Po penktadienį įvykusio G. Nausėdos ir pirmosios ponios susitikimo su popiežiumi Prezidentūra skelbia, kad Lietuvos vadovas priminė bendrą Lietuvos ir Vatikano siekį pasmerkti pasaulio taikai grasinančią agresiją ir palaikyti nuo jos kenčiančias šalis – Ukrainą, Sakartvelą, Moldovą.
Taip pat, tvirtina Prezidentūra, su popiežiumi kalbėta apie Rusijos veiksmus Baltijos šalyse ir regione, kurie nesutampa su pamatiniais saugumo ir gerovės tikslais pasaulyje.
Prezidentas popiežiui Pranciškui taip pat papasakojo apie savo kadencijos metu keliamus tikslus, kurie siejasi su Šventojo Sosto misija.
„Mano šalies vykdoma socialinė politika yra ir bus orientuota į socialiai pažeidžiamas šeimas, šalies regionų gyventojus, senyvus žmones. Manau, kad aktyvi socialinė politika turi būti kiekvienos šalies pagrindinis tikslas.
Turime dalintis ir kreipti didesnį dėmesį į kiekvieną šalia esantį žmogų, būti atidesni silpnesniam ir vargstančiam“, – popiežiui sakė prezidentas.
Per pirmąjį prezidento kadencijoje susitikimą su popiežiumi Pranciškumi šalies vadovas padėkojo Bažnyčios patriarchui už nuolatinį dėmesį Lietuvai ir maldą už mūsų šalį ir jos žmones. Lietuvos vadovas taip pat padėkojo už Šventojo Sosto parodytą neeilinį palaikymą Lietuvai patirtos sovietinės okupacijos metu ir išliekantį dėmesį mūsų tautai.
Kaip išskirtinės pagarbos Lietuvai ženklas, pabrėžiama Prezidentūros išplatintame pranešime, primintas kunigo, Kauno arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus paskyrimas kardinolu.
„Dar niekada Lietuva negalėjo didžiuotis turėdama du kardinolus vienu metu“, – sakė prezidentas.
Popiežius su G. Nausėda bendravo itin šiltai ir asmeniškai. „Jis buvo labai šiltas, nes prasidėjo nuo tokio juoko. Kuomet mus pradėjo fotografuoti protokolinei fotografijai, Šventas Tėvas paklausė manęs: „Ar žinote, kuo skiriasi protokolas nuo teroristų?“ Atsakiau, kad nežinau. Po to jis paaiškino, kad su teroristais galima susitarti, su protokolu – niekaip“, – po susitikimo žurnalistams teigė G.Nausėda.
Audiencijos pabaigoje šalies vadovas perdavė popiežiui Pranciškui Lietuvos žmonių linkėjimus ir maldas.
Po apsilankymo pas popiežių, teigiama Prezidentūros pranešime, prezidentas G. Nausėda susitiko su Šventojo Sosto valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Parolinu, su kuriuo aptarė dvišalius santykius ir užsienio politikos klausimus. Kalbėta apie saugumo situaciją pasaulyje, skiriant išskirtinį dėmesį hibridinėms grėsmėms ir kibernetiniam saugumui.
Išsakytas susirūpinimas Rusijos demonstruojamu priešiškumu Lietuvai, atsisakant suteikti vizas lietuviams, siekiantiems aplankyti tremtinių kapus ir pagerbti mūsų šalies intelektualų, kovotojų už laisvę, tikinčiųjų ir dvasininkų atminimą. Skirta laiko pokalbiui apie situaciją Ukrainoje, migracijos politiką.
Prezidentas ir pirmoji ponia lankėsi Šv. Petro bazilikoje, Aušros Vartų Dievo Motinos ir Čenstakavos Dievo motinos koplyčiose padėjo gėlių prie Šventojo Petro, Šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II kapų.
Lapkričio 8 dieną planuojami susitikimai su Italijos prezidentu Sergio Mattarella ir ministru pirmininku Giuseppe Conti.
G. Nausėda: po pokalbio su popiežiumi atitrūko nuo politinių kovų Lietuvoje
Po susitikimo su popiežiumi Pranciškumi prezidentas Gitanas Nausėda džiaugiasi atitrūkęs nuo politinių kovų Lietuvoje. Pasak Romoje viešinčio G. Nausėdos, laikas, praleistas su Pranciškumi, pralėkė labai greitai. „Net nepajutau, kaip prabėgo laikas, labai šiltas pokalbis ir svarbiausia, kad to pokalbio metu jauti, kaip grįžta sielos ramybė, jauti, kad patekai į visai kitą atmosferą, kurioje kalbi apie labai svarbius dalykus, vietoj to, kad galvotum apie kažkokias mažas ir nereikšmingas politines kovas Lietuvoje“, – sakė žurnalistams G. Nausėda.
Prezidentas taip pat užsiminė, kad su popiežiumi aptarė ir socialinę padėtį Lietuvoje.
„Kalbėjome mes apie socialinės politikos situaciją Lietuvoje, apie tai, kaip vyksta diskusija tarp liberalios pakraipos ekonomistų ir socialinį krikščionišką mokymą išpažįstančių ekonomistų“, – teigė prezidentas. Pasak jo, šiuo metu pasaulis išgyvena savotišką virsmą dalinantis ekonomikos vaisiais.
„Šiandien pasaulyje išgyvename tam tikrą virsmą, kai imame žiūrėti komplikuočiau į ekonominės pažangos pasekmes mūsų visuomenei. Ilgus metus sakėme, kad kepkime pyragą, kad kada nors juo pasidalinsime. Bet pyragą kepame, tuoj pasensime, o pyragas vis dar kepamas ir dalintis taip ir nėra kada“, – kalbėjo G. Nausėda.
