Antradienį televizijos laidoje „LRT forumas“ Seimo narys Stasys Šedbaras papasakojo, kad 2012 metais prieš šturmą, kurio metu iš Venckų namų Garliavoje buvo paimta Laimutės Stankūnaitės duktė, kalbėjosi su tuomečiu policijos vadovu, dabartiniu premjeru Sauliumi Skverneliu.
Jis prasitarė, kad yra pasirengęs duoti komandą ir įvykdyti teismo sprendimą – padėti antstoliui perduoti mergaitę motinai.
„Nors tai man gali kainuoti postą“, – tada ištarė policijos vadovas.
Paskambino prezidentė
„Lietuvos ryto“ žiniomis, tada S.Skvernelis perspėjimo telefonu sulaukė ne iš bet ko, o iš tuometės prezidentės Dalios Grybauskaitės.
„Jeigu įvyks šturmas, neliksi generaliniu komisaru“, – maždaug taip per trumpą pokalbį buvo pasakyta S.Skverneliui.
Tačiau šis spaudimui nepasidavė, ir 2012 metų gegužės 17-osios rytą Klonio gatvėje sutelktos didelės policijos pajėgos įvykdė teismo sprendimą ir perdavė mergaitę motinai.
Tuo metu į populiarumo aukštumas pradėjęs kilti S.Skvernelis generalinio komisaro poste išsilaikė iki 2014-ųjų, kai buvo paskirtas vidaus reikalų ministru.
Paprašytas plačiau išdėstyti pokalbio su prezidente D.Grybauskaite detales premjeras S.Skvernelis antradienį jo nepaneigė, tačiau tikino nenorintis komentuoti.
Kodėl sumažėjo kaltinimų?
Ar gali būti, kad D.Grybauskaitė dirigavo ir prokurorams, rengusiems dokumentus JAV pareigūnams dėl skandalingos Garliavos veikėjos perdavimo Lietuvai?
Taip esą būtų galima pagrįsti drastiškai sutrumpėjusį kaltinimų sąrašą, mat prokurorų paaiškinimai skamba visiškai neįtikinamai.
Nors ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuroras Darius Jakutis N.Venckienei buvo pateikęs 11 kaltinimų, Lietuvos prašymą išduoti bėglę išnagrinėję JAV pareigūnai sutiko, kad baudžiamasis persekiojimas būtų vykdomas tik pagal 4 straipsnius.
Šiuo metu N.Venckienei liko keturi kaltinimai: sudavimas per veidą L.Stankūnaitei, pasipriešinimas policijai ir trukdymas antstoliui mergaitės perdavimo metu, teismo sprendimo nevykdymas. Už tai gresia iki 3 metų nelaisvės.
Baudžiamojoje byloje, kuri baigta tirti, nebeliko kaltinimų dėl mergaitės tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo ir kitų sunkių nusikaltimų.
Prokuroras D.Jakutis aiškino, kad kaltinimų sąrašas bėglei smarkiai sutrumpėjo dėl JAV ir Lietuvoje taikomo skirtingo teisinio reglamentavimo.
Prokuroras pridūrė, kad naujų kaltinimų šioje byloje N.Venckienei pateikti neplanuojama.
Arba dokumentai dėl ekstradicijos buvo parengti visiškai nekvalifikuotai, arba JAV pareigūnams sąmoningai nebuvo pateikta reikšmingų N.Venckienės kaltės įrodymų. Tokios versijos svarstomos aptariant jai likusius kaltinimus.
Kelti tokias versijas verčia aplinkybė, kad Generalinė prokuratūra nepaviešino pateiktų dokumentų, visiškai nežinomas jų turinys.
Gal tai ir sutapimas, bet N.Venckienė buvo perduota Lietuvai praėjus keliems mėnesiams po prezidentės D.Grybauskaitės kadencijos pabaigos.
Politikai vis garsiau kalba, kad Generalinė prokuratūra turėtų pradėti ikiteisminį tyrimą, jeigu paaiškėtų, jog D.Grybauskaitė išties bandė daryti įtaką bylai.
Kolegos atsisakė dirbti
Kaip N.Venckienei pavyko išsaugoti teisėjos mantiją netikros pedofilijos skandalo metu, kai jį pylė purvą ant niekuo dėtų žmonių ir nevykdė teismo sprendimo? Akivaizdu, kad ją vėl saugojo prezidentės ranka.
N.Venckienė teisėjos karjerą pradėjo 1999-aisiais, kai ketverius metus Žemės ūkio akademijoje teisininke dirbusi nusprendė, kad jai reikia pokyčių, ir įsidarbino Kauno rajono apylinkės teisme.
Čia N.Venckienė bylas nagrinėjo šešerius metus, o 2007 metais perėjo į Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyrių.
Dvejus metus N.Venckienei pretenzijų niekas neturėjo, tačiau kai ji 2009 metų vasarą pradėjo kaltinti kolegą Joną Furmanavičių savo dukterėčios tvirkinimu, daugelis teisėjų į N.Venckienę pradėjo žiūrėti kitu žvilgsniu.
Didžiausio smūgio iš kolegų N.Venckienė sulaukė po 2009 metų spalio 5-ąją jos brolio Drąsiaus Kedžio įvykdytų žudynių. Tada trys Civilinių bylų skyriaus teisėjai Gintautas Koriaginas, Ramūnas Mitkus ir Leonas Jachimavičius teismo pirmininkui įteikė raštą, kuriame kategoriškai atsisakė dirbti su pedofilijos skandalo pūtėja, ir paprašė daugiau jų niekada neskirti į vieną kolegiją su N.Venckiene.
N.Venckienė jos atsisakiusiems kolegoms atkeršijo savo stiliumi – išvadino juos pedofilų rėmėjais ir įsižeidusi pasiskundė Teisėjų tarybai, kuri puolė glaistyti susidariusios situacijos Kaune, tačiau jokio kompromiso taip ir nebuvo rasta.
Sulaukė tik papeikimo
Tai buvo pirmasis, bet ne paskutinis N.Venckienės susidūrimas su teisėjų darbą prižiūrinčiomis institucijomis.
2010 metų rugpjūtį neapsikentę N.Venckienės žarstomų kaltinimų į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją kreipėsi L.Stankūnaite ir Andrius Ūsas.
Savo skunduose jie teigė, kad Kauno apygardos teismo teisėja pažeidžia etikos kodeksą viešai kritikuodama teisėsaugos darbą ir vadindama žmones necenzūriniais žodžiais.
N.Venckienei buvo iškelta drausmės byla. Ją išnagrinėjęs Teisėjų garbės teismas 2011 metų kovo 4 dieną N.Venckienei skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą.
Vėliau Lietuvos aukščiausiasis teismas, į kurį kreipėsi Kauno apygardos teismo teisėja, nusprendė, kad kolegos N.Venckienei buvo per daug griežti, ir jai skirtą papeikimą pakeitė į pastabą.
Teisėjus išvadino kyšininkais
Antroji drausmės byla N.Venckienei buvo iškelta dėl nepagarbių atsiliepimų apie Panevėžio apylinkės teismo teisėjus, kurie 2010 metų lapkričio 17 dieną paskelbė, kad vadinamoji pedofilijos byla nutraukiama, nes pagrindinis įtariamasis A.Ūsas yra miręs.
Po šio sprendimo N.Venckienė teisėjus išvadino korumpuotais kyšininkais, kurie dengia iškrypėlių klaną, bei išgamomis ir dėl to antrą kartą buvo svarstoma Teisėjų garbės teisme.
2011 metų balandžio 18 dieną šis teismas paskelbė, kad tokie N.Venckienės teiginiai negali būti toleruojami, ir pasiūlė prezidentei D.Grybauskaitei atleisti N.Venckienę iš pareigų.
Sulaukė prezidentės paramos
Ir nors daug kas tikėjosi, kad N.Venckienės dienos Kauno apygardos teisme suskaičiuotos, balandžio 21-ąją Prezidentūra pranešė, kad D.Grybauskaitė nusprendė neatleisti teisėjo vardą pažeminusios N.Venckienės iš pareigų.
„Teisėjos pasisakymai nederami ir garbės teisėjų bendruomenei nedaro, tačiau Teisėjų garbės teismo siūloma sankcija neadekvati teisėjos prasižengimui“, – tąkart pareiškė D.Grybauskaitė.
„Aš už žodžius neatleidinėju“, – vėliau ne kartą kartojo prezidentė, su kuria, kaip gyrėsi N.Venckienė, ji ne kartą Prezidentūroje gėrė arbatą.
Jautėsi gavę antausį
Tų pačių metų gegužę L.Stankūnaitė bandė pasiekti, kad N.Venckienei būtų iškelta trečia drausmės byla, tačiau kartą antausį iš Prezidentūros jau gavę teisėjai tai padaryti atsisakė.
„Teisėjos pasisakymuose Etikos ir drausmės komisija įžvelgė teisėjos etikos pažeidimų, N.Venckienė nesilaikė teisėjai keliamų padorumo ir nuosaikumo reikalavimų, tačiau pasisakymai yra panašūs į ankstesnius“, – paaiškino Nacionalinė teismų administracija.
Po parodyto D.Grybauskaitės prielankumo N.Venckienei iš Teisėjų garbės teismo pasitraukė Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Stasys Gagys, o pati N.Venckienė teisme dirbo daugiau kaip metus ir per tą laiką sulaukė dar ne vieno viešo D.Grybauskaitės užtarimo.
Užtarimą reiškė ne kartą
Tuo metu, kai antstolė Sonata Vaicekauskienė ir policija suko galvą, kaip įvykdyti teismo sprendimą ir grąžinti dukrą L.Stankūnaitei, D.Grybauskaitė nematė jokių problemų.
Kalbėdama su žurnalistais ji mėgo pabrėžti, kad šioje istorijoje yra svarbiausi mergaitės interesai ir prievarta jos paimti negalima, o 2012 metų sausio 12-ąją pareiškė: „Kiek žinau, ponia N.Venckienė vykdo teismo sprendimą ir siūlo atiduoti dukrą, tai yra Kedytę, jeigu pati Kedytė su tuo sutinka ir pati nori eiti pas mamą.“
D.Grybauskaitę nuomonę apie N.Venckienę, atrodo, šiek tiek pakeitė tik pati susidūrusi su jos šalininkais.
Kitą dieną po L.Stankūnaitės dukters išvadavimo iš laikinosios globėjos namų, po susitikimo su lietuvių bendruomene Lemonte (JAV) nuo įsiutusių N.Venckienės gerbėjų D.Grybauskaitei teko sprukti pro užpakalines Lietuvių namų duris, o jos kortežas turėjo brautis per besikeikiančią, besispjaudančią ir po ratais krintančią minią.
Iš teismo išėjo pati
N.Venckienė iš darbo Kauno apygardos teisme išėjo savo noru.
Tokiam žingsniui ji ryžosi tik po to, kai 2012 metų birželio 26 dieną Seimas sutiko panaikinti jos, kaip teisėjos, teisinę neliečiamybę ir leido jai pareikšti įtarimus dėl trukdymo antstolio veiklai, pasipriešinimo policijos pareigūnams, nepagarbos teismui, teismo sprendimo nevykdymo ir piktnaudžiavimo globėjos pareigomis.
„Negaliu būti sistemos dalis, kuri netarnauja tiesai, žmogui ir tėvynei. Lietuvos Seimas antradienį panaikino mano teisinę neliečiamybę.
Esant tokioms aplinkybėms, būdama sąžininga teisėja, negaliu nagrinėti bylų, todėl prašau nedelsiant atleisti mane iš Kauno apygardos teismo teisėjos pareigų“, – kitą dieną D.Grybauskaitei parašė N.Venckienė.
Liepos 2 dieną prezidentė jos prašymą patenkino.
Nenori spręsti dėl buvusios kolegės suėmimo
Kauno apygardos teismas antradienį nusišalino nuo buvusios šio teismo teisėjos ir parlamentarės N.Venckienės skundo dėl suėmimo nagrinėjimo.
Skundui nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos du nariai teisėjai kartu dirbo su įtariamąja, kai ji ėjo teisėjo pareigas Kauno apygardos teisme.
Taip pat nurodoma, kad trečiasis kolegijos narys su ja palaikė kolegiškus santykius ir jai inkriminuotų nusikalstamų veikų laikotarpiu ėjo teisėjo pareigas kitame apylinkės teisme, kurio veiklos kontrolę vykdė Kauno apygardos teismas.
N.Venckienės skundas perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl jo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.
N.Venckienė dviem mėnesiams buvo suimta praėjusį penktadienį, motyvuojant tuo, kad ji gali bėgti ir slėptis.
Mirtis aplenkė teismo nuosprendį
Pirmadienį Vokietijoje mirė su netikros pedofilijos byla susijęs 43 metų Tadas Skučas. Jis yra N.Venckienės pusbrolis, Audronės Skučienės sūnus.
Vyras ne vienus metus sirgo onkologine liga, tad retai atvykdavo į Lietuvą, kurią paliko 2013 metais, netrukus po to, kai N.Venckienė pabėgo į JAV.
2009–2013 metais T.Skučas aktyviai dalyvavo savo motinos rengiamuose piketuose ir mitinguose, tačiau į teisiamųjų suolą sėdo tik dėl nusikaltimų, kuriuos įvykdė jau išvadavus L.Stankūnaitės dukrą iš N.Venckienės namų.
T.Skučas Šiaulių apygardos teisme buvo teisiamas dėl dviejų epizodų – jis kaltintas kartu su A.Skučiene ir N.Venckiene nurodęs sekti advokatą Gintarą Černiauską ir išsiaiškinti, kur išvežta iš N.Venckienės namų paimta mergaitė.
Tų pačių metų birželio 6 dieną T.Skučas kartu su Renaldu Ščiglinsku L.Stankūnaitę ir jos dukterį sekė Kauno rajone esančioje kavinėje „Timėjas“.
Gavę informacijos, kad L.Stankūnaitė su dukra pastebėtos pietaujančios, abu sekliai atvažiavo į kavinę, fotografavo jas bei Kriminalinės policijos biuro pareigūnus, o vėliau persekiojo jų automobilį.
Teisme apklaustas T.Skučas atmetė kaltinimus dėl G.Černiausko sekimo, tačiau prisipažino su R.Ščiglinsku sekęs L.Stankūnaitę Kauno rajone.
„Atsisėdau kampe, prie L.Stankūnaitės ir jos dukters nesiartinau, joms nieko nesakiau, netrukdžiau, tik sėdėjau ir stebėjau. Norėjau pamatyti mergaitę, nes ji man rūpi“, – teisme teisinosi T.Skučas.
T.Skučo byla buvo išskirta iš vadinamosios Garliavos seklių bylos, nes jis trejus metus vengė tyrėjų. Tik šiems pagrasinus, kad jis bus pargabentas į Lietuvą ir atsidurs už grotų, N.Venckienės pusbrolis pats atėjo pas teisėsaugininkus ir pažadėjo daugiau nevilkinti bylos tyrimo.
Savo pažadų dėl ligos T.Skučas įvykdyti negalėjo. Teisme jis pasirodė tik vieną kartą, todėl byla buvo beviltiškai įstrigusi teisme, o dabar bus nutraukta.
