Joje rašoma, kad dauguma nuteistųjų apie perkėlimą buvo įspėti likus mažiau nei vienai dienai iki perkėlimo, taip pat buvo atvejų, kai nuteistieji apie perkėlimą buvo informuoti likus vos valandai iki jo.
„Todėl atitinkamai nuteistiesiems nebuvo sudaromos galimybės nei apskųsti tokių priimtų nutarimų, nei apie pasikeičiančią bausmės atlikimo vietą informuoti savo artimuosius“, – teigiama Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto pasirašytoje žmogaus teisių stebėsenos ataskaitoje.
Joje taip pat rašoma, kad skirstant perkeliamus nuteistuosius į kitas įkalinimo įstaigas, nebuvo atsižvelgta į nuteistųjų ar jų artimųjų gyvenamąją vietą, todėl tai galėjo sudaryti nepatogumų nuteistiesiems ir jų artimiesiems palaikyti ryšį.
„Padidėję atvykimo kaštai bei laiko sąnaudos lemia tai, kad nuteistuosius artimieji lanko rečiau, todėl natūraliai kyla kliūčių palaikyti ryšius su artimaisiais. Silpnos sveikatos ar specialių poreikių turintiems artimiesiems pasimatymai su nuteistaisiais tapo itin sudėtingi ar net nebeįmanomi, nes ilgesni atstumai šiems asmenims yra sunkiai įveikiami“, – teigiama ataskaitoje.
Seimo kontrolieriai taip pat teigia, kad įkalinimo įstaigos, į kurias buvo perkelti nuteistieji, nebuvo pasirengusios užtikrinti jų galimybės tęsti mokslus, sudaryti sąlygas dirbti.
„Konkrečiu atveju, keturi į Alytaus pataisos namus perkelti nuteistieji prieš perkėlimą mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje. Tačiau tyrimo metu administracija mums nurodė, kad informacijos apie šių nuteistųjų mokslą iki jų perkėlimo į įstaigą ligšiol neturėjo, todėl atitinkamai po perkėlimo šiems nuteistiesiems nebuvo sudarytos galimybės tęsti mokymąsi, o dvyliktoje klasėje mokęsi nuteistieji negalėjo dalyvauti Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos laikymo egzamine“, – pastebima ataskaitoje.
Anot Seimo kontrolierių, nuteistiesiems dažnai nebuvo užtikrinamas ir netgi minimalus aprūpinimas baldais – kamerų tipo patalpose trūko sėdimų vietų ten patalpintiems kaliniams.
Be to, nuteistieji savo asmeninius drabužius yra priversti skalbti kibiruose šaltu vandeniu ir džiovinti tose pačiose kamerose. Jose taip pat nepakankamas apšvietimas.
„Natūralios šviesos šaltinis žmogui yra ypatingai svarbus, jis padeda palaikyti tinkamą emocinę pusiausvyrą, mažina galimybes pasireikšti depresijai“, – teigia Seimo kontrolieriai.
Seimo kontrolierių įstaiga Kalėjimų departamentui rekomendavo imtis priemonių, kad būtų užtikrintos nuteistųjų tinkamos laikymo, higienos bei aprūpinimo sąlygos, taip pat galimybės tęsti mokslą, dirbti, gauti socialinę reabilitaciją.
Kalėjimų departamentas žada užtikrinti, kad rekomendacijos būtų įgyvendintos
Kalėjimų departamento vadovas Virginijus Kulikauskas BNS perduotame komentare teigė, kad Seimo kontrolierių ataskaita padės gerinti situaciją įkalinimo įstaigose.
„Seimo kontrolierių įstaiga padeda įgyvendinti bausmių vykdymo sistemai keliamus uždavinius, tinkamai užtikrinant nuteistųjų teisinę padėtį. Kiekviena pažyma, ataskaita yra tam tikros gairės gerinti situaciją įkalinimo įstaigose“, – sakė V. Kulikauskas.
Jis taip pat pridūrė, kad spalio pabaigoje įkalinimo įstaigų vadovai buvo supažindinti su Seimo kontrolierių įstaigos ataskaita bei įpareigoti užtikrinti, kad rekomendacijos būtų įgyvendintos.
„Nurodyta užtikrinti rekomendacijų įgyvendinimą“, – teigė Kalėjimo departamento vadovas.
Iš Lukiškių kalėjimo paskutiniai kaliniai į kitas įkalinimo įstaigas išvežti birželio pabaigoje. Iš viso nuo sausio pradžios iš čia iškelta beveik 600 asmenų.
Didžioji dalis iš 92 Lukiškėse kalėjusių nuteistųjų iki gyvos galvos perkelti į Pravieniškių pataisos namus. Kalėjimo režimu kalinti nuteistieji išvyko į Marijampolės pataisos namus.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius anksčiau teigė, kad į kitas Lietuvos įkalinimo įstaigas iškelti kaliniai toliau bausmę atlieka tomis sąlygomis, kokiomis tą darė ir Lukiškėse.
Apie tai, kad 1904 metais pastatytas kalėjimas turėtų būti kuo greičiau iškeldintas, o pastatai – parduoti, pradėta kalbėti dar 2007 metais. Vėliau jį iškelti bandė ir kelios kitos vyriausybės. Paskutiniai ketinimai tai padaryti žlugo 2015 metais.
