Konstitucinės teisės ekspertų įsitikinimu, buvęs Ukrainos ekonomikos plėtros ir prekybos ministras, o nuo rugpjūčio vadovaujantis šios šalies valstybiniam karinės pramonės koncernui „Ukroboronprom“ 43-ejų A.Abromavičius neturi teisės būti Lietuvos piliečiu, nes pažeidė įstatymus.
Bet šį reikalą privalanti spręsti Vidaus reikalų ministerija (VRM) iš pradžių ėmė išsisukinėti, o vėliau atsitvėrė tylos siena.
Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis nusiteikęs ryžtingai: „Jeigu yra pagrindo, institucijos privalo imtis veiksmų, kad pilietybė būtų panaikinta.“
Pats A.Abromavičius, „Lietuvos ryto“ paprašytas paaiškinti situaciją dėl turimos Ukrainos ir Lietuvos pilietybės, to padaryti nepanoro.
Neprašė būtino leidimo
Tapęs Ukrainos piliečiu A.Abromavičius buvo paskirtas šios valstybės ekonomikos plėtros ir prekybos ministru. Šias pareigas jis ėjo iki 2016 metų balandžio.
Tačiau Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas nurodo, kad jei pilietis stoja į kitos valstybės tarnybą, jis privalo gauti Vyriausybės leidimą, priešingu atveju jis netenka pilietybės. Tokio leidimo reikia ir einant kitos valstybės politiko pareigas.
„A.Abromavičius nesikreipė į Vyriausybę tokio leidimo, kai buvo Ukrainos ministras“, – „Lietuvos rytui“ patvirtino tuometis premjeras Algirdas Butkevičius.
„Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, leidimo jis nepaprašė ir šįkart, kai rugpjūtį naujojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įsaku buvo paskirtas valstybinio karinės pramonės koncerno „Ukroboronprom“ generaliniu direktoriumi.
„Nei tada, nei dabar A.Abromavičius nesikreipė į Lietuvos Vyriausybę ar Vidaus reikalų ministeriją tokio leidimo, nors privalėjo“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino gerai su jo migracijos byla susipažinęs pareigūnas.
Privaloma taisyklė sulaužyta
Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto konstitucinės teisės profesorius Vytautas Sinkevičius „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad Lietuvos piliečiai, kurie stojo kitos valstybės tarnybon ir negavo Lietuvos Vyriausybės leidimo, privalo netekti šalies pilietybės.
Profesorius pabrėžė, kad visiškai nesvarbu, ar toks asmuo jau atleistas iš kitos valstybės tarnybos, ar tebeeina pareigas.
„Lietuvos rytas“ paaiškinimų kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją ir jai pavaldų Migracijos departamentą, turinčius spręsti dėl A.Abromavičiaus pilietybės atėmimo.
Tačiau šios institucijos painiojasi savo atsakymuose. Iš pradžių Migracijos departamentas aiškino, kad A.Abromavičiui nereikia Vyriausybės leidimo, nes jis esą turi dvigubą pilietybę.
V.Sinkevičiui tokie argumentai atrodo niekiniai: „Aiškinimai, kad jeigu asmuo turi kitos valstybės pilietybę, tai jis gali stoti į tos šalies tarnybą negaudamas Vyriausybės leidimo, gali suponuoti įvairių pavojingų situacijų.
Pavyzdžiui, Lietuvos pilietis, kartu turėdamas ir kitos valstybės pilietybę, stoja į jos karinę tarnybą be Vyriausybės leidimo. Ta valstybė paskelbia mums karą, jis kovoja su ginklu rankoje prieš Lietuvą. Ir jis toliau lieka Lietuvos piliečiu? Absurdas.“
Prisidengė duomenų apsauga
Tiesa, vėliau vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič „Lietuvos rytui“ pranešė, kad bus kreipiamasi į Ukrainą prašant informacijos apie A.Abromavičių. Tačiau paprašius tai patikslinti VRM ėmė išsisukinėti.
„Vidaus reikalų ministerija papildomą informaciją, susijusią su šiuo asmeniu, galėtų pateikti tik turėdama jo sutikimą“, – nukirto VRM atstovė, tokį atsakymą grįsdama asmens duomenų apsauga.
Ministrės patarėjos teigimu, tokį sprendimą priėmė vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.
„VRM nesiėmė veiksmų dėl A.Abromavičiaus nuo pat 2014-ųjų gruodžio, dėl to ir dabar bando neteikti informacijos.
Biurokratų, kurie pasidavė politikų spaudimui, situaciją apsunkina dar ir tai, kad A.Abromavičius vėl pažeidžia įstatymą, nes tapo koncerno „Ukroboronprom“ generaliniu direktoriumi be Lietuvos Vyriausybės leidimo“, – „Lietuvos rytui“ teigė gerai informuoti šaltiniai.
Beje, šio koncerno vadovas privalo turėti Ukrainos pilietybę, nes jam reikalingas leidimas dirbti su valstybės paslaptimis. Lietuvos įstatymai numato, kad ir tokiu atveju būtinas Vyriausybės leidimas.
Būtina išsklaidyti abejones
„Lietuvos ryto“ pakalbintas premjeras S.Skvernelis tvirtino, jog Vidaus reikalų ministerija privalo imtis visų priemonių, kad būtų pateikti atsakymai ir priimti reikiami sprendimai.
„Jei kyla abejonių dėl pilietybės teisėtumo, jos turi būti išsklaidytos. Jei nustatoma pažeidimų, institucijos privalo imtis veiksmų, kad pilietybė būtų panaikinta“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Šmėžavo tarp konservatorių
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario Rimo Andrikio manymu, Vidaus reikalų ministerija negali dangstytis teigdama, kad A.Abromavičius neva nėra viešas asmuo Lietuvoje.
„Įstatymai numato, kad net jei asmuo turi dvigubą pilietybę, valstybė pirmiausia jį laiko Lietuvos piliečiu“, – priminė politikas.
Be to, A.Abromavičius gana ryškiai šmėžavo mūsų šalies politinėje arenoje.
Dar 2016 metų rudenį vykusios Seimo rinkimų kampanijos metu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai paskelbė, kad jei ji laimėtų rinkimus ir formuotų Vyriausybę, A.Abromavičiui būtų siūlomas susisiekimo arba ūkio ministro portfelis. Tada šis veikėjas buvo tapęs vienu konservatorių rinkimų kampanijos veidų.
Neįvykdė pažadų Kijevui
Vis dėlto kodėl A.Abromavičius nepaprašė Lietuvos Vyriausybės leidimo dirbti Ukrainos valstybės tarnyboje?
Juk mūsų šalis aktyviai remia Ukrainą, ir greičiausiai toks leidimas būtų buvęs suteiktas be didesnių problemų.
Gal A.Abromavičius nesikreipė dėl to, kad 2014 metų gruodžio mėnesį priimdamas Ukrainos pilietybę davė priesaiką įsipareigodamas laikytis šios šalies konstitucijos bei įstatymų ir atsisakyti kitų valstybių pilietybės?
Ukrainos valstybinės migracijos tarnybos viršininko Maksymo Sokoliuko rašte šios šalies parlamento deputatams, kurį gavo „Lietuvos rytas“, teigiama, kad tapdamas Ukrainos piliečiu A.Abromavičius įsipareigojo atsisakyti Lietuvos pilietybės ir per dvejus metus pateikti tai patvirtinantį dokumentą.
Rašte paaiškinama, kad jei nuo to asmens nepriklausančių priežasčių tokios pažymos gauti nepavyksta, turi būti pasirašyta deklaracija, kad atsisakoma kitos valstybės pilietybės ir grąžinamas jos išduotas pasas.
Prisiminė išvykusį senelį
Tačiau dar būdamas Ukrainos ekonomikos ministru A.Abromavičius šios šalies naujienų agentūrai UNIAN pateikė raštišką atsakymą, kuriame teigė, kad jam įgijus Ukrainos pilietybę jis automatiškai neteko Lietuvos pilietybės, nes dviguba pilietybė mūsų šalyje neleidžiama.
Iš tiesų šis verslininkas, nepaisant priesaikos Ukrainai ir viešo įsipareigojimo atsisakyti mūsų šalies pilietybės, tyliai kreipėsi į Migracijos departamentą prašydamas išlaikyti Lietuvos pilietybę.
A.Abromavičius pasinaudojo įstatyme esančia išimtimi, kuri numato, kad iki nepriklausomybės atkūrimo išvykę Lietuvos piliečiai, kurie svetur įgijo kitos valstybės pilietybę, gali kartu turėti ir mūsų šalies pilietybę. Tai galioja ir tokių asmenų vaikaičiams ar provaikaičiams.
Neoficialiai teigiama, jog prašyme Migracijos departamentui nurodoma, kad A.Abromavičiaus prosenelis iki 1990 metų išvyko į Braziliją, todėl anūkas turi teisę išsaugoti Lietuvos pilietybę,
Tai, kad jis prašė išlaikyti mūsų šalies pilietybę remdamasis būtent šia įstatymo išimtimi, „Lietuvos rytui“ patvirtino ir vidaus reikalų ministrės patarėja B.Zaborovska-Zdanovič.
Deputatas apkaltino melu
Kilus abejonių dėl A.Abromavičiaus dvigubos pilietybės teisėtumo Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Oleksandras Dubinskis nutarė kreiptis į savo šalies Migracijos tarnybą.
„Tai, kad jis melavo prezidento P.Porošenkos laikais, nieko nestebino, nes tada melavo visi. Tada jis tą pilietybės klausimą kažkaip užgniaužė, vėliau atsistatydino, sukėlęs skandalą ir siekdamas save pateikti kaip kovotoją už tiesą, nors eidamas į ministro pareigas puikiai žinojo, kaip veikia P.Porošenka. Jis turėjo bendrų interesų su prezidento verslo partneriais“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo O.Dubinskis.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pulkininko Sergejaus Deinekos atsakyme šiam deputatui patvirtinama, kad A.Abromavičius 2019 metais kirto Ukrainos valstybinę sieną pateikdamas galiojančius Ukrainos ir Lietuvos piliečio pasus.
Ukrainos valstybinės migracijos tarnybos viršininkas M.Sokoliukas yra teigęs, jog paaiškėjus, kad A.Abromavičius iš tiesų neatsisakė Lietuvos pilietybės, gali būti kreipiamasi į Ukrainos prezidentą, kad šiam asmeniui būtų panaikinta pilietybė.
