Garbinga atminimo vieta
A.Kraujelio-Siaubūno palaikai buvo rasti šių metų vasarą – birželio mėnesį sostinėje esančiose Našlaičių kapinėse. V.Landsbergis džiaugėsi, kad dabar – po perlaidojimo ceremonijos – partizanas amžinojo poilsio atguls garbingoje ir tam tinkamoje vietoje.
„Į vietą amžinos garbės – tai žodžiai iš tremtinių dainiaus Vytauto Cinausko dainos, kuri yra pavirtusi partizanų atminimo himnu ir kalba teisybę. Šiandien čia atgula Antanas Kraujelis. Ne taip, kaip V. Cinausko skaudžiose eilėse pasakyta: „į vietą amžinos garbės, kurią vien budeliai težino“.
Šią vietą žino ir žinos ir kario savanorio artimieji, ir kariai, ir visa Lietuva. Galų gale, tai patogi vieta šventoje Vilniaus žemėje laukti teismo dienos paskutinės“, – prie kapo duobės kalbėjo profesorius.
Lemtingas pasirinkimas ir ypatinga žmogaus legenda
Lietuvos politikos veikėjas V.Landsbergis prie kapo duobės prisiminė ir Lietuvoje dar sovietmečiu sklandžiusias legendas apie A.Kraujelį. Šio partizano legenda pasakojo apie paskutinįjį Lietuvos partizaną: sovietų okupacijai A.Kraujelis-Siaubūnas priešinosi net 17 metų.
„Antanas Kraujelis buvo vienas iš daugybės pasiryžusių Lietuvos patriotų, dažniausiai jaunų žmonių, kurie būtų galėję ilgai ir neblogai gyventi. Bet jie norėjo garbingai gyventi, nors ir trumpai. Ir jis liko ne tik vienas iš jų, bet ir ypatingas, kaip ir ypatinga jo legenda.
Tai tikras žmogus su savo jausmais, su savo įsitikinimu, kad Lietuva yra verta gyventi ir mirti. Su savo rūpesčiu, simpatijom, meile artimiesiems“, – teigė politikas.
„Tai buvo tikras žmogus ir tai buvo legenda, ir liko legenda. Kai aš susimąstau, man atplaukia prisiminimas iš kažkurių senų laikų, kai mažas būrelis draugų keliavome po Aukštaitijos ežerus ir miškus.
Sklido tokia žinia – kažkur vaikšto Kraujelis, partizanas. Jau seniai pasibaigė ta kova, o vaikšto Kraujelis miškuose. Galėjo būti net truputį baugu, o iš tikrųjų svarbu – dar yra Lietuvos partizanas. Ir tai liko mano atmintyje. <..>
Liko, žinoma, ne tik tose apylinkėse, kur jis veikė, suvokdamas savo ypatingą misiją. Jokio legalizavimosi, atsiprašymo, noro gyventi – jis buvo pasirinkęs ir nesitraukė nuo to pasirinkimo iki paskutinės akimirkos. Aš gyvas nepasiduosiu. Aš mirsiu nenugalėtas. Taip jis ir padarė. Ir liko įpareigojimas Lietuvai, kuri niekad negali būti nugalėta, kas beįvyktų Lietuva nebus nugalėta“, – prisiminimais dalijosi V.Landsbergis.
Primename, kad 1965 m. kovo 17-osios rytą KGB pareigūnams ir kariuomenei pavyko apsupti sodybą, kur slapstėsi A.Kraujelis-Siaubūnas. Negalėdamas pasprukti nuo pareigūnų partizanas nusišovė.
Įsipareigojimas – aktualus šių dienų Lietuvai
Būtent įsipareigojimas Lietuvai, pasak politiko, geriausiai išreiškia paprasto kaimo vaikino ir vyriškio pasirinktą kelią. Tai, anot V.Landsbergio, kartu reiškia, kad „kiek bebūtų blogų reiškinių, matome, kad priešas nestygsta, bet Lietuva nebus nugalėta“.
Tai, profesoriaus teigimu, paliko mums kaip savo gyvenimo ir pasirinkimo pavyzdį A.Kraujelis.
„Paprasti žodžiai, su kuriais jis ateidavo iš miško: bus Lietuva. Mes turime užtikrinti, kad tas žodis virstų kūnu, kad Lietuva tikrai būtų. Tikrai būtų, nes vardan to tokie vyrai ir moterys atidavė savo gyvybes“, – sakė V.Landsbergis.
Amžinojo atilsio Antakalnio kapinėse partizanas A.Kraujelis-Siaubūnas atgulė Lietuvos kariuomenės karininkų kvartale.
