„Sutarimą radome net ir tuo klausimu, kuriuo galbūt šiek tiek skiriamės. Tai yra požiūrio į Rusiją klausimu. Jeigu, sakykime, jie labiau pabrėžia dialogo būtinybę, turbūt būtų tiesiog neprotinga neigti, kad dialogas nereikalingas, tai vis dėlto, pripažino, kad šiuo metu, pagal dabartines aplinkybes, sankcijų politika vis dar turi prasmę, nes Minsko susitarimai nėra įgyvendinti“, – žurnalistams Romoje sakė G. Nausėda.
„Tai yra tikrai gera žinia, turint omenyje, kad Italija priklauso tai šalių grupei, kuri nėra labai entuziastinga sankcijų klausimu, todėl jos palaikymas čia būtų tikrai svarbus žvelgiant į artėjančią perspektyvą diskutuoti apie sankcijų pratęsimą“, – teigė šalies vadovas.
Europos Sąjunga rugsėjį pratęsė sankcijas Rusijos ir Krymo pareigūnams, bendrovėms ir grupėms, kurios kelia grėsmę Ukrainos suverenitetui ir nepriklausomybei.
Turto įšaldymas ir kelionių draudimas pratęstas 170 asmenų ir 44 juridiniams subjektams, įskaitant kovotojų grupes ir bankus.
Sankcijos pratęstos iki kitų metų kovo 15 dienos.
Po 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos ES 28 valstybės įvedė virtinę sankcijų, nukreiptų prieš Rusiją ir Ukrainos separatistus.
Tarp jų yra ekonominės sankcijos Rusijai ir draudimai užsiimti verslu Kryme.
Pasak ES, kai kurios iš šių priemonių gali būti atšauktos, jeigu Rusija gerbs 2015 metų Minsko susitarimus. Per Ukrainos konfliktą žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.
G. Nausėda po susitikimo su Italijos vadovu: „Prisidedame prie stabilumo Pietų kaimynėse“
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį su Italijos vadovu Sergio Mattarella aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą transatlantinėse organizacijose ir saugumo klausimus.
Anot šalies vadovo, abiejų šalių bendradarbiavimas nuolat stiprėja ir dvišaliu, ir tarptautiniu lygiu.
„Vertiname aktyviai plėtojamus politinius, ekonominius ir kultūrinius mūsų šalių ryšius, esame artimi sąjungininkai Europos Sąjungoje ir NATO. Panašiai matome šiandienos geopolitinius iššūkius, su kuriais pastaruoju metu susiduria Europos Sąjunga. Italijos pastangos ir pavyzdys palaikant Europos idealus, taip pat nuoseklus indėlis į mūsų regiono gynybos užtikrinimą yra ypač svarbūs“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.
Pasak prezidento, bendrą grėsmių matymą liudija ir Italijos įsitraukimas, stiprinant Baltijos valstybių saugumą.
„Italijos karių dalyvavimas NATO priešakinių pajėgų batalione ir 2020 metais planuojama oro policijos misija Lietuvoje yra konkretūs Italijos įsipareigojimų savo sąjungininkams ir regioniniam stabilumui išraiška“, – rašoma pranešime.
Anot G. Nausėdos, Lietuva supranta ir grėsmes, su kuriomis susiduria Italija.
„Savo ruožtu Lietuva prisideda prie NATO Pietų strateginio centro Neapolyje veiklos, stiprindama bendrą Aljanso atsaką į terorizmą, padėdama užtikrinti stabilumą Pietų kaimynėse“, – teigia Prezidentūra.
Jame taip pat teigiama, kad G. Nausėda susitikime su Italijos vadovu akcentavo glaudų abiejų šalių bendradarbiavimą verslo, mokslo, akademinių mainų ir kultūros srityse.
„Italija yra svarbi Lietuvos prekybos partnerė – pernai pagal prekybos apyvartą, Italija buvo 8-oje vietoje. Lietuvos eksportas į Italiją nuolat auga, Lietuvoje gaminami maisto produktai yra vertinami ir randa savo pirkėją Italijoje“, – rašoma pranešime.
Pasak Prezidentūros, G. Nausėda pakvietė Italijos vadovą kartu dalyvauti Italijos ir Lietuvos verslo forumuose, aktyviai juos globoti, skatinant verslo bendruomenių ryšius.
Anot Prezidentūros, svarbų politinį ir ekonominį abiejų valstybių bendradarbiavimą papildo kultūrinis ir visuomeninis Lietuvos ir Italijos dialogas.
Šių metų Venecijos meno bienalėje Lietuvos menininkės pristatė šiuolaikinę operą „Saulė ir jūra“, kuri apdovanota „Auksiniu liūtu“.
G. Nausėda vizito Italijoje metu penktadienį taip pat susitiko ir su popiežiumi Pranciškumi. Vizito metu prezidentą lydi pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
