Merų kabinetuose paslėpta pokalbių įrašymo įranga – itin nepatikima. Kai tik vyksta svarbus pokalbis, ji ima ir sugenda – vienai dienai ar tik kelioms sekundėms.
STT naudojamos įrangos brokas itin išryškėjo teismams nagrinėjant Utenos mero A.Katino bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Apeliacinio teismo prašymu STT Panevėžio valdyba turėjo pateikti 2015 metų birželio 18-ąją Utenos mero kabinete darytą garso įrašą.
Tačiau vietoj jo slaptieji agentai Apeliaciniam teismui atsiuntė atsakymą, jog būtent tądien A.Katino kabinete sumontuota įranga sugedo.
Todėl nuo 2015 metų balandžio 8 dienos iki liepos 8-osios trukusį slaptą mero sekimą teko laikinai nutraukti.
Kodėl apie įrangos gedimą ir vienai dienai nutrauktą sekimą nebuvo užsiminta jokiame dokumente, Apeliacinis teismas aiškinsis išsikvietęs STT Panevėžio valdybos pareigūną Saulių Gimžauską.
– Teisėjams pranešus, jog jūsų kabinete daryto svarbaus įrašo nėra, atrodo, visai nenustebote, bet juk tai jūsų bylos dalis? – po Apeliacinio teismo posėdžio „Lietuvos rytas“ paklausė Utenos mero 59 metų A.Katino.
– Nenustebau, nes tai – ne pirmas kartas. Anksčiau iš mano bylos buvo dingusios šešios įrašo sekundės.
Tai buvo kaip tik tas momentas, kai į mano kabinetą atėjusiai moteriai liepiau pasiimti ir neštis atgal butelį brendžio. Įrašas vėl atsinaujino tuo metu, kai mes atsisveikinome.
Nors įrašas buvo nekokybiškas, Panevėžio teismui prokuroras vis tiek bandė įrodyti, kad moteris negalėjo butelio išsinešti atgal – esą jis būtų netilpęs į jos rankinę.
Tuomet aš teismui atsakiau, kad bylą tyrę pareigūnai turėjo dvejus metus – per tiek laiko galėjo tą rankinę išmatuoti, patikrinti, kiek joje yra skyrių ir kas į ją telpa.
Nors į jokius mūsų prašymus nebuvo reaguojama, Panevėžio apygardos teismui užteko duomenų nustatyti, kad jokio butelio negavau.
Apeliacinio teismo paprašėme išreikalauti konkrečios dienos – 2015 metų birželio 18-osios įrašo. Tačiau, pasirodo, dingo ir jis. Juk nei aš, nei mano advokatas įrangos nesugadinome ir įrašų nepaslėpėme.
– Kuo svarbus birželio 18 dienos įrašas?
– Tikrai sunku prisiminti, ką veikiau kurią dieną prieš ketverius metus. Tačiau tai tas atvejis, kurį tikrai gerai prisimenu.
Šio pokalbio išvakarėse, birželio 17-ąją, Vilniuje pristačiau savo naują knygą „Vaikšto vienas“. Šį renginį primena ir iki šiol likę plakatai.
Likus kelioms minutėms iki knygos pristatymo sužinojau, kad STT domisi tuometės Vyriausybės sekretoriato vadovės Džiuljetos Žiugždienės namo stogo remontu.
Kitą dieną pasikviečiau bendrovės „Utenos melioracija“ vadovą Liuonių Purvinį ir paklausiau, ar remontuojant šį namą nebuvo padaryta jokių pažeidimų.
Aš puikiai prisimenu, kad „Utenos melioracijos“ vadovui sakiau, kad viskas būtų atlikta pagal įstatymą pažodžiui ir paraidžiui.
Kad šio įrašo negausime, tiek aš, tiek mano advokatas, nujautėme iš karto.
Buvo įdomu, kaip pareigūnai išsisuks. Toks prašymas teismui buvo pateiktas birželio pradžioje, o įrašą prokuroras turėjo pristatyti į kitą posėdį, kuris buvo suplanuotas iškart po Joninių, tačiau nespėjo.
Rasti įrašą, kai žinai tikslią jo datą, – penkių minučių darbas, bet tam prireikė penkių mėnesių. Jau tai rodė, kad to įrašo nebus. Štai ir paaiškėjo, kad įranga sugedo.
– Iš pradžių įranga sugedo kelioms sekundėms, po to – vienai dienai, ar ne per daug sutapimų vienoje byloje?
– Kai iš įrašo stebuklingai dingo kelios sekundės, kreipiausi į žinomą ekspertų biurą Londone. Jie įžvelgė daug klaustukų, bet konkrečios išvados pateikti negalėjo, nes neturėjo įrašo originalo. Žinoma, aš jo pateikti negalėjau.
Šie du sutapimai – dar ne viskas. Stovėdamas prie savo kabineto durų su L.Purviniu telefonu esu labai mandagiai kalbėjęs apie byloje minimo stogo remontą.
Aš jo klausiau, ar tikrai gali jį suremontuoti, nes jiems buvo pats darbymetis.
Žinoma, šis įrašas yra byloje, bet jo ir su žiburiu nerastume. Nes tai buvo mandagus ir oficialus mero pokalbis su tarybos nariu, kuris prieštarautų visai bylos dvasiai. Juk kaltinime įrašyta: „Reikalavo nemokamai suremontuoti...“
Buvo ir dar vienas įrašas, galimai 2014 metų liepos 24-osios, kai L.Purvinį buvau pasikvietęs oficialiai.
Mane buvo pasiekusios kalbos, kad tarnybos kažkuo domisi, todėl norėjau viską išsiaiškinti.
Mums atrodė, kad šis įrašas iškarpytas, bet nė vienas teismas nesutiko atlikti šio įrašo ekspertizės.
– Jei manote, kad šių įrašų nebėra, kodėl nereikalavote jų pateikti?
– Nuo tų pokalbių praėjo labai daug laiko, todėl neįmanoma prisiminti tikslių jų datų. Aš prisimenu, kad kalbėjausi, bet neįmanoma prisiminti, ar tai buvo 2014-ųjų liepa ar rugpjūtis.
Jei būčiau planavęs daryti nusikaltimus, gal turėčiau kokius nors užrašus, bet čia kasdienybė – meras mobiliuoju telefonu skambina kitam tarybos nariui ar jį pasikviečia į kabinetą.
Manau, byloje ir žaidžiama tuo, kad niekas negali nieko prisiminti.
Įtarimai juk pareiškiami praėjus dvejiems ar trejiems metams po pokalbių.
Dabar manau, kad ateityje reikės sekti save patį – užsirašyti, kada, su kuo ir apie ką kalbėjausi.
Jei dabar prisiminčiau tikslias dienas, galėčiau reikalauti trijų ar keturių įrašų ir net neabejoju, kad nė vieno nesurastų. O jei surastų, įrašymo įranga būtų sugedusi.
– Tačiau tai jau būtų panašu į specialiųjų tarnybų piktnaudžiavimą?
– Pasirodo, to įrodyti neįmanoma. Pasakiau, kad įrašas gali būti iškarpytas, man atsakė – neiškarpytas. Tai kur teisybės ieškoti?
Anksčiau dar galėjau susimokėti ir dėl abejotinų įrašų kreiptis į nepriklausomus ekspertus, dabar juos skiria tik teismas.
Yra įrašas, kuris galėjo atkurti teisingumą be jokių teismų, bet aparatūra sugedo.
Ko tik nebūna šioje Žemėje, bet kaip tuomet su tomis šešiomis sekundėmis, dingusiomis iš valandos trukmės įrašo? Juk jų būtų užtekę aiškiai atsakyti į klausimą – kaltas aš ar ne.
Kaip paaiškinti tai, kad slapta aparatūra, kuri stovi mero kabinete, niekaip neįrašo tų pokalbių, kurie galėtų paneigti man pareikštus kaltinimus?
Galbūt aš neteisus, bet neabejoju, jog tuos dalykus turintis paaiškinti STT pareigūnas teisme nepasirodys ir jokių dokumentų neatneš. Žinodamas iš anksto tokius dalykus teisinės valstybės pilietis negali jaustis gerai.
– Kiek iš viso laiko jūs buvote sekamas?
– Pareigūnai iš pradžių tyrė kitą bylą ir mane pradėjo sekti 2013 metais.
Po to sekimas buvo tęsiamas nuo 2015-ųjų balandžio iki liepos.
Dabar paaiškėjo, kad liepą sekimas buvo nutrauktas, nes aparatūra sugedo, bet STT agentai toliau lakstė po teismus prašydami terminą pratęsti.
Nors mano pokalbių buvo klausomasi daugybę metų, aš nuolat skambindavau mobiliuoju telefonu, bendravau, derinau reikalus.
Juk ne nusikaltimas ką nors žinoti ar pažinoti – tai mero darbas. Mero pareiga kontroliuoti, kaip dirba įstaigų vadovai, kaip vykdo viešuosius pirkimus.
Keista, kad iš daugybės sektų ir apklaustų žmonių kaltas likau tik aš – vienintelis, kuris iš visų reikalavo viską daryti pagal įstatymus.
Jei kas nors ką nors klastojo ar netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, liko tik liudytojai.
– Jau keletą metų vaikštote į teismo posėdžius. Ar tai netrukdo jūsų tiesioginiam darbui?
– Pagal įstatymus, vaikščioti į Apeliacinio teismo posėdžius man nėra būtina, bet dar nė vieno jų nesu praleidęs.
Esu teisiamas kaip meras, bet įstatyme nėra numatyta, ar tomis dienomis turėčiau dirbti.
Patys teismo posėdžiai trukdo mažiausiai, bet per tiek metų buvo daugybė apklausų, reikėjo ruoštis teismo baigiamosioms kalboms. Pats faktas, nuotaika, kuria gyvena teisiamas žmogus, nepadeda jokiam darbui.
Labiausiai trukdo žinojimas to, apie ką garsiai teisme nekalbu.
Bjauriausia, kai žinai, kodėl viskas vyksta, ir kad tai neturi nieko bendra su man pareikštais kaltinimais.
Pareigūnų slėpynės kelia įtarimų
Mindaugas Dūda, advokatas, buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras, Apeliaciniam teismui priminė, kaip turi būti renkami ikiteisminio tyrimo duomenys: „Galbūt STT rado to susitikimo įrašą, bet nenori jo rodyti, nes jis gali sugriauti visą kaltinimą?
Ikiteisminio tyrimo metu medžiaga turi būti surinkta taip, kad iš jos būtų galima tiksliai nustatyti, kas ir kada vyko.
Todėl būtina išsiaiškinti ir tai, kas iš tiesų vyko birželio 18-ąją. Gal tuomet paaiškės, kaip, kokiu tikslu buvo vykdomas šis tyrimas.
Mane stebina, kad teisme pateikus prašymą surasti šį įrašą, prokuroras R.Pačebutas tam neprieštaravo.
Matyt, nežinojo nei apie sugedusią įrašymo įrangą, nei apie netikėtai nutrauktą Utenos mero sekimą, nors šią bylą kontroliavo nuo pat tyrimo pradžios.
Pagal įstatymus, laikinai arba visam laikui nutraukti įtariamojo sekimą galima tik prokuroro sprendimu arba su jo žinia. Šiuo atveju jokio prokuroro nutarimo sustabdyti sekimą nėra.
Apie technines kliūtis nė žodžiu nėra užsiminta ir didžiulėje, teismo taip ir nepasiekusioje byloje.“
Keistu tyrimu gali susidomėti ir Seimas
Dainius Gaižauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas:
„Pirmiausia visiems žvalgybos veiksmams turi būti gautas leidimas, o jų rezultatai turi būti matomi apskaitoje. Iš tiesų keista situacija, jei vienoje byloje du kartus užfiksuoti įrangos gedimai, ypač jei šie įrašai yra svarbūs.
Kol kas tebevyksta teismo procesas, politikai į jį kištis negali.
Tačiau jei nuosprendį priimdamas teismas įžvelgs pažeidimų, parlamentinės kontrolės komisija juos tikrai bandys išsiaiškinti.“
