Merui pasirodė, kad pavaizduotas barsukas baugina žmones. Pastaruoju metu tai ne pirmas atvejis, kai menininkai ar reklamos kūrėjai sulaukia draudimų arba net teismų.
Žymiausi Lietuvos kūrėjai, teisininkai ir kalbininkai valdininkams siūlo susitaikyti, kad keiksmažodžiai ar kitoks negražus elgesys yra neišvengiamas gyvenime. Taigi, ir kūryboje.
Dar tik kuriamo filmo reklamą Palangoje pakabinę prodiuseriai sulaukė savivaldybės nurodymo padaryti naują plakatą.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus pareiškė, kad barsukas ir frazė „vaikučiai, saugokite savo mamytes“ baugina žmones.
„Kažkokie kliedesiai. Šį tekstą galima suprasti kaip vaikų bauginimą jų mamoms kylančiu kažkokiu pavojumi“, – mano Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Politikui antrino jo patarėjas Petras Žeimys: „Reikėtų pasirinkti reklamai subtilesnius variantus, o ne tokius tikrai žodžius kur galėtų kažką išgasdinti“.
Anot Palangos vadovų, tokios reklamos negali būti ir dėl to, kad reklamuojamo filmo kūrėjai yra sukūrę kitų filmukų, kuriuose keikiamasi.
Reklamuojamo filmo dar nėra
Prodiuseriai stebisi, iš kur Palangos valdžia sužinojo, kad keiksmų bus dar tik kuriamame filme. Kurio niekur negalima pažiūrėti.
„Konkrečiai kalbant apie šitą filmą, tai labai sunku taip teigti. Nes jis gal bus įkvėptas tų kurinių, bet kol kas filmo dar nėra ir būtų anksti apie tai kalbėti“, – teigė prodiuseris Andrius Česnulevičius.
„Reklama vertinama kaip klaidinanti vartotoją, nes pagal išorinius reklamos projekto sprendinius nėra galimybės nustayti siūlomų prekių ar teikiamų paslaugų – tai nustatė architektūros skyrius“, – tikino Palangos savivaldybės specialistas Vytautas Gerikas.
Palangos vadovų sprendimai kokie turi būti kino filmai ir jų reklamos – nustebino žymius Lietuvos kūrėjus, teisininkus ir kalbininkus.
„Linksi galvom, sako: „Ohoo, reikia uždraust nubaust, jei kažkas nusikeikė“.
Nors tuo metu patys namie keikiasi, geria ir daro kitus blogus dalykus“, – svarstė grupės „G&G Sindikatas“ narys Kęstutis Sarnickas-Kastetas.
Keiksmažodžių nevengiančios grupės narys mano, kad jei menininkai savo kūryboje nori kalbėti apie tikrą gyvenimą ir tikrus žmones – būtini ir keiksmažodžiai ar kalbėjimas apie žmonių nedorybes. Nes tokie yra žmonės.
„Jeigu žmonės nustos keiktis gyvenime, tai nustos ir menininkai tai atvaizduoti savo knygose, spektakliuose, filmuose ir dainose“, – svarstė Kastetas.
Jam antrina kitas muzikos atlikėjas – Marijonas Mikutavičius.
„Jaunajai kartai kai kurie dalykai atrodo elementarūs, vyresniems kitaip.
Aš nemanau kad tai sureglamentuojama.
Yra aiškūs kertiniai dalykai, kuriuos mes visi žinom. Mes neinam į gatvę nuogu pimpalu, nors gal žiauriai kažkam norisi.
Mes manom, kad tai yra kam be reikalo erzinti kitus žmonės.
Bet be jokios abejonės ribos visada išsiplauna ir kai kas nori tas ribas kuo labiau suveržti.
Paprastai tai valdžios institucijos, arba kokie tai kolektyvai kaip supermamytės ar superkrikščionys“, – svarstė M.Mikutavičius.
Vilniaus universiteto profesorė Loreta Vaicekauskienė valdininkams siūlo susitaikyti, kad keiksmažodžiai, nepadorus elgesys yra neišvengiamas dalykas visuomenėje. Taigi, ir kūryboje.
„Tai yra sena kaip pasaulis – jei jums norisi paverkti gražią rudens dieną, paraudokit, bet niekas nuo to nepasikeis. Jeigu žmogus pasako viešai, vadinasi jis nori to konflikto, jis nori kažką pasakyt.
Tai ne dėl to, kad jis nežinojo ir reikia jam uždraust. Turim kaimynę didžiąją, kur draudžia, išiminėja iš teatro, kino keiksmažodžius puola naikint. Ar mes norim grįžt į tą mentalitetą“, – retoriškai klausė Vilniaus universiteto profesorė Loreta Vaicekauskienė.
Pastaraisiais metais tai ne pirmas kartas, kai Lietuvoje bandoma varžyti kūrėjų laisvę.
Internete populiarus WhyDotas buvo teisiamas, bet išteisintas, nes savo dainoje nevengė juodojo humoro.
Kostiumų dailininko, drabužių kūrėjo Roberto Kalinkino džinsų reklama su užuominomis apie Jėzų Lietuvoje buvo uždrausta, bet reklamos kūrėjai apskundė Lietuvą Europos Žmogaus teisių teismui ir laimėjo.
„Šitoj srity yra toks trijų pakopų testas. Bet koks burnos užčiaupimas yra įsikišimas į saviraiškos laisvę, jis turi būti įstatyme labai aiškiai apibrėžtas, tai vienas dalykas.
Jis turi būti tikslinis, skirti, pavyzdžiui, apsaugoti dorovę, moralę. Bet to nepakanka. Yra trečia sąlyga – proporcingumas.
Jeigu už tai sodins į kalėjimą, tai bus neproporcinga, jei bus apskritai uždrausta, tai bus neproporcinga.
Jei tai draudžiama kaip informacija skirta vaikams, tada toks draudimas gali būti ir proporcingas“, – teigė advokatė Liudvika Meškauskaitė.
Prieš kelias savaites tarnybos pagrasino 15 tūkstančių eurų bauda bendrovei, kuri pradėjo reklamuoti nealkoholinę trauktinę. Nes butelis pasirodė panašus į tikros trauktinės.
