Kodėl taip yra? Antradienio rytą „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ apie tai kalbėjo prezidento vyr. patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas.
„Sunku pasakyti. Nesikišame į Saugumo departamento ir Antrojo operatyvinio tarnybų departamento darbą. Yra tam tikri susitarimai ir sunku lyginti situaciją. Koks yra tų žvalgybos pareigūnų svoris. Ten (Norvegijoje – aut. pastaba) buvo didelis triukšmas, buvo įsikišę šeimos ir bendruomenės nariai. Lyginti situaciją yra sudėtinga.
Ar galima lyginti tuos žvalgybos agentus – Lietuvos ir Norvegijos. Ar galima lyginti jų svarbą, kiek Norvegija yra susitarusi su Rusija viešinti vieną ar kitą informaciją – sunku pasakyti.
Manau, kad anksčiau ar vėliau sužinosime daugiau detalių apie šį įvykį. Dabar vyksta informacijos tikslinimas ir visi kiti dalykai“, – sakė prezidento patarėjas.
Į Norvegiją sugrįžęs šnipas Frode Bergas buvo ilgametis Sienos apsaugos darbuotojas. Jis buvo iškeistas kartu su dviem lietuviais į Lietuvoje nuteistus ir kalėjusius rusų žvalgybininkus. Po šnipų pasikeitimų jis ir Norvegija dėkojo Lietuvos prezidentui už jų piliečio išlaisvinimą.
Lietuva padėjo Norvegijai atgauti savo pilietį: „Tai buvo Norvegijos noras ir Lietuva į tai sureagavo – padarė tokį labai draugišką žingsnį jų atžvilgiu“, – teigė J.V.Žukas.
Ši operacija yra labiau Norvegijos, Lietuvos ar Rusijos sėkmė? „Manau, kad yra ir Lietuvos sėkmė, ir Norvegijos sėkmė. Aišku, Norvegija buvo suinteresuota išlaisvinti savo pilietį, kuris gavo neadekvačią nuobaudą už tai, ką jis galbūt ir padarė Rusijos teritorijoje. Bet ta nuobauda – 14 ar kiek ten metų – tikrai buvo neadekvati. Jis tikrai nebuvo rezidentas ar kažkoks ilgai veikiantis žvalgas.
Apie tai šiuo metu labai gerai informuoja Norvegijos spauda. Manau, kad buvo suinteresuoti norvegai, ir mes. Reikia pripažinti, kad Rusija taip pat buvo suinteresuota, nes labai aukšto rango pareigūnas buvo nuteistas ir kalintas Lietuvoje.
N.Filipčenko yra etatinis FSB darbuotojas ir turi labai aukštą karinį laipsnį – pulkininkas leitenantas. Manau, kad Rusija irgi buvo labai suinteresuota, kad šiso derybos įvyktų sėkmingai ir, kad mes tą pasikeitimą įvykdytume“, – sakė J.V.Žukas.
Rusijos pilietis N.Filipčenka buvo sulaikytas Lietuvoje 2015 metais. Norvegijos pilietis F.Bergas buvo sulaikytas tik prieš dvejus metus Rusijoje. Lietuva jau buvo nuteisusi abu Rusijos žvalgybininkus. Lietuviai Rusijoje taip pat jau buvo nuteisti.
„Paprastai tai būna reakcija į kažkokius įvykius. Tai buvo Rusijos reakcija ir mūsų piliečiai buvo sulaikyti vėliau nei mes sulaikėme Rusijos piliečius čia Lietuvoje ir kur įvyko Rusijos piliečių teismas ir jo nuosprendis. Tai buvo Rusijos reakcija į tai, kas įvyko.
Tai normali tarptautinė praktika. Paprastai areštuojami žmonės, kurie gali būti susiję. Jei iš mūsų pusės nebūtų įvykęs tas areštas, tai galbūt jų pareigūnai mūsiškius būtų ilgiau stebėję ar dar kažką. Jie norėjo turėti mainais kažkokius žmones, todėl jų reakcija buvo tokia pakankamai griežta.
Jie davė tokius ilgus laikus kalėjime. Virš dešimt metų – 14 ir 12 metų yra labai ilgi laikai. Nemanau, kad jie iš tikrųjų buvo adekvatūs. Bet kaip žinote, ten ne visada teismai būna objektyvūs ir ne visada teismai priima sprendimus, nepriklausomai nuo politinių valių. Manau, kad tai buvo Rusijos reakcija į tai, kad tokio aukšto rango pareigūnai buvo areštuoti Lietuvoje“, – sakė J.V.Žukas.
Pasak prezidento patarėjo, derybos su Rusija pradėjo vykti tuomet, kai buvo nuteisti Lietuvos žvalgai. „Vėliau prisijungė norvegai. Iš pradžių rusai nesutiko su tomis sąlygomis – keisti du į tris. Po to pakeitė savo nuomonę, kadangi buvo suinteresuoti atgauti savo aukštus žvalgybos pareigūnus. Tokiu atveju mums pavyko sėkmingai pravesti tas derybas“, – sakė patarėjas.
Ką rodė Rusijos žvalgų aktyvumas Lietuvoje, kur yra pavojaus zonos? „Aktyvumas kažkoks visada yra, kažkas tai veikia. Tai kontražavlgybininkų sėkmė, kad jiems pavyko operatyvinių priemonių pagalba identifikuoti tuos asmenis, areštuoti. Bet visą laiką vyksta tie žvalgybų žaidimai. Ir šiandien mes nežinome, bet galbūt kiti asmenys ir pareigūnai žino, kiek kokių priešiškų agentų veikia Lietuvoje ir su dirbtinėmis tapatybėmis. Tas darbas visada vyksta visame pasaulyje.
Rusijos žvalgybos interesų zona – Baltijos šalys, NATO šalys yra vienas iš aukščiausių prioritetų“, – sakė J.V.Žukas.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda suteikė malonę dviem dėl šnipinėjimo 2017 metais nuteistiems Rusijos piliečiams Nikolajui Filipčenkai ir Sergejui Moisejenkai.
Taip Rusija sutiko apsikeisti žvalgais ir atidavė tris asmenis – du lietuvius ir norvegą. Penktadienį Lietuvos piliečiai Jevgenijus Mataitis ir Arstidas Tamošaitis buvo sugrąžinti į Lietuvą.
