„Aš mėgstu „chaliavą“ (nemokamus dalykus. – Red). Aš šneku, o kažkas kitas sumoka už mano šnekas. Galiu pašnekėti už kotletą ar ką kita.
Kuo daugiau duoda pavalgyti, tuo daugiau aš šneku“, – politinės korupcijos bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui vakar kalbėjo „MG Baltic“ advokatas, buvęs šio koncerno valdybos narys 53 metų Romanas Raulynaitis.
Taip liudytojas pakomentavo Vilniaus restorane „Stebuklai“ 2015 metų spalį teisėsaugininkų slapta įrašytą pokalbį, kurio teismas vakar klausėsi valandą.
Beveik visą vykusio pokalbio laiką R.Raulynaitis tylėjo, o teismui paaiškino į restoraną atėjęs tiktai dėl to, kad jį pakvietė tuometis koncerno „MG Baltic“ valdybos narys Raimondas Kurlianskis.
Anot liudytojo, tas, kuris pakviečia, paprastai ir sumoka.
Tikino sumanęs pats
Bet R.Raulynaitis į apklausą buvo iškviestas ne dėl jo paties atskleisto pomėgio pietauti kitų sąskaita.
Teismas bandė išsiaiškinti, ar koncerno „MG Baltic“ atstovai galėjo papirkti tuometį Liberalų sąjūdžio vedlį Eligijų Masiulį, kad paminklas Jonui Basanavičiui būtų pastatytas K.Sirvydo skvere.
Anot R.Raulynaičio, būtent jis valstybės šimtmečio proga Vilniuje sumanė pastatyti paminklą J.Basanavičiui, nes domisi istorija ir skulptūra.
Jo tėvas, kaip ir patriarchas, yra kilęs iš Ožkabalių kaimo (Vilkaviškio r.), o jis pats penkerius metus yra dirbęs J.Basanavičiaus muziejuje.
Sumanęs statyti paminklą J.Basanavičiui advokatas paprašęs, kad projektą paremtų „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus.
R.Raulynaičio teigimu, istorija irgi besidomintis D.Mockus iš karto sutiko finansuoti paminklo statybas, o jį įpareigojo pasirūpinti šiuo projektu.
Nesulaukė mero pritarimo
R.Raulynaitis siekė, kad paminklas būtų statomas K.Sirvydo skvere, šalia Pilies gatvės. Šiai vietai pritarė ir daug žinomų žmonių, tarp kurių – politikas Vytautas Landsbergis, tuomet dar banke dirbęs dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, dirigentas Donatas Katkus.
Tačiau tam, kad paminklas stovėtų K.Sirvydo skvere, reikėjo Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pritarimo.
„Nueik pas tuos liberalus“, – esą ne kartą girdėtą patarimą prisiminęs R.Raulynaitis.
Koncerno „MG Baltic“ atstovas vakar teisme patvirtino bendravęs su Vilniaus vadovu: „Aš nemanau, kad bendrauti su R.Šimašiumi yra kažkokia išskirtinė privilegija.“
Pakalbėti su Liberalų sąjūdžiui priklausiusiu meru buvo prašoma ir tuo metu partijai vadovavusio E.Masiulio.
Tuometis liberalų lyderis neslėpė tai padaręs, tačiau statyti paminklą J.Basanavičiui vis tiek buvo nuspręsta kitoje vietoje – priešais Nacionalinę filharmoniją.
Reiškė nuostabą
Šiuo metu teisiamas E.Masiulis teigė neįžiūrintis nė krislo logikos kaltinime, jog už bandymą paveikti R.Šimašių jis galėjęs gauti kyšį.
„Kyšis už tai, kas nebuvo padaryta? Kyšį turėjo duoti žmonės, kurie savo lėšomis nusprendė pastatyti paminklą?“ – po teismo posėdžio stebėjosi buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
Visam koncernui pareikšti kaltinimai nustebino ir R.Raulynaitį: „Aš nesuprantu, kuo čia dėti „MG Baltic“ ir R.Kurlianskis, jei paminklas buvo mano idėja, mano aistra ir iniciatyva.
Kodėl tai turėjo būti svarbu D.Mockui ar koncernui? Juk visi turi savo gyvenimą, savų rūpesčių, ir daug didesnių. Gal paminklas buvo ne toks, o gal mecenatas ne tas?“
Liberalai nesusikalbėjo
R.Raulynaičio tvirtinimu, renkant vietą J.Basanavičiaus paminklui jį nustebino ne tik įvairių institucijų, bet ir pačių liberalų nesusikalbėjimas.
„Mane stebino liberalų bendravimas – kaip tėvo ir vaiko, mokinio ir mokytojo, pirmininko ir eilinio nario. Jūs neradote bendros kalbos su savo žmogumi R.Šimašiumi“, – taip kalbėdamas liudytojas pažvelgė į teisiamą E.Masiulį.
Priekaištus buvusiam liberalų vedliui R.Raulynaitis žėrė ir po trumpos posėdžio pertraukos, kai į teismo salę laiku nesugrįžo teisiamas Seimo narys Gintaras Steponavičius.
„Jūs net čia savo žmonių nesužiūrite“, – replikavo liudytojas, tačiau E.Masiulis greitai rado atsakymą: „Jis – jau ne mūsų, priklauso Mišriai Seimo narių grupei.“
Viceprezidentų visai nebuvo
Žiūrėdamas į teisiamųjų suolą R.Raulynaitis vakar pasidžiaugė esantis nepartinis: „Jei priklausyčiau bet kuriai partijai, išskyrus konservatorių, aš irgi čia sėdėčiau.“
Liudytojas taip pat negailėjo gerų žodžių teisiamaisiais tapusiems politikams bei buvusiam „MG Baltic“ valdybos nariui R.Kurlianskiui ir dėjosi nustebęs išgirdęs klausimą, ar pastarasis galėjo duoti kokių nors nurodymų E.Masiuliui: „Gal sėdėdamas teisme per pusantrų metų jis sugedo, bet anksčiau to būčiau negalėjęs įsivaizduoti.
R.Kurlianskis man buvo inteligentiškumo etalonas, pavyzdys visiems kolegoms.“
Teisiamųjų suole atsidūręs R.Kurlianskis buvo vienas iš penkių koncerno „MG Baltic“ valdybos narių, tačiau valdyba prieš porą metų buvo panaikinta.
R.Raulynaitis teigė, jog R.Kurlianskis nebuvo koncerno viceprezidentas, nors taip buvo vadinamas viešojoje erdvėje: „Tokių pareigų koncerne visai nebuvo. Mane taip pat kartais vadina viceprezidentu, bet aš kuklinuosi.“
Smulkus, bet turtingas
R.Kurlianskis kartu su D.Mockumi buvo ir koncernui priklausančios įmonės „MG Baltic Investment“ akcininkas.
„Pagal akcijų skaičių jis buvo smulkusis akcinininkas, bet pagal jų vertę – didelis turtuolis“, – sakė R.Raulynaitis.
Liudytojas tvirtino, jog visi koncerno valdybos nariai buvo atsakingi už tas sritis, kurias geriausiai išmanė, ir veikė savarankiškai: „Mums niekas nenurodydavo, kur ir su kuo susitikti, kiek ir ką gerti – kavą ar vyną.“
Grynųjų reikia ne visiems
Apie „MG Baltic“ struktūrą ir R.Kurlianskio pareigas rimtai aiškinęs liudytojas pakeitė toną paklaustas apie politinės korupcijos byloje minimų įstatymų priėmimą.
R.Raulynaičio teigimu, Atsiskaitymo grynaisiais pinigais įstatymas galėjo būti aktualus tik dviem parduotuves valdančioms koncerno bendrovėms – „Aprangai“ ir „Mineraliniams vandenims“.
Tačiau netrukus liudytojas pakeitė toną: „Dabar jau suprantu, kam tas įstatymo projektas buvo naudingas. Šioje salėje yra du žmonės, kurie mėgsta atsiskaitymus grynaisiais, – R.Kurlianskis ir E.Masiulis.“
Restorane „Stebuklai“ su R.Kurlianskiu ir E.Masiuliu jie aptarinėjo Vartojimo kreditų įstatymo pataisas, kurias buvo pateikęs tuometis Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis, kuris dabar irgi yra teisiamas.
R.Raulynaitis tikino Š.Gustainio visai nepažinojęs, o šiuo įstatymu nesidomėjęs, todėl negalėjo paaiškinti, ką palaikyti R.Kurlianskis prašė E.Masiulio: „Aš negaliu jų įtarti blogais dalykais, todėl manau, kad tai nebuvo fizinis daiktas.“
Bet liudytojas patvirtino, jog „MG Baltic“ vadovai ne kartą kalbėjo apie kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projektą: „Kiekvieną kartą, kai kuris nors mūsų važiuodavo į Molėtus arba Uteną, šis klausimas buvo aptariamas. Beje, su keiksmažodžiais.“
Nevengė pašmaikštauti
Nors R.Raulynaitis teigė niekada nematęs byloje minimo buvusio sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos, neatmetė, kad koncernui galėjo būti aktualus jo paskyrimas.
„Su Nacionaline sveikatos taryba mūsų santykiai buvo labai geri. Ji rūpinosi, kad gertume mažiau degtinės ir daugiau vandens“, – pokštavo R.Raulynaitis.
O per posėdžio pertrauką toliau laidė liežuvį: „Kiek žmonių rūko už teismo durų. Kur žiūri ta Sveikatos taryba?“
R.Raulynaitis dėjosi nuliūdęs, kad vieno posėdžio jo apklausai neužteko ir į teismą teks ateiti dar kartą: „Gerbiama teisėja, aš esu advokatas ir turėsiu daug susitikimų kavinėse, restoranuose ir kitose vietose.“
