Laikraščio redaktorė prirašė, kad didesnes studentės galimybes riboja jos judėjimo trūkumas. Redaktorė aiškina, kad žurnalistą maitina kojos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tokiame vertinime įžvelgia diskriminaciją ir ragina merginą pateikti skundą.
Vilniaus universitete žurnalistiką studijuojanti Laura Blaževičiūtė ruošiasi atsiskaitymui už vasaros praktiką. Dvidešimtmetė mėnesio praktiką atliko Kaišiadorių laikraštyje „Atspindžiai“.
Mergina pasakoja nustebusi, kai išvydo praktikos įvertinimą. Jame pažymys 9 ir prierašas, kad geresniam vertinimui sutrukdė merginos judėjimo trūkumas.
„Čia yra atsiliepimas apie mano praktiką, vertinimo lentelė, matome motyvacija įvertinta dešimt, pareigingumas irgi dešimt ir tada tas baisusis vertinimas devyni ir komentaras, kad didesnes galimybes riboja judėjimo trūkumas. Ištiko šokas lengvas, nesupratau, pažymys geras, tikėjausi mažesnio, tačiau komentaras visiškai ne į temą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Reporteris“ žurnalistei sakė mergina.
Laikraščio redaktorė sako praktikantei padėjusi praktikos metu, ne kartą pavėžėjusi, už ją fotografavusi. Redaktorė sako nediskriminuojanti, tačiau pripažįsta, kad turint judėjimo negalią žurnalistinis darbas nebuvo pilnavertis.
„Ji negalėjo savarankiškai nei per miestą eiti, matydama, kad žmogui sunku negaliu siųsti į renginius, kurie vyksta kaime. Ji ten nenuvažiuos be manęs, man reiks ją vežioti. Aš jai daviau kuo lengvesnes užduotis, ji internetu pasikalbindavo, nuotraukas pati padariau, jos fizinė negalia ir neleido jai iki galo atsiskleisti“, – apie parašytą įvertinimą ir komentarą prabilo laikraščio redaktorė Virginija Šimkūnienė.
„Kyla iš vidaus gilus pyktis. Darai, nori būti kaip visi ir tau neleidžia kažkas, man keista. Jeigu padarau, kaip galiu ir gana kokybiškai, tai kodėl man pagal mano gebėjimus neparašyti vertinimo, o pagal negalią parašo“, – apmaudo neslėpė žurnalistiką studijuojanti L.Blaževičiūtė.
Kad neįgalieji vis dar sulaukia neigiamų reakcijų, patvirtina ir paralimpinio sporto komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.
„Tenka bendrauti su negalią turinčiais žmonėmis ir kol kas dar žmonės susiduria, bet nebetyli ir čia džiugu, tada tie, kurie diskriminuodavo susimąsto, kad reikia kitaip parašyti. Ir niekaip nesupratu praktikos vadovės tokio parašymo, kaip taip gali parašyti“, – situaciją komentavo M.Bilius.
Redaktorės įvertinimu stebisi ir neįgaliųjų draugija. Anot draugijos pirmininkės, tokių situacijų mažėtų, jei būtų reglamentuotos asmeninio asistento paslaugos neįgaliesiems. Nuo šių metų rudens tokios paslaugos tik bandomos dalyje savivaldybių.
„Jeigu žmogus žinotų, kad yra tokia galimybė, kad yra asistenas, kuris gali padėti ir ji galėtų kuo puikiausiai atlikti funkcijas, tada nekiltų abejonių, kadangi šiandien to nėra, tai atsiranda minčių ir drįstam tai pasakyti“, – laidai „Reporteris“ sakė neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tokį aprašytą studentės praktikos įvertinimą laiko neetišku ir įžvelgia galimus diskriminacijos požymius.
„Tai galima traktuoti, kaip pažeidimą darbdavio elgesyje, nes jis atsižvelgė negalią ir įvertino rezultatus. Toks pasakymas galėjo įžeisti ir asmens orumą, toks elgesys gali būti ir kaip priekabiavimas dėl negalios“, – pažeidimus vardijo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja Audronė Daukšaitė-Timpė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vis dažniau gauna skundų, kai negalią turintiems asmenims nėra sudaromos tinkamos darbo sąlygos. Atvejis, kai skundžiamasi dėl vertinimo, vienas pirmųjų.
