O kai kas įsigudrina ne tiktai įkurti valstybę valstybėje, bet toje valstybėje – dar vieną valstybę. Tokią, kurioje net išskirtiniai įstatymai galioja tik išrinktiesiems arba lojaliausiems.
Antai Lietuvos bankui vienos privilegijos pavydi neteisėtai apkaltinti, o vėliau išteisinti teisėjai, merai, policininkai ar valdininkai.
Šiai institucijai galioja specialus įstatymas, kuriame nurodyta, kad jeigu jos darbuotojas už savo pareigas patraukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, darbdavys apmoka visas bylinėjimosi išlaidas. Ir jau vien tai leidžia centrinio banko tarnautojams jaustis ramiai ir saugiai – gali tyčia arba netyčia suklysti, bet kišenė dėl to nenukentės.
Tačiau tas įstatymas galioja ne visiems.
Antai buvęs Priežiūros departamento vadovas K.Ramonas buvo apkaltintas nuslėpęs nuo vyresnybės duomenis apie „Snoro“ pinigus Šveicarijoje.
Byla pateko į teismų karuselę, kol galiausiai žmogus buvo visiškai išteisintas.
Bet vietoj pinigų V.Vasiliausko valdoma įstaiga jam atkišo špygą – banko valdyba nutarė, kad mokėti reikia tik sąžiningiems darbuotojams, o K.Ramonas neva toks nebuvo.
K.Ramono skundą skaitantiems teisėjams beliko gūžčioti pečiais ir stebėtis Lietuvos banko teisiniu neraštingumu, nes nė viename įstatyme nepavyko aptikti nuostatos apie sąžiningumą. Kitaip tariant, valstybė valstybėje pabandė įkurti sau dar vieną valstybę. Todėl bankų prievaizdams, ko gero, teks papurtyti piniginę ir sumokėti priteistus 37 tūkstančius eurų.
Beje, kadaise kalbėdamas apie Ūkio banko bankrotą V.Vasiliauskas aiškino, kad etika ir moralė – ne šio pasaulio dimensijos.
Po teismo nutarties į šią sparnuotą frazę jis ramiai galės įtraukti ir sąžinę.
