Profesorius Mečislovas Jučas gimė Vabaliuose, Baisogalos valsčiuje, baigė Vilniaus universitetą, didelę dalį savo profesinio gyvenimo praleido Lietuvos istorijos institute. Apgynęs dvi daktaro disertacijas, kurių viena vėliau buvo nostrifikuota suteikiant habilituoto humanitarinių mokslų daktaro laipsnį, 1976 m. tapo Vilniaus universiteto profesoriumi.
Jo mokslinis kelias, prasidėjęs prieš daugiau nei 60 metų, nebuvo lengvas, nes Profesorius sau kėlė ambicingus tikslus – pažinti ir dalytis su visuomene moksline patirtimi apie senosios Lietuvos valstybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – raidą bei lietuvių tautos tapsmą ir savimonę. Jis propagavo fundamentalius rašytinių šaltinių tyrimus, drąsiai polemizavo su istoriografinėmis klišėmis ir nepagrįstomis hipotezėmis.
Tęsdamas Adolfo Šapokos darbą, kartu su kitais iškiliais Lietuvos istorikais formulavo lietuvių istoriografijos pozicijas ir kūrė jos tradicijas. Kaip iškilus mokslininkas Jis aukštai vertintas Lietuvoje ir užsienyje, jo veikalai nuolat cituojami. Mečislovas Jučas buvo ir vienas mylimiausių Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Profesorių, didelį dėmesį ir daug laiko skirdavęs studentams.
1999 m. Prezidentas Valdas Adamkus įvertino Profesoriaus nuopelnus Lietuvos mokslui ir kultūrai apdovanodamas jį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
M. Jučas buvo tylus, bet karštas Valdovų rūmų tyrimų ir atkūrimo idėjos bei projekto šalininkas bei rėmėjas. Būdamas autoritetingas ir vienas reikšmingiausių mūsų šalies istorikų, jis prisidėjo prie įvairių Valdovų rūmų muziejaus leidybos projektų ir kaip daugybės „bestselerių“ autorius, ir kaip redakcinių kolegijų narys, o kaip konsultantas ir ekspertas įvairiais klausimais talkino ir atkuriant Valdovų rūmus.
Jo šviesią asmenybę plačiajai visuomenei visada primins Valdovų rūmų muziejui patikėti išleisti leidiniai ir ypač – „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Istorijos bruožai“ (trys leidimai), „Vytautas Didysis“ (du leidimai), „Žalgirio mūšis“, „Senoji Lietuva. Istorijos aktualijos“ etc., o taip pat – muziejaus bibliotekai dovanotas asmeninis bemaž 1,5 tūkst. knygų rinkinys, kurio dalis priklausė žymiam tarpukario Lietuvos bei išeivijos istorikui, garsiosios „Lietuvos istorijos“ redaktoriui, profesoriui Adolfui Šapokai (1906–1961).
Valdovų rūmų muziejaus bendruomenės atmintyje prof. M. Jučas visada išliks kaip iškili asmenybė, aktyvus Lietuvos mokslo ir kultūros gyvenimo dalyvis, žmogus, daug prisidėjęs prie savo gimtosios šalies praeities, dabarties ir ateities.
Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą velionio dukteriai Aurelijai ir jos šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir visai mokslo ir kultūros bendruomenei.
