Pravėrę Seimo sandėlį liko be žado – už mokesčių mokėtojų pinigus sukrovė įspūdingą lobį

Atrodo, gyvename ne bėdžių šalyje, kur visiems vis trūksta lėšų, o turtingame krašte, kur dovanoms perkamas šilkas, šveicariški laikrodžiai ir juvelyriniai dirbiniai, upeliais liejasi prabangus vynas, nors Vyriausybė iškėlusi mojuoja blaivybės vėliava.

Oficialiai dovanos perkamos tarnyboje pasižymėjusiems pareigūnams, bet prabangūs laikrodžiai kažkodėl puošia valdininkų riešus.

Kai Seimas įnirtingai svarstė kitų metų biudžetą, kam ir kiek pakelti mokesčius, mes pravėrėme Seimo sandėliuko duris. Čia dovanomis, skirtomis rinkėjams ir užsienio svečiams, nukrautos lentynos. O kaip tokias iš Seimo narių gautas dovanas turėtų traktuoti rinkėjas?

„Brangusis, mes tau pakėlėme mokesčius, dabar gavome pinigų tau nupirkti dovanų, nes tau, durneliui, galbūt pačiam neužtenka fantazijos nusipirkti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ paaiškino viešųjų ryšių ekspertas Arūnas Armalis.

Seimo kanceliarija praėjusių metų kovą sudarė prekių viešojo pirkimo ir pardavimo sutartį su bendrove „Rūta“ dėl saldainių ir šokolado gaminių, skirtų reprezentacijai. Pradinė sutarties vertė – 90 tūkst. eurų. O iki šių metų spalio 1 d. gamintojai turėjo pateikti pasiūlymus dar vienam Seimo kanceliarijos skelbtam konkursui, kurio vertė – 148,7 tūkst. eurų. Taigi, suma vien saldumynams gerokai viršija 200 tūkst. eurų.

„Nežinau, ką reikia daryti su kalnu saldainių už 200 tūkst. eurų. Grįžtant prie tendencijos, ar mes toje kultūroje, kur vis dar turime siekti nustebinti svečius dovanomis. Suprantu, turime saldainių gamintojų, bet tokių gali turėti 100 vienetų – kiek ten reikia tų šokoladinių lietuvių nupirkti“, – sakė A.Armalis.

Seimo sandėliuke ne tik saldainiai, bet ir šilkinės skarelės, kaklaraiščiai.

„Šilkinės skarelės, brangesnių metalų ženkliukai mus pristato kaip iš kaimo mentaliteto neišlipančios šalies. Jeigu būtume šalis, kuri pasitiki savimi, kuri nesistengia be reikalo įtikti užsienio svečiams, sukurdami kažkokią aurą dalykais, kurie didžiajai daliai mokesčių mokėtojų per brangūs, tai mes nesame atitrūkę nuo kaimiško mentaliteto, kuomet stengiamasi svečiui atiduoti geresnį kąsnį, negu pats esi įpratęs ragauti. Mums reikia reprezentacijai pačių brangiausių automobilių, kai skandinavai sugeba važinėti pigesniais. Mūsų valdiški automobiliai – vieni iš geriausių, tarsi nebūtų galima naudoti pigesnių. Lygiai taip pat mūsų baldai, kai remontuojami kabinetai – ant tokio krėslo, ant kokio sėdi dažnas meras, nesėdi milijonines apyvartas turintis direktorius. Todėl, kad jis moka skaičiuoti pinigus“, – sakė A.Armalis.

„Mes esam labai turtinga šalis, mums negaila valdiškų lėšų šilkiniams kaklaraiščiams, aukščiausios kokybės skarelėms, sidabriniams ir auksiniams ženkliukams, sąsagoms. Jau nekalbu apie puodelius, laikrodžius ir kitus daiktus, kilogramus saldainių, o kur jie nugula, nežinoma. Tie daiktai, kurie yra perkami už valdiškas lėšas, yra prabangos prekės ir tai parodo, kad mes labai turtinga šalis“, – sakė dienraščio „Lietuvos rytas“ tyrimų redaktorė Rasa Karmazaitė.

Dar Seimo sandėliuke kalnas futbolo kamuolių. Jais reprezentuojamas Seimas ir visa Lietuva.

„Na futbolas Lietuvoje tikrai puikus. Galėtum sakyti, gal jie turi gerą humoro jausmą, bet tai liūdesys. Ką, padovanos futbolo kamuolį nuo šalies, kuri yra dugne? Puiki reprezentacija“, – sakė A.Armalis.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sandėliuke – brangūs laikrodžiai. Vyriški laikrodžiai kainavo 293,3 euro arba 243,5 euro. Moteriški laikrodžiai pirkti vieno modelio ir kainavo 263,2 euro. Iš viso pirkta 30 laikrodžių.

„Pirkimas buvo prieš du metus, teikiami VRM darbuotojams būtent už nuopelnus, tinkamą atstovavimą ir už tarnybą apskritai. Reikia tokios dovanos, kuri liktų kaip atsiminimas, nes pinigai išsileidžia gan greitai“, – sakė VRM ministrės patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič.

Tik klausimas, kam atiteko šie laikrodžiai, taip ir liko neatsakytas. Du laikrodžiai po 243 eurus atiteko ministerijos Turto valdymo ir ūkio departamento skyriaus valdininkams. Paprasčiau tariant, du laikrodžius gavo tie, kurie galbūt jų ir ieškojo pirkti. Trečią laikrodį taip pat gavo ministerijos tarnautojas, tačiau net ir skyrius neatskleidžiamas. Laiminguosius neva saugo duomenų apsaugos įstatymas.

„Pamėgo valstybės sektorius įprastą bendravimą su žiniasklaida apskritai uždengti duomenų apsauga. Jeigu jau turi drąsos pirkti reprezentacijai, o reprezentaciją suprantame kaip viešą dalyką, tai yra viešos ceremonijos, kuomet teikiami vardiniai laikrodžiai, jie skiriami pareigūnams. Vis dėl to tai yra mūsų Rytų kaimynų mentalitetas maloninti asmeninėmis dovanomis. Padėkosi už tavo tarnybą, kurios metu valstybė rodė nepagarbą skurdžiais atlyginimais – staiga atsidėkosiu laikrodžiu. Tai labiau mėgsta Rytų mentaliteto šalys, kaip ir vežti lauktuves iš užsienio. Tai labai panašu yra. O kuomet ministerija slepia, kam buvo įteiktos dovanos, jei jos buvo tikslinės, vardinės, tai yra dar viena bėda“, – sakė A.Armalis.

VRM rado tik tris nusipelnusias moteris, kurioms padovanoti laikrodžiai. Vieną laikrodį gavo moteriškė iš viešosios įstaigos „Jungtinis techninis sekretoriatas“. Čia atlyginimų vidurkis – 2600 eurų. Kitą laikrodį gavo VRM valdininkė, bet jos tapatybė – paslaptis. Trečią laikrodį gavo Medicinos centro darbuotoja. Ir nė vieno laikrodžio negavo pareigūnė. Vertų pagyrimo pareigūnių per dvejus metus ministerija nesurado.

„Skaidrumu galėčiau suabejoti. Daug lėšų skiriama prekėms ir paslaugoms iš darbo užmokesčio fondo. Kalbama ne apie vieną ar du milijonu eurų. Ir „Programa 1000“ galėjo būti įgyvendinta gerokai anksčiau“, – sakė Teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.

Profsąjungos piktinasi policijos pirkimais ir reprezentacija.

„Ne vienas pareigūnas ir ne du sako, kad karalius nuogas. Žmonės pakankamai nusivylę ir abejingi, dauguma laukia išėjimo į pensiją“, – sakė L.Soščekienė.

Kai ministerijos valdininkai vaikšto su šveicariškais laikrodžiais, policijos pareigūnai ir žiemą, kai termometras rodo minus 30, ir vasarą, kai plius 30, vaikšto su tomis pačiomis kelnėmis ir tais pačiais universaliais vadinamais batais.

Tačiau užuot pirkęs batus, Policijos departamentas nupirko sieninių laikrodžių už beveik 5 tūks. eurų. Alytaus vyriausiasis policijos komisariatas nupirko suvenyrų už beveik 8 tūkst. eurų. Už daugiau kaip 2 tūkst. eurų Policijos departamentas nupirko spalvinimo knygelių.

Keraminių puodelių su policijos paveikslėliais nupirkta už daugiau kaip 2 tūkst. eurų. Atšvaitų pirkta už beveik 6 tūkst. eurų. 1,5 tūkst. eurų išleista automobilių kvapikliams.

Beveik 1,5 tūkst. eurų išleista balionams. O vien gėlėms Telšių apskrities policijos komisariatas išleido 3 tūkst. eurų.

„Vietoj šitų išlaidų reikėtų kalbėti apie uniformą, batus, kurie netinkami avėjimui. Rastume, kur geriau panaudoti negu dalinti puodelius, kuprines ar balionus. Tos lėšos galėtų pagerinti pareigūnų gyvenimą“, – sakė L.Soščekienė.

O valstybės biudžete vien skylės. Ir mokytojams lėšų trūkta, ir gydytojams, ir pareigūnai žadėto algų kilimo vis nesulaukia. O valstybės įstaigų vadovybė gerą vardą dovanėlėmis kuria.

Vilniaus savivaldybė nupirko įvairiausių dovanų. Dar liko šokoladukų, dėlionių, gertuvių,

kojinių, knygų apie Vilnių ir skėčių su sostinės atributika.

„Jie nurodė – stalo vynas, suma 11 tūkst. eurų. Vienas butelis kainuoja 20 eurų. Specialistai susiginčijo, buvo kurie sakė, kad negali tiek kainuoti stalo vynas. Jie ne bet kokias prekes perka, o prabangos. Prabangos prekės rodo, kad savivaldybės administracija gyvena labai gerai, iš mokesčių mokėtojų susirinkę pinigų“, – sakė R.Karmazaitė.

Iš praėjusių metų pabaigoje Vilniaus savivaldybės nupirktų 600 butelių neliko nė vieno, nors metai dar net nepraėjo.

„Tokio tipo reprezentacinės lėšos yra senas komunikacinis grėblys tiek savivaldybėms, tiek kitoms valdiškoms institucijoms. Labai keistos dovanos, kurios iškrenta iš mūsų supratimo, kas yra dovanos. O ypač kai šiuo metu Vyriausybė iškėlusi blaivybės vėliavą. Tai nusipirkti 600 butelių vyno – vis dėl to tai yra ne Paryžiaus savivaldybė, tai yra Vilnius. Turbūt ne Anykščių vyną pirko, o pripažintus vyno gamintojus. Ir dar kiekis – 600. Reiškia, reikia labai stipriai vartoti. Ar jie turi svečių kiekvieną dieną? Per mėnesį turim 20 dienų darbo, per metus 250 dienų, tai reiškia, savivaldybė sugeba per vieną dieną reprezentacijai suvartoti 2-3 butelius vyno. Na žinote, komunikacija turėtų būti puiki“, – sakė A.Armalis.

Vilniaus savivaldybė parašė, kad vyno buteliais reprezentuojama sostinė. Dalis butelių išdalinta mero padėkos vakaro metu ir Kristoforo apdovanojimų renginių metu, taip pat atsisveikinimo renginyje su darbą baigusia taryba.

Tačiau mokesčių ekspertai sako, kad reprezentacijai dovanoti vyno butelių neleidžia ir teisės aktai.

„Vyno butelį reikėtų suvartoti su klientu, bet ne dovanoti, nes tai riboja Alkoholio kontrolės įstatymas“, – sakė mokesčių specialistė Virginija Guleva.

Beje, kaip mums išaiškino R.Šimašiaus vadovaujamoje Vilniaus savivaldybėje, jokios apskaitos nėra, kas su kuo ir kiek butelių išgėrė ir kas bei kam vyno butelius nešė.

„Yra nauja antikorupcinė priemonė, kurią naudoja Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) – mėlynoje dėžutėje tokie ledinukai, dražė, primena tabletes. Ir jas sučiulpus gauni imunitetą nuo kyšių, korupcijos. Net dvi reklamos agentūros kūrė tokią antikorupcinę programą. Tam „pačiulpimo“ projektui, atsiprašau, švietimo projektui išleistos biudžeto lėtos. Vienai agentūrai už šitą projektą mokėta per 130 tūkst. eurų, kitai agentūrai – per 3 tūkst. eurų. Be abejo, valdiškos lėšos naudojamos efektyviai, dėžutė graži – kai kam ji primena viagrą“, – sakė R.Karmazaitė.

Kaip pranešė STT, Antikorupcinės socialinės reklamos kampanija, kuriai priskiriamos ir antikorupcinės piliulės, tęsis iki 2020 metų. Reklaminės kampanijos vertė 131 tūkst. 633 eurai.

„Viename miestelyje buvo dalinamos tokios piliulės. Tie, kurie dalyvavo antikorupcinėje viktorinoje – moksleiviai, savivaldybės darbuotojai, mokytojai – gavo vietos baro kuponų, kurių vertė 30 eurų ir tokių piliulių. Nueini į barą, po to pačiulpi piliulę ir tu paskiepytas nuo korupcijos“, – sakė R.Karmazaitė.

Tačiau STT tvirtina, kad kuponų į barus jie nepirko. Juos kartu su piliulėmis kažkas dalijo savo nuožiūra.

Tačiau tokia STT reprezentacija netruko sulaukti atsako. Advokatų taryba išsiuntė STT ausų kamštukų.

„Mes manome, kad sisteminis pasiklausimas tų, kuriems nėra pareikšti įtarimai, kelia nerimą. Žmonės nesijaučia saugesni. Nuoseklus arba sistemingas klausymas vargina žmones. Tiems, kurie išvargsta – pasiūlymas naudoti šias priemones pagal paskirtį. Žmogus pailsėjęs geriau jaučiasi ir atsparumas korupcijai gali būti didesnis“, – teigė Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis.

Kadangi advokatų taryba išlaikoma ne iš valstybės lėšų, idėjai sugalvoti ir įgyvendinti reklamos agentūros samdyti nereikėjo.