Tuo metu Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, pasak A. Katausko, realiai valdė situaciją ir savo aktyviu visuomenės informavimu tiesiogiai iš gaisravietės bei komunikaciniais sugebėjimais užsidirbo sau reputacijos taškų.
Eksperto teigimu, toks aktyvus regione esančio miesto mero įsitraukimas į situaciją ir jos komunikavimas yra džiuginamas, tačiau nelabai dažnas reiškinys Lietuvoje.
„Mes pamatėme realiai merą, kuris yra išrinktas tiesiogiai, – tiesiogiai valdantį krizę ir komunikuojantį apie ją. Tai nėra dažnas atvejis, jeigu mes kalbame apie mažesnius miestus.
Galbūt Vilniuje, Kaune esame įpratę tai matyti, tačiau akivaizdu, kad yra politikų, gebančių komunikuoti ir gebančių naudotis visomis įmanomomis komunikacijos priemonėmis – tiek socialine medija, tiek bendraujant su tradicine žiniasklaida ir kitomis. Čia šioje vietoje, ko gero, džiugus dalykas“, – Eltai sakė A. Katauskas.
Institucijos klydo komunikuodamos, o politikai nešė sumaištį
Vis dėlto viešųjų ryšių specialistas atkreipė dėmesį į politikus, kurie nelaimės akivaizdoje įneša dar labiau triukšmo ir neramumų.
„Mažiau džiugus, bet neišvengiamas, mano nuomone, klausimas – politikų bandymas atsistoti šalia aktualių temų, kad ir kokios jos būtų, ir įnešti papildomo triukšmo netgi į tą pačią viešąją erdvę. Kalbu apie tai, kada Seimo nariai pradeda komunikuoti, važiuoti į įvykio vietą, pamiršdami, kad yra specialistų, kurie žino, ką daro“, – kalbėjo ekspertas.
Kartu A. Katauskas pažymėjo, kad klaidų darė ne tik pavieniai politikai, tačiau ir institucijos. Vidaus reikalų ministerija (VRM), vadovaujama Ritos Tamašunienės, pasak jo, pritrūko lyderystės, neskyrė pakankamo dėmesio vietinių gyventojų problemoms ir padarė klaidą, tinkamai neįvertindama mero N. Cesiulio pastangų.
„Negalima nepaminėti atsakingų institucijų, ypač jei mes kalbame apie Vidaus reikalų ministeriją, Aplinkos ministeriją, jų komunikacijos. Aplinkos ministerija, mano nuomone, šiek tiek adekvačiau vertino situaciją nei VRM ir kai kuriose vietose, iš vienos pusės, pritrūko lyderystės.
Iš kitos pusės, po kelių dienų, kada įvykis jau yra išsirutuliojęs maksimaliai ir aiškiai matosi, kaip su komunikacija tvarkosi meras, neįvertinti to ir bandyti užkalbėti ant viršaus, mano nuomone, buvo vienas iš kvailiausių sprendimų, kurį galima buvo padaryti, turint omenyje, kad vietoje žmonės ir to paties mero lūpomis labai dažnai skundėsi dėmesio stoka“, – Eltai situaciją įvertino A. Katauskas.
Ekspertas taip pabrėžė, kad krizė parodė ir gerą dalyką – kad Lietuvoje yra merų-lyderių, gebančių puikiai komunikuoti ir vadovauti regionuose esantiems miestams. Vis dėlto, A. Katausko nuomone, atsirado ir politikų, situacijos kontekste norėjusių dėmesio.
„Kartu situacija parodė, kad mūsų politikai, esant progai gauti dėmesio, spjauna į viską ir bando pasinaudoti tikrai didelėmis nelaimėmis tam, kad tik kas nors atkreiptų į juos dėmesį arba visiškai nesuvokdami situacijos ir nematydami, kokie kaltinimai jiems yra metami, kokie aštrūs kampai sukasi į juos pačius, sugeba savo galvas padėti po giljotina ir tiesiog lygioje vietoje prisišnekėti“, – tvirtino A. Katauskas.
Meras N. Cesiulis pelnė reputacijos taškų
Paklaustas, kaip reikėtų vertinti kritiką N. Cesiulio atžvilgiu, esą meras, intensyviai komunikuodamas apie gaisro likvidavimo eigą, reklamuojasi, A. Katauskas atsakė, jog tokie teiginiai yra politikų klaidos. N. Cesiulis, pasak komunikacijos specialisto, atliko labai svarbų darbą, kurio reikėjo vietiniams gyventojams.
„Mano nuomone, tai yra tų politikų klaida. Realiai meras per kelias dienas padarė milžinišką darbą komunikuodamas ir informuodamas visuomenę. Žinoma, ten galima vienoje ar kitoje vietoje žiūrėti dėl žodžių dėliojimo, dar ką nors, bet tai nėra svarbu. Svarbiausias dalykas – kad žmonės buvo informuojami, buvo kalbama, pranešama, rodoma, kad daromi atitinkami veiksmai“, – sakė A. Katauskas.
Mero indelis, sprendžiant iškilusią krizę, pasak eksperto, yra labai svarbus ir suteikė vietiniams gyventojams pasitikėjimo jausmą, kad situacija yra valdoma.
„Iš tikrųjų meras yra pakankamai aukštas žmogus tame regione, negalima jo nuvertinti, ir jo aktyvus dalyvavimas tikrai, mano nuomone, suteikė ir ramybės, ir šiek tiek daugiau pasitikėjimo, kad mes žinome apie tai, kas vyksta.
Tai, kad vėliau į tai politikai sureagavo, turint omenyje, kad viešojoje erdvėje meras buvo netgi kai kuriais atvejais ir pagirtas dėl to, kaip jis elgėsi, yra ne institucijų vadovų, o vienų politikų, kurie yra nepatenkinti kito politiko sėkmingais veiksmais, bandymas įmesti deguto į medaus statinę, kad ir kaip bjauriai tai skambėtų gaisro atveju“, – tvirtino A. Katauskas.
Kartu ekspertas atkreipė dėmesį – N. Cesiulio aktyvi komunikacija pelnė merui reputacijos taškų, tačiau, pabrėžė A. Katauskas, politiniai oponentai gali tuo pasinaudoti ir bandyti merą sumenkinti kitose situacijose.
„Manau, kad tai elementarus politinis žingsnis – bandant sumenkinti merą, bet manau, kad tai gali atsisukti prieš tuos pačius politikus, nes meras, mano nuomone, dabar uždirbo labai daug reputacijos taškų, kurie jam pačiam vėliau politinėje karjeroje gali labai stipriai padėti ir gali stipriai padėti toliau sprendžiant klausimus dėl to paties gaisro.
Žinoma, tai gali ir pakenkti, turint omenyje, kad joks politikas nemėgsta, kai jo oponentas ar kitas politikas sėkmingai pasirodo ir, pasitaikius progai, tikrai gali pabandyti jį sumenkinti“, – pridūrė A. Katauskas.
