Nors Seimo nariai spalio pabaigoje neišdrįso palaiminti sprendimo 13 procentų padidinti sau algų, tai dar nereiškia, kad jie numojo ranka į riebesnį kąsnį.
Valstietės Guodos Burokienės vadovaujamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas praėjusią savaitę surado mažą plyšį, kaip iš darbotvarkės jau išbrauktą klausimą grąžinti į Seimo salę.
Tai bandoma daryti svarstant kitą projektą, kuriuo Seimo nariai siūlo didinti atlyginimų koeficientus lygių galimybių ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriams.
Neleido net tobulinti
Koeficientų dydžius, pagal kuriuos apskaičiuojamos valstybės politikų ir pareigūnų algos, bandyta keisti spalio pabaigoje. Tai buvo daroma Vyriausybės siūlymu.
Nors projektą pristatęs socialinių reikalų ir darbo ministras Linas Kukuraitis parlamento salėje nebuvo nušvilptas, nepasitenkinimą juo bylojo ir rūstūs politikų žvilgsniai, ir balsavimo rezultatai – projektui po pateikimo pritarė tik 12 Seimo narių, prieš buvo 41, o susilaikė 33.
Neigiamos visuomenės reakcijos prieš būsimus Seimo rinkimus išsigandę parlamentarai net nesutiko, kad projektas būtų tobulinamas.
Už tai, kad Vyriausybės projektas keliautų į tiesiai šiukšlių dėžę, balsavo 43 parlamentarai ir tik 36 pritarė, jog dokumentą galima būtų taisyti.
Balsavo neįsigilinę?
Vyriausybės teiktam siūlymui didinti parlamentarų, ministrų ir kitų politikų algas tuomet nepritarė nė vienas valstietis, tarp jų ir G.Burokienė. Kodėl staiga jos bei kitų Valtybės valdymo ir savivaldybių komiteto narių nuomonė pasikeitė ir vėl siūloma balsuoti dėl to paties?
„Komiteto nariai tik dabar įsigilino ir pamatė, kad kai kurių valdininkų pareiginės algos koeficientai jau tapo didesni nei Seimo narių. Susidaro labai didelis atotrūkis. Kai pamatai bendrą vaizdą, supranti, kad reikia kažką daryti.
Seimo nariai tada projektą atmetė, nes buvo siūloma atlyginimus didinti jau nuo kitų metų sausio. Mes dabar siūlome ir Vyriausybės nariams koeficientus kelti tik nuo kitos kadencijos, kaip ir Seimo nariams“, – „Lietuvos rytui“ aiškino G.Burokienė.
Valstietė nesiryžo prognozuoti, kokie šįkart gali būti balsavimo dėl didesnių algų rezultatai: „Bijau burti iš tirščių, bet dauguma komiteto narių mano, kad reikia bandyti dar kartą. Aš viena negaliu prieštarauti.“
Atkaklumas stebino
Tačiau „Lietuvos ryto“ pakalbintą Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę „socialdarbietę“ Rimantę Šalaševičiūtę toks kolegų atkaklumas nustebino: „Seimas jau atmetė šį projektą per pateikimą. Kokie dar svarstymai? Viskas.“
Sužinojusi, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo pagudrauti ir tą patį klausimą į Seimo darbotvarkę grąžinti svarstant kitą projektą, politikė irgi suabejojo, ar toks planas išdegs.
„Jei Seimas projektą jau atmetė, mes prie jo sugrįžti dar kartą nebegalime.
Bet kuriuo atveju papildomo komiteto išvada keliaus į mūsų, pagrindinį komitetą, ir mes tada žiūrėsime, ką su tuo daryti.
Papildomas komitetas, žinoma, gali pasiūlyti bet ką, bet mes tarsime paskutinį žodį ir tie pasiūlymai turės atitikti Seimo statutą. Kartais gerai lipti per langą, bet gal ne šiuo atveju“, – kalbėjo R.Šalaševičiūtė.
Numatyti ir tikri šuoliai
Bandomos reanimuoti Vyriausybės pateiktos įstatymo pataisos kai kurių pareigūnų atlyginimus kilstelėtų net 1,5 tūkst. eurų. Maždaug tokia suma didėtų valstybės kontrolieriaus ir Seimo kontrolieriaus alga.
Nuskriausti neturėjo likti ir ministrai. Pastarųjų algos turėjo didėti 615 eurų ir siekti 4752 eurus. O premjero alga, pagal ankstesnį projektą, turėjo ūgtelėti 600 eurų – iki 5139 eurų.
Tokio pat dydžio algą nuo naujos kadencijos gautų ir Seimo pirmininkas, o eiliniams parlamentarams alga didėtų 458 eurais – iki 3872 eurų.
Pagal atmestą projektą, kurį bandoma grąžinti į darbotvarkę, ypač būtų pamaloninti Seimui atskaitingų institucijų vadovai.
Antai Konkurencijos tarybos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Lietuvos kultūros tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Ryšių reguliavimo tarnybos ir kitų įstaigų vadovų alga būtų padidėjusi nuo 2164 eurų iki 3432 eurų.
Beje, Vyriausybė siūlė pakelti ir teisėjų atlyginmus.
Pavyzdžiui, net 836 eurais būtų šoktelėjusios Konstitucinio teismo teisėjų algos, tačiau spalį Seimas tam irgi nepritarė. Už didesnį teisėjų darbo apmokėjimą tada balsavo tik 2 iš 89 politikų.
Užtat parlamentarai nuo 173 iki 176 erų padidino bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojami biudžetininkų atlyginimai.
Dėl to artimiausiu metu didės ne tik bibliotekininkų ar muziejininkų, bet ir tų pačių Seimo narių bei ministrų algos.
