Ekologinę nelaimę sukėlusiai „Ekologistikai“ vadovauja Juozas Cicėnas, kuris yra elitinio „Rotary“ klubo narys ir dar neseniai buvo Alytaus skyriaus „Rotary“ klubo prezidentas. Įdomūs sutapimai – tam pačiam klubui priklauso ir jam vadovauja taršos leidimus išduodantis Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos Aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas Jaunius Janonis, kuris yra „Rotary“ klubo prezidentas.
J.Janonis neseniai buvo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūros vedėjo pavaduotojas.
Alytaus Ekstremalių situacijų komisija gaisro padarinių likvidavimo operacijos vadovu paskyrė būtent J. Janonį.
„Mano nuomone, tas žmogus tikrai negali vadovauti likvidavimo procesui. Apie tai sužinojau iš gyventojų, kurie kreipėsi susirūpinę, kad jie kartu buvo „Rotary“ klube, žvejojo, medžiojo“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Degusios įmonės savininko artimi ryšiai su kontroliuojančia tarnyba
Tačiau sutapimai čia nesibaigia.
Paaiškėjo, kad J.Janonio gyvenimo partnerė yra Alytaus savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja. To paties skyriaus, kuris prižiūri, kaip padangų perdirbėjai laikosi taisyklių. Ir tada natūraliai kyla klausimas, kodėl padangų perdirbėjams taip lengvai išduodami taršos leidimai.
Įdomu dar ir tai, kad J.Janonio ir J.Cicėno bendra nuotrauka, kai „Rotary“ klubo nariai lankėsi „Ekologistikoje“ iš socialinio tinklo puslapio išnyko tą pačią dieną, kai Alytuje prasidėjo milžiniškas gaisras.
Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis pripažino, kad J.Janonis buvo paskirtas gaisro likvidavimo operacijos vadovu, tačiau jis juo nebebus.
„Pirmadienį kalbėjausi su Ekstremalių situacijų komisija, kad atsirastų pakeitimai dėl paskirto operacijų vadovo“, – antradienį teigė meras N.Cesiulis.
„Mano asmenine nuomone, tas žmogus tikrai negali vadovauti likvidavimo procesui“, – Alytaus merui pritarė ir aplinkos ministras K.Mažeika.
Pasak ministro, tai buvo Alytaus savivaldybės Ekstremalių situacijų komisjos sprendimas.
N.Cesiulis prieš patenkant į mero kėdę tris kadencijas posėdžiavo savivaldybės taryboje. Kodėl per savo meravimo pusmetį nesiėmė jokių priemonių, kad gaisras nepasikartotų?
„Skaičiau, kad kažkuri įmonė informavo buvusį merą ir buvusį vicemerą, kuris šiuo metu yra viceministras apie esančią situaciją. Tačiau savivaldybės tarybos ta informacija nepasiekė ir mūsų apie tai neinformavo“, – antradienį sakė N.Cesiulis.
Ekstremalių situacijų planu nesinaudojo
Siautėjant milžiniškam gaistrui Alytaus miesto savivaldybė nesinaudojo ekstremalių situacijų planu. Kyla klausimas – ar jis apskritai buvo paruoštas. Tačiau meras tikino, kad planas buvo parengtas dar liepos mėnesį.
„Savivaldybė padarė daugiau nei galėjo padaryti ir turėjo padaryti. Savivaldybė per pusantros valandos evakavo žmones iš pastatų. Jei mes ir Ekstremalių situacijų komisija būtų veikusi pagal tą planą, tai tikėtina, kad šiandien mes turėtume ir netekčių.
Komisijai, kuri dirbo, aš nevadovavau: vadovavo administracijos direktorius, jie dirbo puikiai. Priekaištų tai komisijai niekas neturi, situacija yra suvaldyta. Ar ji galėjo būti greičiau suvaldyta, ar ne, čia turėtų atsakyti atsakingos institucijos.
Aš neturiu kompetencijos vertinti. Pats planas, atrodo, buvo suderintas liepos mėnesį su Civilinės saugos departamentu. Manau, kad jis buvo geras. Tačiau nesu kompetetingas ir negaliu nieko daugiau spręsti“, – sakė Alytaus meras.
Jei planas buvo geras, tai kodėl niekas juo nesinaudojo ir kodėl jis galėjo atnešti netekčių? „Šį klausimą užduokite Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkui. Jie galės atsakyti. Aš, kaip meras, dariau viską, ką galėjau. Mano skambutis, kaip mero, ir specialisto skambutis, yra visiškai kitokie“, – kalbėjo N.Cesiulis.
Aplinkos ministerija: už pažeidimus galės stabdyti įmonių veiklą
Aplinkos ministerija nenustatė specialių reikalavimų tokių aplinkai pavojingų verslų draudimui. Svarstomose įstatymų pataisose dabar jau numatyta ir galimybė už aplinkosauginius pažeidimus valstybei sustabdyti įmonės veiklą.
„Tokia situacija yra nuo 2009 metų iki šiandien. Birželio mėnesį Vyriausybė pritarė įstatymų paketui, kad būtų įrankis Aplinkos apsaugos departamentui, kontroliuojančiai institucijai, stabdyti veiklą tų įmonių ir atimti leidimą tvarkyti tas atliekas.
Tas įstatymų projektas yra pateiktas Seimui. Šiandien yra komitetuose, kur vyksta svarstymai ir, tikiuosi, kad iki metų galo bus priimtas“, – sakė ministras.
Dabar aiškinamasi, ar padangų perdirbimo įmonės turėjo leidimus sandėliuoti tas padangas ir užsiimti veikla.
„Visa tai, be abejo, įvertins prokuratūra. Savivaldybė išduoda leidimą gamybai, perdirbimui arba sandėliavimui. Savivaldybė turi sąrašą potencialiai pavojingų įmonių, kurios turėtų žinoti, kokius pajėgumus siųsti kilus gaisrui, kokios medžiagos ten gali būti sandėliuojamos ir laikomos“, – teigė aplinkos ministras K.Mažeika.
Buvo laikoma 5 kartus daugiau padangų žaliavos nei leista
Aplinkos ministras K.Mažeika teigė, kad gaisro nusiaubtai Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonei „Ekologistika“ savivaldybė buvo išdavusi leidimą laikyti 2 tūkst. tonų padangų, tačiau patalpose buvo laikoma apie 10 tūkst. tonų padangų žaliavos.
Pasak jo, atliekama patikra parodys, ar įmonė tiesiog kaupė tokio pobūdžio produkciją, ar su ja vykdė konkrečią veiklą.
„Leidimas duotas dviem tūkstančiams tonų padangų, bet žaliavos – smulkintų padangų ar padangų dalių, kurios naudojamos technologiškai kituose procesuose – buvo gerokai per 10 tūkst. Tai įvertins ekspertizė, kuri šiuo metu vyksta“, – sakė jis.
K. Mažeika pabrėžė, kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos šio aspekto nevertino, nes nėra reikalaujama.
„Leidimas yra išduodamas pagal įrangos pajėgumus. Tai vertins specialistai, kokie yra įrangos pajėgumai. Šiuo atveju nebuvo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vertinimo, tai nėra reikalaujama. Tai yra spraga, ateityje būtinai turės būti toks vertinimas“, – sakė ministras.
Apibendrindamas ministras taip pat deklaravo, kad ilgainiui turėtų atsirasti ir reikalavimas tokio pobūdžio įmonėms turėti pakankamai lėšų krizinėms situacijoms suvaldyti.
„Įmonė turi turėti pakankamai lėšų kaip depozitą tai situacijai suvaldyti, atsitikus vienokiai ar kitokiai nelaimei. Tai yra vienas iš būdų, kaip susitvarkyti“, – sakė jis.
Generalinė prokuratūra: gali būti ir laisvės atėmimas iki 6 metų
Generalinė prokuratūra informuoja, kad dėl šio gaisro yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Siekiant ištirti visas gaisro aplinkybes Kauno apygardos prokuratūroje buvo sudaryta prokurorų, vadovaujančių ir organizuojančių ikiteisminį tyrimą, grupė. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas vyksta keliomis kryptimis.
Viena tyrimo kryptis pradėta pagal Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. „Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas“. Šioje ikiteisminio tyrimo dalyje siekiama išsiaiškinti gaisro kilmės priežastis, padarytą žalos dydį bei galimus to kaltininkus. Tyrime atliekami bei planuojami įvairūs ikiteisminio tyrimo proceso veiksmai, kuriais bus siekiama išsiaiškinti, ar buvo laikomasi visų priešgaisrinės saugos reikalavimų. Taip pat tikrinami gamtosauginiai veiksmai.
Taip pat šiame ikiteisminiame tyrime tiriama ir kita nusikalstama veika – tarnybos pareigų neatlikimas, numatytas Baudžiamojo kodekso 229 str. Ikiteisminiame tyrime bus įvertinta institucijų, vykdžiusių ūkio subjekto priežiūrą, veiksmai ir priimti sprendimai.
Šiuo metu įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime niekam nėra įteikti. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros prokurorų grupė, ją sudaro keturi prokurorai.
Baudžiamasis kodeksas už šias nusikalstamas veikas numato baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.
Generalinės prokuratūros atstovai patikslino, kad įmonės „Ekologistika“ veikla yra nagrinėjama visame ikiteisminiame tyrime.
Taip pat tiriama apie galimą pareigų neatlikimą skirtingose institucijoje. Pasak Generalinės prokuratūros, tiriama ne viena institucija ir tarnyba, bet kol kas negalima jų viešinti.
„Kol niekam nepateikti įtarimai, tai ikiteisminis tyrimas gali aprėpti labai daug“, – sakė komunikacijos atstovė.
Uždraudė komentuoti
Rekvizituose nurodytu Juozo Cicėno numeriu portalui lrytas.lt atsiliepė tik Audriaus vardu prisistatęs asmuo, kuris nesutiko padėti susisiekti su J.Cicėnu.
„Policija mums uždraudė bet ką komentuoti. Jokios informacijos neteiksime nei aš, nei jis. Ačiū jums labai ir viso gero“, – telefono ragelį skubėjo padėti Audrius.
