Šeštadienį, pagerbiant jo atminimą, Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje buvo aukojamos mišios. Amžinojo atilsio Antakalnio kapinėse partizanas A.Kraujelis-Siaubūnas atgulė Lietuvos kariuomenės karininkų kvartale.
Paskutinis partizanas
A.Kraujelis-Siaubūnas neretai vadinamas paskutiniuoju kovojusiu partizanu: sovietų okupacijai jis priešinosi net 17 metų.
Iki šios vasaros nebuvo žinoma, kur palaidotas A.Kraujelis-Siaubūnas. Partizano palaikai buvo rasti birželio mėnesį Vilniuje esančiose Našlaičių kapinėse. A.Siaubūno tapatybę patvirtino genetiniai duomenys.
1997 m. šis partizanas buvo pripažintas kariu savanoriu, o 1998 m. jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1998 m. gegužės 19 d. A. Kraujelis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu. Po mirties jis taip pat apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.
Visuomenės atsisveikinimas su velionio palaikais šeštadienį vyko nuo 10 iki 12 val. Atsisveikinimo su partizanu mišios, kurias aukojo Lietuvos kariuomenės apaštalinis administratorius Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, buvo laikomos Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje.
Į amžinojo atilsio vietą A.Kraujelis-Siaubūnas buvo palydėtas partizanų dainomis. Partizano sūnus Antanas prie karsto duobės sudainavo atsisveikinimo dainą.
Ilgai slapstėsi
Šis partizanas gimė 1928 m. spalio 28 d. Utenos apskrities Molėtų valsčiaus Kaniūkų kaime ūkininkų šeimoje. Iš gausios dešimties vaikų šeimos užaugo Antanas ir šešios jo seserys.
1946 m. A.Kraujelis-Siaubūnas baigė Alantos progimnaziją, 1947 m. dirbo Kaniūkų kaimo klubo-skaityklos vedėju.
1946–1948 m. veikė kaip partizanų ryšininkas ir įstojo partizanų gretas. Nuo 1948 m. priklausė Mykolo Urbono-Liepos būriui, o nuo 1950 m. liepos mėn. – Henriko Ruškulio-Liūto vadovaujamiems daliniams.
1951 m. A.Kraujelis tapo Vytauto apygardos Žėručio rajono štabo Žvalgybos skyriaus viršininku. Šios pareigos įpareigojo jį rinkti žinias apie SSRS okupacinio režimo kolaborantus. Vėliaus jis buvo paskirtas Žėručio rajono štabo viršininku.
1951 m. sovietų valdžia į Sibirą ištrėmė visą Kraujelių šeimą.1958 m. šeima grįžo į Lietuvą, tačiau 1960 m. buvo ištremta antrą kartą. Iš tremties leista grįžti į Lietuvą tik 1966 m.
1955–1959 m. A.Kraujelis-Siaubūnas slėptuvę buvo įsirengęs Utenos rajone, Antaninavos (Dubelkos) kaime. Būtent čia partizanas susipažino su būsima savo žmona Janina Snukiškyte, su kuria susituokė Smaltiškių miške, o1956 m. susilaukė sūnaus Antano.
1960 m. A.Kraujelis-Siaubūnas naują slėptuvę po krosnimi įsirengė Utenos rajone, Papiškių kaime, pas svainį Antaną Pinkevičių. 1965 m. kovo 17-osios rytą KGB pareigūnams ir kariuomenei pavyko apsupti sodybą, kur slapstėsi A.Kraujelis-Siaubūnas. Negalėdamas pasprukti nuo pareigūnų partizanas nusišovė.
