Švietimo ministras Algirdas Monkevičius pripažino, kad įsipareigojimas nebus įgyvendintas, nes valstybė, planuodama išlaidas, prioritetą nusprendė skirti socialinei politikai. Kodėl valdžia nesilaiko savo įsipareigojimų ir ką darys pedagogai?
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Mindaugas Vasiliauskas kalbėjosi su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovu Egidijumi Milešinu bei Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nare Aušra Papirtiene.
– Pone Milešinai, jūs esate paskelbę, kad lapkričio viduryje ketinate rengti streiką. Tiksli data nėra žinoma, tačiau vienijate apie 10 tūkst. pedagogų savo profesinėje sąjungoje. Dėl ko jūs esate nepatenkinti, ketinate streikuoti ir tokį būrį pedagogų atitraukti nuo darbų?
E.Milešinas: Nepatenkinti vien dėl to, kad to, kas yra sutarta, užfiksuota Vyriausybės pateiktame 2020 m. biudžete nesimato. Kaip ir minėjote, sutarta 118 mln. eurų, mes matom, kad yra pasiūlyta tik 53 mln. Mūsų šitas netenkina ir dėl to, kad pasiekti susitarimai 2017 m., jie nėra vykdomi, dėl to mes imamės to, kas mums pagal įstatymą leidžiama.
– Jūs jaučiatės apgauti, teisingai suprantu?
E.Milešinas: Iš vienos pusės taip. Mūsų manymu, jeigu yra sutarta, pasirašyta – turi būti vykdoma.
– Ponia Papirtiene, kaip jūs vertintumėte šią situaciją? Ministerija sutarė, po to premjeras sako, kad ministerija neturėjo įgaliojimų susitarti.
A.Papirtienė: Aš nevertinu kaip apgavystės, bet manau, kad tos apgavystės mes turėtume išvengti. Manau, kad kompromisas tikrai bus rastas, o Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai tikrai palaiko teisėtus mokytojų reikalavimus dėl Vyriausybės įsipareigojimų. Todėl mes, pamatę biudžeto projektą, tai yra, kad ne visos lėšos yra rastos susitarimams įgyvendinti, reaguodami į tai, su komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša registravome pasiūlymus į biudžetą.
Konkrečiai mano įregistruotas pasiūlymas 6 mln. yra reikalingi tam, kad būtų laikomasi 2017 m. lapkričio 22 d. pasirašytos švietimo kolektyvinės sutarties, kurioje yra numatyta iki 2020 m. reikia suvienodinti ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų ir bendrojo ugdymo mokytojų darbo užmokestį, konkrečiai jų pareiginės algos koeficientus.
Tikrai Švietimo ir mokslo komiteto nariai į tai reaguoja, manau, mes rasime kompromisus ir Vyriausybė peržiūrės mūsų pasiūlymus. Manau, tikrai išvengsime streikų.
– Komiteto pirmininkas E.Jovaiša prašo papildomai skirti 70 mln. prie jau numatytų 55,5 mln. kitų metų biudžete. Pone Navickai, kaip jūs vertinate šią situaciją? Jūsų profesinė sąjunga taip pat svarsto apie streiko galimybę.
A.Navickas: Taip, situacija pakankamai paini, apskritai neaišku, ką Vyriausybė siūlo. Ką minėjo dėl 6 mln., tai čia yra ankstesnės sutarties nuostatos. Dėl to net tartis nereikėtų, jas reikia vykdyti. O nauja sutartis nėra sudaryta, derybos kaip ir eina į pabaigą, bet nėra aišku galutinė Vyriausybės pozicija.
Yra ir teigiamų dalykų, tai yra panašių į viešojo sektoriaus strategiją. Per streiką buvo kuriama ta strategija, ji buvo kovo mėnesį patvirtinta, 10 proc. buvo siūloma mokytojams nuo rugsėjo didinti atlyginimus, taip pat ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams sulyginti atlyginimus su mokytojais.
Tie Vyriausybės siūlymai buvo, bet dabar ar jie bus įgyvendinti vėl tampa neaišku. Bet yra daug kitų dalykų, dėl kurių mes kėlėme ir streikus, ir dabar derėjomės. Mokinių skaičius klasėje aktuali problema, nes valstybinių mokyklų mokiniai kažkaip nurašomi ir jiems sudaromos blogesnės sąlygos negu privačiose mokyklose.
Taip pat yra labai svarbi etatinio apmokėjimo sistema, kur yra neskaidri ir neaiški. Mes kreipėmės į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
– Jūs kreipėtės ir į prezidentą. Sulaukėte kažkokio atsakymo iš jo?
A.Navickas: Iš Prezidentūros sulaukėme atsakymo, kad vyksta dabar derybos ir reikia aiškaus atsakymo iš Vyriausybės ir ministerijos, kaip jie numato tą situaciją keisti. Bet ministro pozicija šitoje vietoje pakankamai kategoriška: nekeisti, analizuoti situaciją. Ministras buvo įsipareigojęs važiuoti į mokyklas ir aiškintis situaciją.
Bet dabar kaip ir ministras nurodo, kad čia ne jo pareiga, panaši situacija kaip su gaisru Alytuje, kad turi spręsti savivalda. Atvejis Kauno rajono Jonučių progimnazijoje, kur man neseniai paskambino pirmininkė, kuri parašė prašymą ir tiesiog išeina iš darbo. Ji nebeatlaiko įtampos, akivaizdu, kad direktorė nederina darbo apmokėjimo sistemos ir neteikia informacijos.
– Čia galbūt kontrolės iš centrinės valdžios trūko?
A.Navickas: Ministrui 2 mėnesius sakau, kad ten situacija yra įtempta, mokytojai neatlaiko įtampos. Ministras nesiima jokių veiksmų, sako, kad čia yra savivaldos institucijų reikalas, jie gauna už tai atlyginimą.
Toks ministro elgesys, aš manau, yra netoleruotinas. Ministras turėtų apsispręsti, ar jis užsiima turizmu, kelionėmis po Lietuvą, ar važiuoja aiškintis, analizuoti situaciją ir atliekam tuos pokyčius jau dabar. Ko delsti, jeigu akivaizdžiai matom, kad sistema turi trūkumų, ji yra neskaidri ir tie atvejai mūsų paviešinti – ir Balsių, Kaišiadorių mokyklose.
Tai ne vienetiniai atvejai, daugumoje mokyklų mes tiesiog negaunam informacijos, mes rengiam skundus eiti į ginčų komisijas, bet ar iš tikrųjų mokytojai turėtų būti įstumti į tokią situaciją ir įtampą, ar visgi turėtų Seimo nariai, ministerija prisiimti atsakomybę ir taisyti trūkumus, kad tų situacijų nebūtų.
– Grįžtant prie kitų metų papildomo finansavimo, pone Milešinai, ar jūs siekiate eiti į kokį nors kompromisą su ministerija, Vyriausybe? Galbūt atsižvelgiant į įvairius kitus veiksnius, to 118 mln. nesurenka ir neturi iš ko skirti. Ar jus tenkintų kitas kompromisinis susitarimas?
E.Milešinas: Pirmiausia tik norėčiau patikslinti kolegą, kad mes naujos kolektyvinės sutarties nesudarinėjome, nes kolektyvinė sutartis yra pasirašyta ir ji galiojanti. Mes paprasčiausiai tai, kas sutarta, patikslinom visus tuos punktus.
A.Navickas: Premjeras, kaip tik šiandien girdėjau, pasakė, kad nedavė tų įgaliojimų.
E.Milešinas: Nežinau, premjerą gal aplinka suklaidino, nes lygiai taip pat yra iš Vyriausybės, kanceliarijos teisės grupės parašyta išvada, kad naujų įgaliojimų jokių nereikia, nes yra pasirašyta kolektyvinė sutartis ir jos pakeitimai yra automatiškai kolektyvinės sutarties dalis.
– Jūs tai traktuojate kaip tam tikrą atnaujinimą?
E.Milešinas: Taip, yra išvados teisės skyriaus – Vyriausybės kanceliarijos išvados viešai paskelbtos.
A.Navickas: Klausimas, kodėl tada nevykdo. Čia tada jau ne streiko, o teisės klausimas.
E.Milešinas: Tai bus sprendžiama ateityje, teisininkai ruošia mūsų visus dokumentus. Dėl kompromisų mūsų pirminė stadija yra tokia, kad pradžioje mes jau susitarėme. Žinoma, premjeras vakar viešai pasakė, kad reikia sėstis derėtis, tikrai mes neatmetame tos galimybės ir laukiam, kol pakvies, pateiks mums kažkokius kompromisinius pasiūlymus ir tada mes žiūrėsime, ką jie siūlo.
A.Navickas: Bet dėl ko derėtis, jeigu jūs susitarėte, tada klausimas.
E.Milešinas: Mes susitarėme dėl 118 mln.
A.Navickas: Bet tai dėl ko derėtis, jūs susitarėte?
E.Milešinas: Tai lauksime, kol Vyriausybė pasiūlys. Pirminiame biudžeto projekte nėra.
A.Navickas: Bet Vyriausybės nereikia, juk supratom iš jūsų sprendimo.
E.Milešinas: Mes lauksim pataisų biudžete, nes biudžeto projekte tų pinigų nėra. Kaip sakė Seimo narė, yra dabar Seimo narių iniciatyva, žiūrėsime, kaip tas biudžetas bus perskirstytas, nes jis grįš po dviejų savaičių į Vyriausybę ir tada matysim.
A.Papirtienė: Vyriausybės uždavinys, kaip visi mes puikiai suprantame, yra subalansuoti valstybės finansus. Mes visi turime padėti spręsti šitą uždavinį, išspręsti būtent taip, kad mokytojai būtų patenkinti ir išvengtume streikų. Mes dirbame ir sprendžiame.
– Biudžetą bet kokiu atveju tvirtina Seimas. Premjeras, komentuodamas E.Jovaišos pasisakymus, kad reikia dar papildomai 70 mln. pridėti, iškėlė klausimą, iš kokio finansavimo šaltinio. Jūs galite atsakyti, iš kokio finansavimo šaltinio?
A.Papirtienė: Aš manau, kad mes visi turime ieškoti tų šaltinių. Ne tik prašyti Vyriausybės, bet ieškoti ir pačios švietimo sistemos viduje. Matyčiau šiek tiek rezervų, galbūt ne tokiom labai didelėm sumom, bet turbūt ne aš viena turėčiau ieškoti, turėtume visi kolegialiai sprendimų ieškoti. Atidėjus metams mokyklų vadovų konkursus, mes galėtume sutaupyti iki 1,5 mln. eurų.
Žiūrint į ateitį, švietimo sistemos viduje mums tikrai padėtų taupyti ir rasti lėšų tokie dalykai, kaip atsisakymas, neformavimas jungtinių klasių, mokyklų tinklo optimizavimas.
Čia reiktų tobulinti mokyklų tinko taisykles ir atlaisvinti mokyklų tinklo įvairovę, kad būtų pilnai išnaudojami pastatai, mažėjant mokinių skaičiui, kad tame pačiame pastate, jeigu jis nepanaudojamas kitoms reikmėms, galėtų veikti ir ikimokyklinė įstaiga, ir galbūt net profesinės mokyklos skyrius.
– Iš vidinių rezervų kiek matote, kad galima surinkti papildomai pinigų? Ar galima surinkti visą sumą, kad premjerui nereikėtų mažinti finansavimo kitoms sritims?
A.Papirtienė: Šiuo greituoju būtu, konkrečiai 2020 m. aš jau pasakiau sumą, kurią matau – 1,5 mln. eurų.
– Tai labai mažai, kuomet kalbama apie 118 mln.
A.Papirtienė: Taip, bet jeigu mes visi kartu, sėdę prie bendro apvalaus stalo, galbūt atrastume ir didesnę sumą.
– Pone Navickai, iš to, ką girdite, kaip jums atrodo, ar valdžia gali surasti papildomus pinigus? Ar teks susitaikyti – pastreikuosite ir susitaikysite su esama padėtimi?
A.Navickas: Aš manau, kad kalbėtis ir derėtis visada galima. Tik problema yra ta, kad pernai Vyriausybė apskritai atsisakė su mumis derėtis, dėl to mes buvome priversti streikuoti. Streikuoti mes tikrai nenorime, bet ką girdime šiemet – premjeras ragina derėtis.
Man nelabai aiški situacija, kur susiderėjo ir nevykdomi įsipareigojimai. Mes derybų nesame pabaigę, bet aiškinomės, ką siūlo dabar ministerija, tuos dalykus, kuriuos ir Vyriausybė yra patvirtinusi, kodėl jie yra neperkelti į biudžetą ir ar tikrai Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, su kuriais jie turi suderinti, pritars.
Girdint ministrą, nelabai patinka toks dirbtinis bandymas supriešinti su kitomis socialinėmis grupėmis – pensininkais, medikais, kad neva iš kažko nuimti. Manom, kad švietimui, kaip ir krašto apsaugai, buvo skirti 2 proc., tai švietimui turi būti skirti 6 proc. Kiekvienai sričiai, jeigu Vyriausybė negudrautų ir nepriešintų, nebandytų nuo ko nuimti, bet skaidriai paskirstytų, visiems tų pinigų tikrai užtektų.
Mes matėm, kaip buvo pernai, kai buvo 100 mln. į balą tiesiog numesti – tai yra etatiniam apmokėjimui. Vyriausybė skyrė 95 mln. ir dabar ką sako mokytojai, kad rugsėjį atlyginimai, turint pilną etatą, sumažėjo, lyginant su pernai. Tai reiškia, kad kišami į sistemą pinigai kartais tiesiog dingsta. Tas pats tinklo klausimas. Lyg ir uždarinėjam mokyklas, 1000 mokyklų uždarėm per dešimtmetį ir ką mes matom, kad švietimo sistemoje pinigai neliko, bet tinklas tuo pačiu plečiasi, atsidarinėja privačios mokyklos, kur mažesnis mokinių skaičius klasėse.
O tai reiškia, kad mokytojų ir mokinių santykis blogėja. Lyg ir ministerija jį siekia gerinti kaimo, regiono mokyklų sąskaita, bet tuo pačiu leidžia mokinių ir mokytojų skaičių santykį didinti, lyginant su miesto mokyklom, nes plečiasi tinklas.
Natūralu, tėvai nepatenkinti valstybinių mokyklų sąlygom, kur klasės viršija netgi 30 vaikų. Jie renkasi, nurodydami tai, kad tai yra kokybės klausimas. Jeigu mokytojas dirba su 10 ar mažiau vaikų klasėje, natūralu, kad pasiektų geresnių sąlygų. O Vyriausybė, dabar matom, deklaruoja ugdymo kokybės norą ir tikslą tokį kelią, bet realiai sąlygų mokytojui nesudaro to tikslo siekti.
– Pone Milešinai, ar jūs apskritai dar tikite ir pasitikite Vyriausybės atstovais – tiek premjeru, tiek ministru, ministerijos darbuotojais? Atrodo, deratės, kalbatės, sutariate, bet iš to nieko nesigauna.
E.Milešinas: Matot, sutarta, susiderėta, pirminis variantas pateiktas, lauksim tolimesnių žingsnių. Vienaip ar kitaip netgi ir Darbo kodekse yra numatyta, prieš pradedant kraštutinę priemonę streiką, turim išnaudoti visus žingsnius. Tai žiūrėsime, kai būsim pakviesti, ką ministerija, Vyriausybė siūlys ir tada matysim.
– Užsiminėte, kad jūsų teisininkai jau dirba su tam tikrais dokumentais. Ar tai reiškia, kad jūs kreipsitės ir į teismą?
E.Milešinas: Mes darysime tai, kas numatoma Darbo kodekse. Pagal visus teisės aktus, kelsim kolektyvinį ginčą ir tada prasidės visos procedūros. Teisininkai paruošė visus dokumentus, kad kai reikės skelbti streiką, kad nereikėtų laukti savaitę, dvi ar tris – viskas bus paruošta ir reikiamu momentu išausim.
A.Papirtienė: Norėčiau kolegos paklausti. Kalbam apie tai, kad nevykdoma kolektyvinė sutartis. Aš norėčiau, kad kolega pasakytų, kokie vis dėl to susitarimai yra vykdomi. Juk negalime taip pateikti visuomenei, kad visiškai nevykdoma kolektyvinė sutartis.
E.Milešinas: Vykdoma tai, kas buvo pasirašyta kolektyvinėje sutartyje. Tai pradėta vykdyti nuo pernai metų – etatinis darbo apmokėjimas buvo kolektyvinėje darbo sutartyje numatyta, buvo skirtas finansavimas ir tai pradėta. Pakeistas mokyklų finansavimas, tai buvo numatyta kolektyvinėje sutartyje – pradėta. Čia buvo 2018-2019 m. biudžete. 2020 m. yra kiti susitarimai ir kol kas tiems susitarimams pinigų nėra skirta.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
