Reaguodami į Vyriausybės suformuotą kitų metų biudžeto projektą, kuriame numatytas mokestinių prievolių žemdirbiams didinimas, Lietuvos žemdirbiai savaitgalį laukuose ėmė statyti žalius kryžius – tai simbolinė protesto akcija, raginanti atkreipti dėmesį į skaudulius žemės ūkio sektoriuje.
Prie šios akcijos ėmė jungtis ir valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai: panašu, kad valstiečiai reiškia nepasitenkinimą savo pačių suformuotos Vyriausybės sprendimais.
Kad kaimas miršta, pripažįsta ir valstiečiai?
„Lietuva, tavo kaimas miršta“ – tokiu šūkiu prisijungti prie „Žaliųjų kryžių“ akcijos kviečia šią akciją organizuojantys ūkininkai. Pasak ūkininkų, „Žalieji kryžiai“ statomi prieš visuomenės ir žemdirbių supriešinimą, nepakeliamą biurokratinę naštą, žemesnes už savikainą kainas, nuolatinį mokesčių didinimą.
Informacija apie šią akciją penktadienį savo socialinio tinko „Facebook“ paskyroje pasidalijo ir ūkininkas, valstietis Valius Ąžuolas. Jis pripažino, kad žemdirbiai šiuo metu iš tiesų yra žlugdomi.
„Nebegalima žlugdyti žemdirbių. Tie patys žemdirbiai šiai dienai yra diskriminuojami. Mes turėtume diskutuoti ne kaip kelti, o kaip mažinti mokesčius bent jau „Sodrai“, – portalui lrytas.lt sakė valdančiosios partijos atstovas V.Ąžuolas.
Jam antrino ir kritiškai Vyriausybės biudžeto pasiūlymą, kuriame numatytas mokesčių ūkininkams didinimas, vertino ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, valstietis Andriejus Stančikas.
„Papildomus mokesčius, kurie buvo siūlomi, Kaimo reikalų komitetas atmetė. Dėl sprendimų, kuriuos mes siūlėme (Kaimo reikalų komitetas – aut. past.), kažkokių papildomų sunkumų ūkininkams neturėtų kilti. Šiandien mes papildomai prašome iš biudžeto žemės ūkiui skirti 70 milijonų. Tai nereiškia, kad viskas eis žemdirbiams – tai bus skirta su žemės ūkiu susijusioms institucijoms, melioracijai ir panašiai.
Bet prisiminkime, kad tai yra tik Kaimo reikalų komitetas ir jo siūlymai“, – ūkininkų nepasitenkinimą ir kitų metų biudžeto siūlymą komentavo valstiečių atstovas A.Stančikas.
Primename, kad formuoti Vyriausybę po 2016 m. Seimo rinkimų buvo pavesta rinkimus laimėjusiai LVŽS.
Ūkininkai – pratę prie šiltnamio sąlygų?
Paklaustas, kaip į ūkininkų kritiką naujiems mokesčiams ir pradėtą „Žaliųjų kryžių“ akciją reaguoja Vyriausybė, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas tikino, kad šiuo metu kiekviena grupė stengiasi atkreipti į save dėmesį ir turėti kuo geresnes sąlygas kitų metų biudžete. Be to, jo teigimu, ūkininkai Lietuvoje buvo pratę prie „šiltnamio sąlygų“.
„Lietuvoje ūkininkai buvo pripratę prie šiltnamio sąlygų, kalbant apie santykius su politikais. Pavyzdžiui, prisiminkime 2008 metų krizę, kai buvo masiškai karpomos pensijos, daromi kiti įvairūs sprendimai, bet net ir tuo metu, ponui Starkevičiui (žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui – aut.past.) kažkaip pavykdavo nepadaryti tų reformų žemės ūkyje, kurios buvo būtinos“, – sakė S.Malinauskas.
Premjero patarėjas pripažino, kad „nors daugelis prikiša šiai Vyriausybei, jog ji yra labai palanki ūkininkams ir valdančiajai daugumai, bet ši valdančioji dauguma kėlė mokesčius, ypač kalbant apie pajamų mokesčius tiems patiems ūkininkams, kurie turėjo daug išimčių ir lengvatų, kurios dabar panaikintos“.
2008–2012 m. žemės ūkio ministro pareigas ėjęs konservatorius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius akcentavo, kad žemės ūkio sritis per krizę buvo neliesta, „nes tai sritis, kuri yra tiesiogiai susijusi su gamyba, todėl negali būti liečiama“.
K.Starkevičius abejojo, ar, koreguojant kitų metų biudžetą, bus atsižvelgta į Kaimo reikalų komiteto siūlymus. Anot jo, tikėtis galima nebent kosmetinių pataisymų.
Konservatorius taip pat atkreipė dėmesį ir į valdančiųjų laikyseną, kai pačių LVŽS suformuota Vyriausybė pateikė biudžeto projektą, kurio punktus dėl žemės ūkio kritikuoti ėmėsi ir prie „Žaliojo kryžiaus“ akcijos jungtis pradėjo patys valstiečių atstovai.
„Tai rodo, kad jų pačių viduje yra skilimas ir jie sugrįžę į savo apygardas mato žmonių nepasitenkinimą. Iš kitos pusės yra partijos lyderis Ramūnas Karbauskis ir premjeras, kurie į tai nekreipia dėmesio.
Palaikydami akciją, jie parodo savo dviveidiškumą. Tikrą situaciją matysime, kai valdantieji balsuos dėl biudžeto, o dėl biudžeto balsuos taip, kaip partijos vadas palieps“, – portalui lrytas.lt teigė K.Starkevičius.
Valstiečiai viltį ir davė, ir atėmė
LŪS pirmininkas J.Talmantas tikino, kad per sukauptą 30 metų ūkininkavimo patirtį tokios blogos situacijos, kai ūkininkų taip stipriai nekenčia ir visuomenė, ir valdžia, dar nebuvo.
„Prezidentūros ir Vyriausybės projektas žlugdo visą mūsų žemės ūkį. Nėra specialistų, kurie išmano žemės ūkį ir gali padaryti gerus paskaičiavimus, o tai provokuoja spaudimą iš visuomenės.
Vadovaujant konservatoriams šalyje buvo krizė, kas šalį iš tos krizės ištraukė? Ūkininkai. Dabar žemės ūkis yra krizėje. Tai tie kryžiai – taikos ir bandymo išsigelbėti akcija. Kai buvo sunkmečiai, maras, badas, visuomet lietuviai statė kryžius, čia nieko nuostabaus – istorijos tęstinumas“, – tikino J.Talmantas, pripažindamas, kad jei kryžiai nesuveiks, imsis ir kitų veiksmų.
LŪS pirmininkas patikino, kad valstiečių atėjimas į valdžią sukėlė nemažai lūkesčių.
„Išrinkus valdžią, laimėjus LVŽS, per pirmąjį ūkininkų susitikimą buvo sakoma: „dabar tai atsigausime – valdžioje mūsų žmonės“. O aš jiems ir pasakiau: „Dieve, apsaugok nuo savų“. Taip ir yra. Valstiečiai mūsų negirdi – tai lyg šneka su kurčiu ir aklu“, – sakė J.Talmantas.
S.Malinauskas informavo, kad ūkininkų planai, panaikinus dyzelino lengvatą, su traktoriais atvykti prie Vyriausybės, šios institucijos atstovams yra žinomi, o valstiečių atėjimas į valdžią, jo nuomone, ūkininkams iš tiesų galėjo suteikti nepagrįstų vilčių.
„Žemės ūkis irgi yra verslas su tam tikromis rizikomis, kurias reikia prisiimti.
Galbūt buvo bandoma įsivaizduoti, kad valstiečiai valdžioje atneš papildomas lengvatas žemės ūkiui. Bet nuo pat pradžių mes buvome labai nuoseklūs, sakydami, kad jei kalbame apie pajamų mokesčius, tai nėra labai svarbu, kaip tu uždirbi tuos pinigus – būdamas ūkininku, ar būdamas kirpėju. Jei gavai pinigus kaip pelną, turi mokėti mokesčius“, – poziciją išdėstė S.Malinauskas.
Valstietis V.Ąžuolas, komentuodamas mokesčių didėjimą, laikėsi kitokios pozicijos. Anot jo, mokesčių didėjimas yra žalingas, o produktyviai dirbti, formuojant žemės ūkio politiką, trukdo ir opozicija.
„Seime tarp valdančiųjų yra ūkininkų, žemdirbių ir bandoma sakyti, kad mes norim vien tik sau naudos.
Su tais grasinimais iš opozicijos ir iš visų kitų pusių, kad bandome siekti tik asmeninės naudos, kad viskas daroma neva dėl Seime esančių žemdirbių, kurie bando pasilengvinti sau dalią, turime situaciją, kai šiai dienai ta dalia nepalengvinta, o pasunkinta dar labiau.
Šiuo metu tiek žemdirbiai, tiek Seimo nariai turėtume kalbėti, kad reikia mokesčius mažinti, o ne didinti“, – portalui lrytas.lt tvirtino V.Ąžuolas.
Ketina apkarpyti dyzelino lengvatą
Žemdirbius ir juos palaikančius politikus bene labiausiai suerzino Finansų ministerijos siūlymas akcizo mokestį žemės ūkyje naudojamam dyzelinui pakelti 25 eurais – iki 81 euro už tūkstantį litrų proc. Skaičiuojama, kad dėl to litras pabrangtų maždaug 3 centais, o valstybė papildomai gautų iki 7 mln. eurų.
Prezidentūra pasiūlė didinti mokestį žaliajam dyzelinui net iki 146 eurų už tūkstantį litrų. Tai biudžetą papildytų 17 mln. eurų.
Šiuo metu galiojanti lengvata žemės ūkyje naudojamam dyzelinui valstybei kasmet atsieina apie 85 mln. eurų.
Taip pat Seime bus svarstomas ūkininkams nepalankus siūlymas žemės ūkio paskirties žemės mokestinės vertės koeficientą padidinti nuo 0,35 iki 0,5. Finansų ministerija tikisi, kad dėl to per metus savivaldybių biudžetai papildomai gautų apie 7 mln. eurų.
