Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius „Lietuvos rytui“ patvirtino: buvusiai kadenciją baigusios prezidentės vyriausiajai patarėjai teisės klausimais 40-metei R.Svetikaitei siūlomas viceministro postas.
Ši kėdė atsilaisvins, kai lapkričio pradžioje dabartinė teisingumo viceministrė 31-erių I.Gudžiūnaitė išvyks dirbti teisingumo atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Briuselyje.
Dar prieš savaitę E.Jankevičius neigė jau kurį laiką sklandžiusias kalbas, kad teisingumo viceministro postas gali būti siūlomas jo patarėja rugpjūčio pabaigoje tapusiai R.Svetikaitei.
Kartu su buvusia šalies vadove ji dirbo abi kadencijas.
Ministras atsižegnojo ir nuo politikos užkulisių prielaidų, jog pasirūpinti tolesne buvusios pavaldinės karjera jo yra paprašiusi D.Grybauskaitė.
„Aš su prezidente turėjau vos keletą susitikimų ir nieko panašaus tikrai nebuvo“, – gynėsi E.Jankevičius.
Su premjeru dar nederino?
Patvirtindamas informaciją apie R.Svetikaitei siūlomą postą, teisingumo ministras „Lietuvos rytui“ gyrė dabartinę savo pavaduotoją I.Gudžiūnaitę, bet dar labiau džiaugėsi, kad pašonėje susirado naująją viceministrę.
„Turėjome labai gerą patirtį su I.Gudžiūnaite.
Viceministrė yra labai kompetentinga ir gebanti greitai priimti teisingus ir pamatuotus sprendimus. Šių jos savybių tikrai reikės naujame darbe.
Bet aš jau galvoju apie kitą galimą viceministrą. Manau, kad mūsų komandoje patarėja dirbanti R.Svetikaitė yra pati stipriausia ir labai didelę patirtį turinti kandidatė.
Būsiu labai laimingas, jeigu ji prie mūsų komandos prisijungtų kaip viceministrė“ , – kalbėjo E.Jankevičius.
Bet Teisingumo ministerijos vadovas priminė, jog būsimo viceministro kandidatūrą jis dar turi suderinti su premjeru Sauliumi Skverneliu: „Aš su juo apie R.Svetikaitę kol kad dar nesu kalbėjęs.“
Išvyksta savo noru
E.Jankevičius vylėsi, kad nepaisant S.Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės adresu nuolat skriejusios buvusios šalies vadovės kritikos, jos patarėjos kandidatūra premjerui neturėtų užkliūti.
„Nežinau ir nenoriu prognozuoti, ką pasakys ministras pirmininkas, bet paprastai jis vertina kandidato savybes ir jo kompetenciją. Aš nežinau kito tokio stipraus kandidato kaip R.Svetikaitė“, – pabrėžė E.Jankevičius.
Ministro tikinimu, I.Gudžiūnaitė į Briuselį išvyksta ne todėl, kad R.Svetikaitė galėtų užimti jos vietą, o esą tiesiog taip susiklostė aplinkybės.
„Mes į Briuselį siunčiame patį stipriausią kandidatą, kuriam turime labai svarbių užduočių, apie jas kol kas nenoriu kalbėti.
Aš džiaugiuosi, kad I.Gudžiūnaitė priėmė šį iššūkį ir išvyksta savo noru“, – sakė E.Jankevičius.
Ministras taip pat tvirtino, kad jeigu jam pavyks suderinti R.Svetikaitės kandidatūrą, naujoji viceministrė turėtų gauti naujas kuravimo sritis – ji būtų atsakinga už baudžiamąją teisę.
Tai jai būtų artima sritis – juk ji prezidentės nurodymu nuolat varstydavo teismų vadovų duris.
Viceministrė I.Gudžiūnaitė ministerijoje kuravo vartotojų teisių, asmens duomenų apsaugos, civilinės metrikacijos, pramoninės nuosavybės apsaugos, taip pat ES teisės įgyvendinimo koordinavimo, tarptautinio bendradarbiavimo ir kitus klausimus.
Dėl kandidatės susikibo
Viceministro kėdę R.Svetikaitei dabar savanoriškai užleidusi I.Gudžiūnaitė metų pradžioje kandidatavo į aplinkos ministro postą, tačiau nesėkmingai.
Sunku pasakyti, ar tada tam galėjo turėti įtakos R.Svetikaitės patarimai tuometei prezidentei, bet D.Grybauskaitė ėmė ir suabejojo premjero pasiūlytos teisingumo viceministrės kompetencija ir ministre jos nepaskyrė.
Toks sprendimas tuomet smarkiai supykdė ilgai ir nesėkmingai tinkamo kandidato vadovauti Aplinkos ministerijai ieškojusį premjerą S.Skvernelį.
Į šaltąjį karą su Prezidentūra įsivėlęs Vyriausybės vadovas tada D.Grybauskaitę apkaltino taikant dvejopus standartus: savus glostant, o kitus talžant.
Kėdės šildytos iš anksto
Naujo kandidato į teisingumo ministrus ieškoti pasiųstas S.Skvernelis tuomet išrėžė, kad šalies vadovė savo komandos žmonėms ruošia minkštas kėdes ne tik ambasadose, bet ir valstybės įmonėse.
Premjeras tada pasidalijo įtarimais, jog kai kuriems šalies vadovės komandos nariams darbo vietos buvo sukurtos specialiai: „Reikėtų kalbėti ne vien apie ambasadorius, yra ir kitos pareigybės, kurios eina nebe per Vyriausybę, ir tai jau sprendimai yra padaryti.
Yra netgi ir taip: sukurtos atskiros darbo vietos, tarnybos valstybės įmonėse.“
Vyriausybės vadovas abejojo, ar kai kurie paskyrimai yra teisėti, nes į pareigas paskirti buvę prezidentės patarėjai anksčiau tiesiogiai kuravo būtent tas sritis, todėl gali kilti interesų konfliktas.
S.Skvernelis svarstė, jog geriausia būtų, jei Prezidentūros darbuotojai tarnybą baigtų kartu su prezidente ir tik tuomet ieškotųsi naujo darbo – šitaip nekiltų jokių interpretacijų ir abejonių.
Nors, anot premjero, darbas Prezidentūroje antspaudo, neleidžiančio darbintis į vieną ar kitą poziciją, neuždeda, „bet klausimas, kokiais būdais tai padaroma“.
Postų ėmė dairytis iš anksto
Kalbėdamas apie galimai iš anksto valstybės įmonėse ruoštas vietas buvusiems prezidentės patarėjams, S.Skvernelis tada paminėjo „Klaipėdos naftą“ ir Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą.
Iš tiesų, vadovauti šiam strateginiam objektui metų pradžioje buvo paskirtas buvęs D.Grybauskaitės patarėjas energetikos ir susisiekimo klausimais Arūnas Molis.
Kiek anksčiau tiesiai iš Prezidentūros vadovauti bendrovės „Lietuvos energija“ Kogeneracinių jėgainių tarnybai nuėjo kitas buvęs prezidentas patarėjas Nerijus Rasburskis.
Beje, vadovauti valstybei priklausančiai įmonei „Klaipėdos nafta“ taikosi ir buvęs prezidentės globotinis Rokas Masiulis.
Tiesa, valstietė Agnė Širinskienė dėl buvusio susisiekimo ministro galimo interesų konflikto iš anksto kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.
Paskyrimų karuselė sukosi
Nelaukdami, kol baigsis antroji prezidentės kadencija, darbą Prezidentūroje paliko ir daugiau buvusių jos patarėjų.
Dar praėjusiais metais prezidento Protokolo skyriaus vadovo pareigas į ambasadoriaus Austrijoje postą iškeitė Donatas Kušlys, o buvusi D.Grybauskaitės patarėja kultūros klausimais Rūta Kačkutė vasarį išgirdo laimėjusi konkursą į Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus postą.
Vis dėlto didžiausią atgarsį visuomenėje sukėlė buvusių D.Grybauskaitės patarėjų Nerijaus Aleksiejūno ir Linos Antanavičienės paskyrimai ambasadoriauti Prancūzijoje bei Izraelyje.
Dar sparčiau įvairių paskyrimų karuselė ėmė suktis šalies vadovės antrajai kadencijai artėjant į pabaigą.
Antai D.Grybauskaitės patarėjas užsienio politikos klausimais Dovydas Špokauskas birželį buvo paskirtas į ministro patarėjo pareigas ambasadoje JAV, dar vienas buvęs patarėjas Martynas Lukoševičius nutūpė ambasadoje Vokietijoje, kuriai vadovauja kitas buvęs prezidentės talkininkas Darius Semaška.
Be posto neliko ir šalies vadovės patarėja ekonomikos klausimais Kristina Biraitė. Jai atsirado ministro patarėjo vieta diplomatinėje misijoje prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos.
Nieko bloga neįžvelgė
Ypač daug abejonių kėlė tai, kad bemaž visais šiais atvejais diplomatai, kaip įprasta, nesugrįžo į darbą Užsienio reikalų ministerijoje, bet buvo tiesiai paskirti į diplomatines atstovybes, be to, postai jiems buvo planuojami nebaigus ankstesnio darbo.
Bet pavasarį dėl įtarimų keliančių paslyrimų BNS pakalbinta D.Grybauskaitė nematė nieko bloga: „Konkursai yra konkursai. Juose gali dalyvauti bet kuris Lietuvos pilietis – tai ir daro.
Ir labai tikiuosi, kad tie konkursai buvo objektyvūs, nes aš tikrai juose nedalyvavau ir net jų sąlygų nežinau.“
Priglaudė ir bankas
Beje, paskyrimų karuselė nenustojo suktis netgi buvusiai šalies vadovei palikus rūmus S.Daukanto aikštėje.
Rugsėjį Lietuvos bankas, kuriam vadovauja buvęs D.Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas Vitas Vasiliauskas, priglaudė dar vieną buvusią prezidentės patarėją Liną Adakauskienę – ji tapo šio banko valdybos pirmininko patarėja.
