Vyras buvo paskirtas į Specialiųjų operacijų pajėgas, kur kariai rengiasi vykdyti aukštos rizikos ir aukštos pridėtinės vertės operacijas.
„Per pačią pirmą savaitę, per mankštą, man užstrigo kelis. Kuo tolyn – tuo blogyn. Vaistai nuo skausmo nepadėjo. Mane veždavo į šaudymus vieną kaip neįgalų mašinos gale, kai visas mūsų būrys žygiuodavo“, – prisiminė E.Lebednykas.
Kaip teigė vyriškis, birželio pradžioje per pratybas jis patyrė kelio traumą. Iki dabar jam sunku vaikščioti, negali daug lankstytis ar sunkiai kelti – gyvenimas suluošintas. Nebėra sveikatos sugrįžti ir dirbti į Norvegiją.
Vienintelis šeimos maitintojas ir dviejų vaikų tėvas E.Lebednykas šiuo metu gydosi ir dienas leidžia kartu su šeima Alytuje. Vyras keturis mėnesius gavo ligos išmoką, dvigubai mažesnę nei jo atlyginimas Norvegijoje.
Karo medikai vyrui teigė, kad ligos išmoka kariams gali būti skiriama iki keturių mėnesių. O ką daryti toliau?
Praėjusią savaitę susirinkusi Alytaus medikų komisija nedarbingumo pažymėjimą E.Lebednykui pratęsė iki gruodžio pabaigos ir siūlė sugrįžti į Lietuvą, užsiregistruoti Darbo biržoje. „Pasakiau jiems, kad negaliu grįžti į gimtinę, nes čia neišlaikysiu šeimos. Planuoju skristi atgal į Norvegiją ir ten užsiregistruoti Darbo biržoje, gal gausiu kokią pašalpą“, – svarstė pašnekovas.
Paskyrė į Specialiųjų operacijų pajėgas
Šių metų pradžioje gavęs šaukimą atlikti pakartotinę tarnybą kariuomenės rezerve E.Lebednykas sunerimo, kad jo sveikata jau nebe ta, kokia buvo prieš dvidešimt metų, kai tarnavo Jėgerių batalione ir buvo puikiai vertinamas.
1998 metais vyras gavo daug apdovanojimų ir paskatinimų už gerą tarnybą, jam suteikė „grandininį“ laipsnį. Tačiau šiemet, siunčiamas į Specialiųjų operacijų pajėgas (SOP), jis nerimavo dėl savo sveikatos ir fizinio pasirengimo.
„Mano dešinysis kelis buvo operuotas tris kartus. Paskutinė operacija buvo daryta praėjusių metų pradžioje. Taip pat buvo nuplyšęs kairiojo kelio meniskas. Gydytojai jau anksčiau pranešė man apie infarkto ir insulto riziką“, – skundėsi vyras.
E.Lebednykas savo žodžius pagrindė rodydamas ir visas gydytojų medicinines pažymas. Jis turėjo gydytojų išrašus, abiejų kelių magnetinio rezonanso tyrimus. Pasak jo, tuos pačius dokumentus jis pateikė ir Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos karinei medicinos ekspertizės komisijai Kaune, kuri jį tikrino prieš atliekant pakartotinę tarnybą.
Karo medicinos tarnyba balandžio mėnesį patikrino E.Lebednyką ir priėmė sprendimą, kad jis tinkamas nuolatinei karo tarnybai parengtojo rezervo kariniame vienete.
„Klausiau jų, ką daryti dėl kairiojo kelio, nes žadėjau rugpjūtį jį operuotis, pasiimti atostogų. Karo medicinos tarnybos gydytojai teigė, kad atitarnausiu ir galėsiu operuotis. Davė maisto papildų išgerti, žadėjo pagerėjimą“, – prisiminė pašnekovas.
Per pirmą pratybų savaitę patyrė traumą
Kariniai mokymai E.Lebednykui prasidėjo birželio pradžioje ir truko tris savaites. Vyras buvo paskirtas į Specialiųjų operacijų pajėgas ir trijų savaičių mokymus atliko Panevėžyje.
„Per pačią pirmą savaitę, per mankštą, man užstrigo kelis. Kuo tolyn – tuo blogyn. Vaistai nuo skausmo nepadėjo. Mane veždavo į šaudymus vieną kaip neįgalų mašinos gale, kai visas mūsų būrys žygiuodavo.
Aš negalėjau atsiklaupti. Instruktoriai leido man šaudyti stovinčiam. Jau nebuvo jokios kalbos apie pratybas ar kokius šliaužimus. Jaučiausi labai blogai, skausmas vis nepraėjo. Vaistai nieko nepadėjo.
Po trijų savaičių tarnybos jie mane paleido namo. Tada vos paėjau. Kreipiausi į Panevėžio kariuomenės medicinos punktą. Jie siūlė važiuoti namo, o vėliau vykti dirbti į Norvegiją, nes Lietuvoje aš nedraustas socialiniu draudimu. Visus mokesčius mokėjau Norvegijoje“, – prisiminė E.Lebednykas.
Emigrantui keblumų kilo dėl ligos išmokos
Pasak E.Lebednyko, po traumos jis varstė ne vienas Lietuvos kariuomenės atstovų, karo medikų ir gydytojų duris. Domėjosi, kaip jam gauti ligos išmoką, nes Lietuvoje neturėjo socialinio draudimo.
„Visur išgirsdavau vieną atsakymą: „Nežinau.“ Jie nebuvo susidūrę su emigrantu. Sakė, kad pirmas atvejis, kai tokia situacija su emigrantu. Šaukia žmogų iš emigracijos tarnybai ir nepasirūpina, jei jam kas nors atsitinka. Iš pradžių jie aiškino, kad negali mokėti nedarbingumo, nes Lietuvoje nemokėjau mokesčių „Sodrai“, – teigė vyras.
Po ilgų paieškų emigrantas dėkojo likimui, kuris nuvedė prie Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių sveikatos priežiūros sektoriaus viršininkės pulkininkės leitenantės Nijolės Bražinskaitės. Ji padėjo vyrui susitvarkyti dokumentus, kad gautų nedarbingumo pažymėjimą keturiems mėnesiams.
„Man ji pasiūlė grįžti į Alytų, pasiimti nedarbingumą. Perspėjo, kad suėjus keturiems mėnesiams bus nutrauktas nedarbingumo pažymėjimas. Spalio pabaigoje suėjo tie keturi mėnesiai ir nutraukė.
Mano koją išoperavo rugsėjo pradžioje ir mano gydytojas pateikė visus dokumentus, kad aš tikrai dar nepagijau. Tai po tų keturių mėnesių iš kur duonos gauti? Vienas šeimos maitintojas, sveikata sugadinta, finansų nėra“, – teigė vyras.
Nebegali normaliai vaikščioti, grįžti dirbti į Norvegiją
Praėjusį trečiadienį E.Lebednykas kreipėsi į Alytaus gydytojų komisiją. „Jų nuosprendis buvo – negaliu daug vaikščioti, lankstytis, daug kelti. Dabar dar iki gruodžio pabaigos jie pratęsė man nedarbingumą“, – sakė pašnekovas.
Pagal Krašto apsaugos ministerijos inicijuotus įstatymus, tiems, kurie neturi „Sodros“ draudimo, keturis mėnesius „Sodra“ moka nedarbingumo išmoką.
„Aš klausiau karo medikų, kaip jie būtų pasielgę, jei būtų mane kliudžiusi kulka ir būtų tekę lovoje gulėti. Buvo labai sunku susitvarkyti, nes reikėjo visur vykti ir klausti, ką daryti, – karo medikai nieko nežinojo“, – sakė alytiškis.
Tarnybos direktorius: „SOP turi išmokti šią pamoką“
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktoriaus Arūno Balčiūno pasiteiravome, kodėl praėjus dvidešimt metų asmenys yra kviečiami į pakartotinę tarnybą SOP, nors jų fizinis pasirengimas ir sveikatos būklė jau kelia abejonių.
„Visi rezervo kariai yra vienodi: ar tai būtų pėstininkas, ar tarnavęs Jėgerių batalione, ar dar kur nors – jie nėra skirstomi į kažkokią kategoriją ir šaukiami. Jie visi vienodi ir visi karo prievolininkai, kaip numato įstatymas, gali būti šaukiami į rezervo mokymus, kad atnaujintų žinias.
Mes negalime vienu metu visų pašaukti praėjus penkeriems ar dešimt metų po tarnybos. Tuomet kartais pašaukiame ir vyresnio amžiaus gyventojus – kaip ir jūsų minimu atveju, kai vyras jau tarnavo prieš dvidešimt metų.
Dėl kažkokių priežasčių jis nebuvo pašauktas anksčiau, ar negalėjo atvykti, ar neatsišaukė, ar negalėjo atvykti dėl sveikatos priežasčių ir panašiai, negalime dabar pasakyti.
Kodėl jis gavo traumą, ar programa buvo per sunki?
Mes kalbėsimės su Specialiųjų operacijų pajėgų vadu. Šią savaitę turėčiau jį susitikti ir tarsimės. Galbūt iš tiesų ten programa buvo padaryta per sudėtinga ir per 20 dienų tie karo prievolininkai, kurie ateina, nesugeba įsivažiuoti į visą režimą: nuo civilinio iki karinio gyvenimo.
Galbūt tas krūvis jiems ir yra per didelis. Tačiau šis dalykas yra pataisomas. Tikriausiai ir SOP tai įvertino ir pamatė, kokia situacija. Jei aš neklystu, tai pirmą kartą į SOP buvo pakviesti karo prievolininkai rezervistai.
SOP turi išmokti šią pamoką. Užfiksuoju šią problemą ir tikrai su pajėgų vadu mes tarsimės, ką toliau galime padaryti.
Galbūt nebuvo atsižvelgta, kad tie karo prievolininkai ilgą laiko tarpą neturėjo didelių fizinių krūvių. Kai mes pašaukiame, tai iškart įspaudžiame į gana griežtus rėmus su dideliu fiziniu krūviu.
Galbūt tie, kurie turi sveikatos problemų ar kažkokių silpnesnių vietų, kaip keliai, sąnariai ar kitos, tai tas krūvis iškart pakenkia. Tuomet turime tokių nemalonių dalykų, kai vėliau žmogus keturis ir daugiau mėnesių turi rimtų sveikatos problemų. Šis atvejis turbūt parodo, kad ne visi pajėgūs tą programą įveikti.
Kodėl šaukiami emigrantai?
Įstatymas numato, kad šaukiami Lietuvos piliečiai. Jei jis yra pilietis: ar gyvena Lietuvoje ar užsienyje, jo pareigos yra vienodos. Nesvarbu, kad jis šiuo metu gyvena užsienyje ir turi darbą. Mus įstatymai neįpareigoja daryti išimtis ir įstatymai neatleidžia nuo pareigos vykdymo, jei asmuo kažkuriuo metu gyvena užsienyje. Konstitucija visiems ta pati.
Dirbdami su emigrantais mes susiduriame su tam tikrais iššūkiais. Jie svetur gauna atlyginimus ir yra kita teisinė bazė“, – teigė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius A.Balčiūnas.
Karo medicinos tarnyba: ligos pašalpa – ne ilgiau kaip 4 mėnesius
Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių sveikatos priežiūros sektoriaus viršininkė plk. ltn. Nijolė Bražinskaitė portalui lrytas.lt pranešė, kad E.Lebednyko atvejis jiems yra žinomas.
„Ekspertizė E.Lebednykui buvo atlikta vadovaujantis norminiais dokumentais ir asmuo buvo pripažintas tinkamu karo tarnybai.
Po patirtos traumos E.Lebednykui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos Pirminės karių sveikatos priežiūros centre.
Jeigu tarnybos metu karo prievolininkui sutriko sveikata ir jam vis dar reikalingas gydymas po tarnybos, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas tęsiamas krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose ar kitose sveikatos priežiūros įstaigose, apmokant už sveikatos priežiūros paslaugas iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų.
Nedarbingumo laikotarpiu asmenims taip pat mokama ir ligos pašalpa – 80 procentų minimalios mėnesinės algos – iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius, jei jie neturi teisės į ligos pašalpą, mokamą „Sodroje“, – atsiųstame komentare teigė N.Bražinskaitė.
„Prieš pašaukiant į tarnybą karo prievolininkų sveikatos būklė tikrinama karinėse medicinos ekspertizės pakomisėse.
Kiekvienas asmuo, atvykęs į karinę medicinos ekspertizę, pildydamas karinęs ekspertizės aktą specialiojoje dalyje pateikia informaciją apie savo sveikatos būklę, nurodydamas esamus susirgimus, pasikartojančius sveikatos sutrikimus. Pavyzdžiui, dažni nugaros ar sąnarių skausmai, taikomas ar taikytas gydymas, buvusios operacijos ir panašiai.
Ekspertizę atliekantis medicinos personalas turi įvertinti nurodytus asmens nusiskundimus ir visą informaciją apie asmens sveikatos būklę, kuri prieinama tą dieną iš asmens pateiktų medicininių dokumentų ir išrašų iš Valstybinės ligonių kasos – kuriuose matome informaciją, kokios paslaugos teiktos ir kokios diagnozės nustatytos civilinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Jeigų nėra pagrindžiančių duomenų apie paciento nurodytus nusiskundimus ar ligas, skiria papildomus tyrimus, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti minimus nusiskundimus ir teisingai įvertinti asmens sveikatos būklę.
Dėl šios priežasties dažnai pakomisių gydytojai skiria papildomus diagnostinius tyrimus ir gydytojų konsultacijas, kurios gali būti atliekamos Karo medicinos centre arba kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, su kuriomis Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba yra sudariusi sutartis. Asmuo gali pasirinkti pats, į kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigą jam kreiptis papildomo ištyrimo“, – pakomentavo N.Bražinskaitė.
