Lietuvoje valdininkams, kurie buvo išteisinti bylose, atgauti teismuose patirtas išlaidas faktiškai neįmanoma. Mat tam būtina įrodyti, kad tirdami bylą pareigūnai padarė šiurkščių neteisėtų veiksmų. Bet Lietuvos banko darbuotojams, tarsi kitos rasės žmonėms, tokių kančių patirti nereikia.
Mat Lietuvos banko įstatymas skelbia, kad už savo pareigas baudžiamojon arba administracinėn atsakomybėn patrauktų buvusių ar esamų darbuotojų patirtas bylinėjimosi išlaidas turi apmokėti centrinis bankas.
Tačiau neseniai paaiškėjo dar vienas įdomus dalykas – pasirodo, pasinaudoti šia nuostata gali tik išrinktieji. Tai savo kailiu pajuto buvęs Lietuvos banko Priežiūros departamento vadovas Kazimieras Ramonas.
Vis dėlto Vilniaus apygardos administracinis teismas Lietuvos bankui nurodė, kad būtina laikytis savo pačių įstatymų, ir įpareigojo K.Ramonui išmokėti 35 tūkst. eurų.
Tokių išlaidų jis patyrė kelerius metus bylinėdamasis dėl pareikštų kaltinimų piktnaudžiavus tarnyba.
Kaltino slėpus informaciją
Ikiteisminis tyrimas dėl K.Ramono veiksmų buvo pradėtas dar 2012 metais, o praėjusių metų pabaigoje Aukščiausiasis teismas jį galutinai išteisino.
Į Lietuvos banko vadovų nemalonę K.Ramonas pateko iškart po to, kai buvo nacionalizuotas „Snoro“ bankas.
Dėl neva šiurkščių darbo drausmės pažeidimų jis buvo atleistas iš darbo, o remdamasi Lietuvos banko informacija Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jo atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
K.Ramonas buvo apkaltintas, kad nuo Lietuvos banko vadovybės nuslėpė informaciją apie „Snoro“ turtą Šveicarijos bankuose. Dėl to esą nebuvo laiku nustatyta bloga „Snoro“ finansinė padėtis.
Baudžiamoji byla teismui buvo perduota net neapklausus paties kaltinamojo K.Ramono.
Tuo metu vienas ikiteisminio tyrimo iniciatorių – tuometis STT direktoriaus pavaduotojas Aidenas Karpus buvo paskirtas Lietuvos banko Vindikacijos departamento vadovu.
Banką lygino su „Ferrari“
Prasidėję teismo procesai vyko permainingai. 2014 metais Vilniaus apylinkės teismas pripažino K.Ramoną kaltu ir skyrė 7,5 tūkst. eurų baudą.
Tuomet jis pareiškė, kad „Snoro“ banko nacionalizavimas galėjo būti politinis užsakymas, o jį uždarydami Lietuvos banko vadovai padarė šaliai milžiniškų nuostolių: „Uždarydami banką nubaudė ne jų akcininkus Vladimirą Antonovą su Raimondu Baranausku, o mus, Lietuvos žmones. Mes dar ilgai už tokį žingsnį mokėsime.“
Banko uždarymą K.Ramonas palygino su situacija, kai kelių policininkas už greičio viršijimą sustabdo „Ferrari“ vairuotoją, tačiau, užuot paskyręs baudą, nurodo automobilį sudaužyti ir išmesti į metalo laužą.
Pareigas atliko tinkamai
Po šio interviu K.Ramonas ilgiems metams atsitvėrė tylos siena ir įsisuko į teismų karuselę.
2015 metais Vilniaus apygardos teismas atmetė K.Ramono skundą, o po metų Aukščiausiasis teismas panaikino nuosprendį ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2017 metais antrąkart bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas K.Ramoną visiškai išteisino.
„K.Ramonas savo pareigas banke vykdė tinkamai, be to, nėra duomenų, kad jis nuo Lietuvos banko valdybos narių būtų nuslėpęs informaciją, kurią nustatė inspektoriai“, – po išteisinamojo nuosprendžio teigė teisėja Vitalija Norkūnaitė.
Nors prokuratūra šį nuosprendį apskundė, pernai spalį kasacinis teismas skundą atmetė.
Bankininkai – kitos rasės?
Galutinai laimėjęs bylą K.Ramonas nusprendė pasinaudoti įstatymu, kuris banko darbuotojus pakylėjo virš paprastų mirtingųjų, – atgauti patirtas išlaidas.
Tokių privilegijų neturi niekas – nei stambių įmonių vadovai, nei savivaldybių merai, nei ministrai, kuriuos teisėsaugininkai dažnai nepagrįstai apkaltina įvairiais pareigybiniais nusikaltimais.
Be pagrindo apkaltinti tokie pareigūnai ne tik neatgauna bylinėjimosi metu patirtų išlaidų, bet ir patiria dar didesnių nuostolių pasiryžę įveikti kovos dėl kompensacijų maratoną.
Tipiškas pavyzdys – buvusio Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduoto Gintaro Kliaugos istorija.
Visiškai išteisintas byloje, kurią jam sufabrikavo kolegos, jis ryžosi kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Tačiau G.Kliauga ne tik nieko nepešė, bet ir patyrė papildomų nuostolių – turėjo sumokėti savo advokatams ir padengti Lietuvos valstybės interesus gynusių teisininkų išlaidas.
Atgauti patirtas išlaidas sunkiai sekasi ir buvusiai Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjai Vaivai Savickienei.
Tuometės prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva remiantis STT informacija ji buvo skubos tvarka atleista iš pareigų, o vėliau visiškai išteisinta.
Nors dar vasarį buvusi teisėja pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, procesas beveik nepajudėjo – teismai tarsi karštą bulvę mėto nuo savęs jos bylą ir niekas nenori tirti buvusios kolegės pareiškimo.
Lietuvos banko įstatymas leido K.Ramonui netgi neiti tokių kryžiaus kelių.
Surinkęs visus kvitus ir sąskaitas faktūras apie sumokėtus pinigus advokatams jis kreipėsi į buvusią savo darbovietę ir pasinaudodamas Lietuvos banko įstatymu pareikalavo sumokėti 35 tūkstančius eurų.
Prabilo apie sąžiningumą
Tačiau vasario 14 dieną Lietuvos banko valdyba savo posėdyje nusprendė pinigų nemokėti.
Bandydama nemokėti pinigų K.Ramonui valdyba prisigalvojo įvairiausių priežasčių.
Tačiau bene pagrindinis bankininkų argumentas buvo tvirtinimas, kad išlaidas galima padengti tik sąžiningiems darbuotojams.
K.Ramono banko valdyba sąžiningu nelaikė, nes jis iš pareigų atleistas už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus.
Papildomai buvo pasiremta įvairiais teisės aktais, nustatančiais reikalavimus banko darbuotojams būti sąžiningiems.
Teismas pasiūlė nefantazuoti
Tačiau neseniai K.Ramono skundą dėl Lietuvos banko valdybos sprendimo išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas savotiškai pasišaipė iš bankininkų argumentų apie sąžiningumą ir pasiūlė atidžiau skaityti savo pačių įstatymą.
„Lietuvos banko įstatyme nėra nustatytas reikalavimas, kad kompensacija asmeniui gali būti mokama tik tuo atveju, kai Lietuvos banko darbuotojas elgėsi sąžiningai“, – teigiama teismo sprendime.
Teismas griežtai pasisakė ir dėl Lietuvos banko valdybos bandymo interpretuoti įstatymą: „Lietuvos bankas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, negali pažeisti ar nesivadovauti imperatyviomis teisės normomis.
Lietuvos banko įstatyme esant aiškiai įtvirtintoms nuostatoms dėl išlaidų, susijusių su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu, kompensavimu, Lietuvos bankas šių įstatymo nuostatų negali aiškinti taip, kad iš esmės paneigtų asmens teisę gauti kompensaciją.“
Teismas ne tik įpareigojo Lietuvos banką K.Ramonui atlyginti 35 tūkst. eurų nuostolį, kurį jis patyrė bylinėdamasis baudžiamojoje byloje, bet ir jo naudai priteisė 2 tūkstančius eurų už ieškinio parengimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pataisos buvo pateiktos skubos tvarka
Nors ilgą laiką vieninteliai Lietuvos banko tarnautojai galėjo mėgautis išskirtinėmis privilegijomis, nuo sausio mėnesio tokias pačias ir dar didesnes teises įgijo žvalgybos pareigūnai.
Sausį Seimo nario Vytauto Bako iniciatyva skubos tvarka buvo priimtos Žvalgybos įstatymo pataisos, pagal kurias nusikaltimų įvykdymu apkaltintiems žvalgybos pareigūnams teisines išlaidas kompensuoja žvalgybos institucijos.
Šios pataisos skubos tvarka buvo prastumtos galbūt ir dėl to, kad buvo išsigąsta, jog dėl bendrovės „MG Baltic“ ir kitų įmonių bei verslininkų šmeižimo, neteisėtai apie juos rinktos informacijos patys saugumo pareigūnai gali atsidurti teisiamųjų suole.
Priimant įstatymo pataisas nueita dar toliau – Lietuvos banko tarnautojams išlaidos apmokamos tik tuomet, kai jie yra išteisinami, o žvalgybininkams šios sąlygos nėra. Pagal įstatymo pataisą, kurią pasirašė prezidentė D.Grybauskaitė, žvalgams turi būti atlyginama net ir juos nuteisus.
„Dabar mūsų visų pinigais bus apmokamas ilgas V.Bako liežuvis. Greičiausiai jis tikėjosi, kad su „MG Baltic“ tyrimo korta įšoks į Prezidentūrą. Daug kalbėjo ir prisikalbėjo, o vėliau išsigando, kad dėl būsimų ieškinių teks brangiai mokėti advokatams“, – taip žaibiškai atsiradusias pataisas paaiškino Seimo Konstitucijos komisijos pirmininko pavaduotojas Rimas Andrikis.
Seimo nario, kuris yra dirbęs ir Aukščiausiojo teismo teisėju, nuomone, tiek Lietuvos banko, tiek Žvalgybos įstatymo nuostatos, kurios leidžia saviems darbuotojams greitai atgauti patirtas teisines išvadas, akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai: „Tai yra tikras absurdas ir Konstitucijoje įtvirtinto visų lygybės prieš įstatymą principo parodija.“
Bankas neabejoja, kad yra išskirtinis
Lietuvos bankas taip pakomentavo savo darbuotojų išskirtinę galimybę atgauti bylinėjimosi metu patirtas išlaidas: „Lietuvos banko įstatymas buvo papildytas siekiant įgyvendinti Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtintus pagrindinius efektyvios bankų priežiūros principus Lietuvoje ir atsižvelgiant į Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijas.
Bazelio bankų priežiūros komiteto dokumentuose kaip vienas pagrindinių kriterijų nurodoma, kad įstatymai užtikrina priežiūros institucijai ir jo darbuotojams apsaugą nuo ieškinių dėl sąžiningai atliktų veiksmų ir neveikimo vykdant savo pareigas.
Taigi šios normos tikslas buvo užtikrinti teisinę apsaugą Lietuvos banko tarnautojams, sąžiningai atliekantiems pareigas, susijusias su priežiūros funkcijų atlikimu.
Kadangi K.Ramonas buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, valdybos nuomone, tai neleidžia jo priežiūros pareigų vykdymo laikyti sąžiningu pareigų vykdymu, todėl kompensacija, įvertinus šios normos tikslą, nemokėtina.
Valdyba nusprendė nemokėti K.Ramonui jo prašomos kompensacijos už patirtas bylinėjimosi išlaidas baudžiamojoje byloje vertindama ne tik lingvistinį Lietuvos banko įstatymo turinį, bet ir įstatymo leidėjų siekius, ketinimus įtvirtinant šią normą.“
