Politikai itin aktyvūs internete tampa rinkiminiu laikotarpiu, iš merų to tikimasi nuolatos. Lietuvai stebint ir aptarinėjant Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio komunikaciją gaisro mieste metu, ekspertai prognozavo jo karjeros šuolį arba visišką griūtį. Griūtis toli gražu neįvyko, o meras linksniuojamas kaip tinkamos politinės komunikacijos pavyzdys. Nors portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai ir šio mero komunikacijos idealia nelaiko.
„Politikas su socialinės erdvės atsiradimu tapo vientisu objektu, kuris užima pareigas. Tai nėra tik pastovėjimas tribūnoje. Kai kurie politikai, ypač dar regionuose, bando būti tokie socialinėje erdvėje kaip išpirktuose leidinių puslapiuose.
Bet tai – klaida, kaip ir išvis socialinės erdvės, kaip svarbaus komunikacijos kanalo, nevertinimas“, – sako viešųjų ryšių bei komunikacijos specialistas Arijus Katauskas.
Jam pritarė ir Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas, politinės komunikacijos specialistas dr. Andrius Šuminas.
Tačiau pasimokyti iš N.Cesiulio yra ko. Portalas lrytas.lt pateikia 60 Lietuvos savivaldybių merų apžvalgą, pagal jų aktyvumą socialiniame tinkle „Facebook“. Taip pat paklausėme komunikacijos ekspertų, kiek svarbu merams ir savivaldybėms būti aktyviais socialiniame tinkle.
Bendravimas internete skiriasi
Komunikacijos specialistai pabrėžia, kad socialinėje erdvėje kur kas labiau jaučiasi žmogaus nusistatymas, požiūris nei tradicinėse medijose. Be to, bendravimas yra specifinis, didelę įtaką tam daro interaktyvumas ir galimybė greitai sureaguoti.
Todėl, pasak specialistų, politikams labai svarbu atrasti sau artimą bendravimo stilių ir nebandyti apsimetinėti.
Taip pat tiek pats meras, tiek jo komanda turi suprasti, kad internete nebendrauti taip, kaip kitose medijose – negalima. Tačiau išvis nebūti socialinėje medijoje reiškia praradimą.
„Socialinėje medijoje nesantis politikas praranda didelį potencialą, kurį gali duoti ši medija bendraujant. Bet tai nėra šimtu procentų būtinybė dėl keleto priežasčių: šis komunikavimo kanalas imlus laiko ir žmogiškųjų resursų prasme, be to, reiškia dar didesnį viešumą.
Todėl joje esant tiesiog negalima keletą dienų būti nepasiekiamu, neatsakinėti į laiškus. Vadinasi, reikalingi žmonės, kurie gali tinkamai laiku įvertinti ir bendrauti politiko vardu. Suprantama, kad pats meras nebus pasiekiamas 24/7“, – pabrėžia komunikacijos ekspertas.
Savo rinkėjus žinantis meras ir jo komanda turi parinkti tinkamą komunikavimo būdą ir kanalą tam, kad pasiektų savo žmones.
Vienas iš tokių pavyzdžių – Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, neturintis paskyros socialiniame tinkle, tačiau jo komanda aktyviai komunikuoja tiek socialinėje erdvėje, tiek kitose medijose.
„Todėl merui nėra didelio spaudimo, jo ir jo komandos sukonstruotas komunikacijos modelis atlieka savo funkcijas ir Kaunas neišnyksta iš socialinės erdvės. Toje erdvėje vyksta daug dalykų, kurie leidžia suvokti tam tikros visuomenės dalies reakciją, numatyti tam tikrų krizių atveju veiksmus“, – teigia A.Katauskas.
Jo teigimu, meras su komanda, spręsdamas apie visą komunikaciją, turi nepamiršti socialinių medijų. Gali būti, kad vieniems politikams tai netinka, nes jie „kito plauko“ arba ir iki tol nebuvo aktyvūs. Bet kuriuo atveju, tai turi būti nuspręsta, o ne palikta susiklostyti savaime.
Pasak A.Šumino, nėra vienareikšmiško atsakymo, tik meras ar ir jo komanda gali valdyti politiko paskyrą. „Tačiau turi būti autentiškumo dalykas, nes labai matosi, kai anketa tampa kažkokiu oficioziniu kanalu, kur nelieka asmeninio kontakto. Čia turėtų būti balansas tarp paties politiko ir jo komandos“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Šuminas.
Nepriklauso nuo dydžio
Paaiškėjo, kad „Facebook“ tinkle galima sutikti tikrai ne visus merus. Kaip ir ne visos savivaldybės naujienomis dalijasi su socialinio tinklo vartotojais. Komunikacijos ekspertų teigimu, naudojimasis socialinėmis medijomis nepriklauso nuo savivaldybės dydžio, gyventojų skaičiaus ar mero amžiaus. Tai lemia suvokimas ir sprendimas.
„Masto suvokimas reikalingas tik tuo atveju – atsakomybės, kad jeigu tu jau prisišnekėsi, tai jau ne tam mažam rate, bet visoje Lietuvoje.
Kad ir kokia maža auditorija, reikia komunikuoti, tai leidžia politikui atsistoti arčiau savo rinkėjų“, – įsitikinęs A.Katauskas.
Paklaustas, ar neįžvelgia žinių ir gebėjimų stokos dėl suvokimo apie socialinius tinklus, A.Katauskas nevertė visos atsakomybės tik merams.
„Meras to neprivalo mokėti, jis privalo suprasti, o komanda privalo paaiškinti. Ko gero, nedaug aukštas pareigas užimančių politikų gali skirti tiek asmeninio laiko bendravimui internete, dėl to turi atsakingus asmenis.
Suvokus šio mechanizmo svarbą ir įtaką, galima užduoti toną net ir tradicinei žiniasklaidai, kaip tą padarė Alytaus meras. Socialinė medija tam tikroms aplinkybėms susiklosčius gali būti geras įrankis valdyti krizes, tinkamai reaguoti, suteikia didžiules galimybes“, – kalbėjo viešųjų ryšių ekspertas.
Nustebino regionų merai
Peržiūrėjus socialiniame tinkle paskyras turinčių merų komunikavimą, paaiškėjo, kad ne vieno regiono meras išsiskiria aktyviu bendravimu ir net asmeninės informacijos pasidalijimu.
Paklausus A.Katausko, kiek merui svarbu dalytis ne tik politinėmis aktualijomis, ekspertas išvardijo to privalumus.
„Meras renkamas kaip prezidentas, todėl vertiname jį iš skirtingų pusių. Todėl oficialiosios komunikacijos atsiskiedimas su įdomiomis naujienomis – teisingas variantas, nes parodo tikrąjį žmogų. Neįdomu su kuo susitiko ir prie ko nusifotografavo meras, įdomesnė yra jo nuomonė kažkokiu klausimu, kuo jis gyvena, ką daro, kuo domisi. Per asmeninę prizmę daug dalykų galima pateikti ir sukurti geresnį įspūdį“, – pabrėžė ekspertas.
Jam pritarė ir A.Šuminas: „Visokių yra pavyzdžių, kai būna per daug asmeninio gyvenimo pateikimo, pomėgių ir pan. Turi būti tinkamos proporcijos tarp rimto ir nerimto turinio“, – balansą turinio prasme aiškino politinės komunikacijos specialistas.
Būti „Facebook“ ar nebūti?
Komunikacijos ekspertai pabrėžė, kad socialinės medijos politikus vis dar gąsdina, todėl į jas bandoma nekelti kojos, išvengiant kažkokio pasipiktinimo ar net išjuokimo.
„Pirmiausia, politikai turi suprasti, kas tai yra socialinės medijos, kam jos yra skirtos ir kaip ten vyksta komunikacija, kad ten auditorijos neišjungsi, neužčiaupsi, neužtildysi.
Dažnai politikai to nesupranta ir jų buvimas medijose kai kuriais atvejais ima atrodyti juokingas, kai jie pradeda blokuoti ar trinti komentarus, akivaizdu, kad tai visuomenę tik dar labiau įaudrina.
Kitas dalykas, atsiranda tam tikri komunikaciniai dalykai, kai meras ar politikas turi gebėti ir galėti paaiškinti savo sprendimus, ginti savo vienus ar kitus veiksmus“, – taip, pasak A.Šumino, politikai gali padaryti daugiau žalos, nei naudos.
A.Katausko teigimu, socialinėje erdvėje komunikuoti nusprendę politikai turi suprasti, kad susidurs su kur kas daugiau iššūkių nei turėjo bendraujant iki šiol.
„Tai atvira skundų knyga, į kuriuos reikės reaguoti ir apims jausmas, kad esi sekamas net tualete.
Kol kas tikrai negaliu išskirti nė vieno idealiai komunikuojančio mero. Galbūt tik didžiųjų miestų merai gali labiausiai parodyti principus, grėsmes, pavojus ir privalumus bendraujant socialinėje erdvėje. Tačiau galiausiai grįžtame prie komandos ir suvokimo apie socialines medijas“, – teigia A.Katauskas.
Kaip manote, ar pakankamai komunikuoja jūsų miesto ar rajono meras? Kokios informacijos pasigendate? O gal skelbia netinkamo turinio pranešimus? Pasidalinkite savo pasakojimu, – siųskite jį adresu bendraukime@lrytas.lt
