Kaune praėjusios savaitės pabaigoje baigėsi seniūnaičių rinkimai. Dėl mažo rinkėjų aktyvumo prireikė dviejų turų. Pretendentų į šias visuomenines pareigas nebuvo labai daug, keturiose seniūnaitijose neatsirado nė vieno kandidato, norinčio atstovauti savo kaimynams.
Vis dėlto kai kurie kauniečiai šias pareigas užsikrovė jau ne pirmą kartą. Kiti rinkimus pralaimėjo, bet ir toliau nuoširdžiai rūpinasi ne tik savo gerove. Aktyvūs žmonės papasakojo, su kokiomis bėdomis į juos net ir naktimis kreipiasi gyventojai.
Seniūnų atstovas tvirtino, kad seniūnaičiai turėtų būti geriausiais jų ir gyventojų pagalbininkais. Deja, net aktyviausi padėjėjai kartais pavargsta nuo svetimų problemų, o patys kauniečiai savo bėdomis rūpintis nori ne visada.
Prašymai – patys įvairiausi
Šilainių seniūnijoje esančioje Milikonių antrojoje seniūnaitijoje gyvenantys kauniečiai savo patikėtine antrajai kadencijai išrinko Gražiną Plytnikienę. Moteris nuo pat Šilainių gyvenamojo rajono atsiradimo gyvena šioje seniūnaitijoje. Dirba bendrovėje, vykdančioje įvairias apklausas, bet daug laiko skiria ir vietinių gyventojų problemoms spręsti.
„Kiekviena Šilainių seniūnaitija vis kitokia. Pavyzdžiui, Sargėnuose žmonės dažnai nepatenkinti autobusų stotelių pastogėmis, nori daugiau skelbimų lentų. Romainiuose gyventojai laukia nesulaukia naujų šaligatvių“, – pasakojo G.Plytnikienė.
Jos seniūnaitijoje problemos vėl kitokios. Rasytės, Josvainių ir kitas mažesnes gatves apimančioje teritorijoje daug daugiabučių. Jie pastatyti apie 1986 metus. Tada čia atsikraustė nemažai jaunų šeimų, dabar vaikai užaugo, augina savo atžalas, todėl seniūnaitijoje daug jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių.
„Mūsų gyventojai dažniausiai prašo pagalbos, kai nori formuoti sklypus aplink daugiabučius, įsirengti automobilių stovėjimo aikšteles, nes vietos jiems stinga. Tenka aiškintis, ar tai įmanoma, ar konkrečioje teritorijoje nenutiestos požeminės komunikacijos“, – rūpesčiais dalijosi G.Plytnikienė.
Seniūnaitė, pastebėjusi, kad ilgiau neišvežami pilni šiukšlių konteineriai ar lapų prikrauti maišai, tuoj skambina už tai atsakingoms tarnyboms.
Gyventojai jos prašo surasti, kas gali padėti sutvarkyti gėlyną po langais ar kam reikia knygų, kurias padovanotų kitiems.
„Būna, kad skambina, pagalbos prašo ir vėlai vakare. Dėl to nepykstu, nes padėti malonu“, – sakė moteris.
Klausia ne tik patarimų
G.Plytnikienė pasakojo, jog ji ir kaimynai ypač patenkinti, kad šią vasarą buvo sutvarkyta teritorija greta Rasytės gatvės. Ant kalno palei šlaitą buvo nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas, įrengti šviestuvai, suolai. Čia vaikšto daugybė žmonių.
Vos patraukus taku seniūnaitę tuoj pasivijo trys jaunos kaunietės su vaikų vežimėliais.
„Turime pastabą. Netrukus takas taps per siauras, nes trise su vežimėliais jau vos telpame“, – juokavo viena iš jaunų motinų Justina Kanapėnienė.
Kitos dvi kaunietės – Kamilė Imbrasienė ir Indrė Kėmekienė – dalijosi rimtesne problema. Moterys pasakojo, kad gyvena dvylikaaukštyje. Nuo jo laiptinės iki kiemo veda laiptai, kuriais jos gali nusivežti vaikų vežimėlius.
„Bet laiptai labai sugriuvę. Tenka prašyti kitų pagalbos, o naujagimių mūsų name net 10. Būtinai reikia suremontuoti laiptus, – prašė gyventojos.
Seniūnaitė pažadėjo pasidomėti, kas turi rūpintis laiptais, ir apie tai joms pranešti.
„Kai kurie gyventojai tiesiog nežino, kokios institucijos už ką atsakingos, į seniūniją kreiptis nenori, prašo, kad patarčiau aš“, – sakė G.Plytnikienė.
Ieško patalpų jaunimui
Šiomis dienomis Milikonių antrosios seniūnaitijos atstovė neduoda ramybės Šilainių seniūnui dėl vieno klausimo.
„Naujas pėsčiųjų ir dviračių takas puikus, bet greta jo veša šabakštynas, kurį būtina išgenėti. Paaiškėjo, kad teritorija nepriklauso nei savivaldybei, nei miškų urėdijai. Vis raginu seniūną nepamiršti šio klausimo, rūpintis, kad žemė būtų priskirta konkrečiam savininkui ir želdynai sutvarkyti“, – pasakojo kaunietė.
Kitas seniūnaitės rūpestis – seniūnaitijoje atrasti patalpas, kuriose galėtų veikti jaunimo užimtumo centras.
„Žaliakalnyje tokie yra du, Vilijampolėje centras atidarytas neseniai. Pas mus daug jaunimo, bet burtis nėra kur. Manau, kad savivaldybė turi nenaudojamų patalpų ir galėtų jas išnuomoti“, – kalbėjo G.Plytnikienė.
Moteris sakė, kad gyventojai sutiktų mokėti nedidelį mokestį už patalpų nuomą. Jau yra ir Šilainiuose bei kitose Kauno vietose gyvenančių savanorių, kurie užsiimtų su vaikais.
Visuomeninis seniūnaitės darbas atima nemažai laiko ir jėgų, bet G.Plytnikienė sakė norinti padaryti gerų darbų Šilainiams ir jų gyventojams.
„Kas, jei ne mes patys, kursime savo aplinką?“ – įsitikinusi moteris.
Reikia būti optimistu
Žaliakalnyje esančioje Kalniečių seniūnaitijoje į seniūnaičio pareigas pretendavo vienintelis kandidatas – Jonas Rapsikevičius. Jis seniūnaičiu tapo trečią kartą.
Vyras, dabar dirbantis mokyklos autobusiuko vairuotoju, pasakojo, kad iki 2011 metų buvo viešosios policijos pareigūnas.
„Išėjęs į pensiją sėdėti namuose nenorėjau. Per savo darbo metus puikiai pažinau Kalniečių seniūnaitijos žmones, tad žinau jų bėdas. Čia gyveno mano seneliai, tėvai, čia užaugau ir gyvenu pats, tad pažįstu visus seniūnaitijos užkaborius“, – pasakojo vyras.
Kai 2012 metais vyko pirmieji seniūnaičių rinkimai, jis ryžosi juose dalyvauti.
J.Rapsikevičius neslėpė, kad seniūnaitis tarsi sugeria visas žmonių bėdas.
„Pas valdininkus prisibelsti pavyksta ne visada, todėl žmonės mieliau savo bėdas išsipasakoja man ir tikisi pagalbos. Kiek galiu, visada stengiuosi padėti. Manau, kad tokios veiklos gali imtis tik labai optimistiškas žmogus, nes kitaip nuo svetimų problemų galima pavargti ir numoti į jas ranka“, – sakė J.Rapsikevičius.
Skundėsi ir dėl nuotekų
Kalniečių seniūnaitija apima nemažą teritoriją – Kauno klinikas, VII fortą, jai priklauso Tvirtovės alėja, Savanorių prospekto dalis, S.Žukausko, Žeimenos, Nuokalnės ir nemažai mažesnių gatvių.
Kai J.Rapsikevičius tapo seniūnaičiu, didžiausios problemos buvo susijusios su duobėtomis gatvėmis ir šaligatviais.
„Eidamos nesutvarkytomis gatvėmis ir šaligatviais vyresnės moterys krisdavo, susižalodavo, skųsdavosi, prašydavo, kad tarpininkaučiau, kalbėčiau su seniūnu, kad remonto darbai prasidėtų. Ypač daug problemų buvo Algirdo gatvėje“, – pasakojo vyras.
Neretai šios seniūnaitijos gyventojai turėdavo bėdų dėl lietaus nuotekų. Pavyzdžiui, Kopūstų gatvės gyventojų kiemai ir rūsiai būdavo užliejami nuolatos. Seniūnaičiui ne kartą teko malšinti gyventojų emocijas ir minti seniūnijos slenkstį, kad žinios apie vietines bėdas pasiektų savivaldybę.
Neretai problemų keldavo ir asocialūs gyventojai.
„Tokių kaimynams trukdančių kauniečių buvo nemažai. Vienas atvejis buvo ypatingas. Neįgalus asocialus vyras, gyvenęs viename Savanorių prospekto daugiabutyje, ne tik girtavo pats. Pas jį rinkdavosi sugėrovai, teršdavo laiptinę, triukšmaudavo. Ilgai teko vargti, kad jis būtų iškeldintas“, – pasakojo J.Rapsikevičius.
Nelaimingiausi – senjorai
Dabar, pasak J.Rapsikevičiaus, situacija gerokai pasikeitusi. Gatvės beveik suremontuotos. Padaugėjus socialinių darbuotojų, lengviau rasti išeitį, ką daryti su asocialiais žmonėmis.
„Vis dėlto nusižengti linkusių gyventojų nestinga. Nors ir esu buvęs pareigūnas, manau, kad griebtis vien policinių metodų, bausti žmonių neužtenka. Kartais jiems užtenka pasakyti griežtesnį žodį, kuris sutramdo. Su jais reikia kalbėtis“, – įsitikinęs seniūnaitis.
Dabar viena didžiausių seniūnaitijos problemų – senjorų užimtumas.
„Seniūnaitijoje gyvena daug vienišų pagyvenusių vyrų ir moterų. Jie nusivylę gyvenimu, nes jaučiasi nereikalingi. Laimei, mūsų teritorijoje gyvena nemažai medikų. Jų pastangomis pavyksta suorganizuoti įvairių sveikos gyvensenos paskaitų, nemokamų treniruočių, susitikimų“, – džiaugėsi seniūnaitis.
J.Rapsikevičiui gaila, kad kauniečiai dar nėra labai aktyvūs, daugelis rūpinasi tik savo bėdomis. Gal todėl ir kito pretendento į seniūnaičius neatsirado.
Rūpi ne tik savos bėdos
Į Aukštųjų Šančių seniūnijos Ąžuolyno seniūnaičio pareigas pretendavo kaunietis Audrius Kalvėnas. Vyras rinkimų nelaimėjo, bet papasakojo, ką reikėtų daryti, kad jo seniūnaitijoje gyventi būtų geriau.
A.Kalvėnas, praeityje žinomos pramoginės laidos „Bentski šou“ dalyvis, pravarde Masėnas, prieš 10 metų patyrė skaudžią traumą – norėdamas išsimaudyti šoko į tvenkinį ir susižalojo kaklo slankstelius. Nuo to laiko nevaikšto, naudojasi neįgaliojo vežimėliu.
Nepaisant to, IT specialistas, dar ir studijuojantis filosofiją, be savo tiesioginio darbo, yra aktyvus visuomenininkas. Jis ypač gerai išmano neįgaliųjų teisinius reikalus ir negaili patarimų.
„Gyvenu Aukštuosiuose Šančiuose, bet bendrauju su visa Šančių bendruomene. Žemųjų Šančių bendruomenės nariai man ir pasiūlė tapti seniūnaičiu“, – pasakojo kaunietis.
Pasiryžusį dalyvauti rinkimuose A.Kalvėną kiek nustebino pačios seniūnijos, kuri turėtų būti suinteresuota turėti pagalbininkų, požiūris.
Vyras sakė į seniūniją nunešęs savo plakatus, prisistatymą, kad žmonės sužinotų apie kandidatą. Bet seniūnijoje plakatų palikti nebuvo leista, nes esą tokios reklamos kiti pretendentai neturėjo.
„Man tai pasirodė keista. Manau, kad seniūnija gana atsainiai žvelgia į seniūnaičius, nes jei jie aktyvūs, vadinasi, seniūnijos darbuotojams bus daugiau darbo. Dėl šios priežasties seniūnaičių rinkimuose dalyvauja mažai žmonių ir rinkimai tampa demokratijos imitavimu“, – įsitikinęs vyras.
Pati idėja – pagirtina
Nors rinkimai nepopuliarūs, kaunietis mano, kad pati seniūnaičio, kaip tarpininko tarp seniūnijos ir aukštesnės valdžios, idėja yra labai gera.
„Seniūnaičiai gali dalyvauti valdžios rengiamuose posėdžiuose, sužinoti apie numatomus pokyčius jų gyvenamoje vietoje, apie tai informuoti kaimynus ir patys jiems atstovauti, kai reikia spręsti problemas“, – sakė A.Kalvėnas.
Kaunietis netapo seniūnaičiu, bet patenkintas, kad iš vidaus pamatė rinkimų virtuvę. Nepaisant nesėkmės, jis ir toliau neketina nurimti, nori rūpintis savo ir kaimynų gerove.
Vyras pasakojo, kad Ąžuolyno seniūnaitijoje daugiausia privačių namų.
„Dėl šios priežasties tik kai kurios gatvės naujai išasfaltuotos. Daugybė mažesnių keliukų apleisti, duobėti arba tik žvyruoti. Prie jų – prasti šaligatviai arba jų visai nėra. Miesto atstovai tvirtina, kad pirmiausia atnaujina didesnes gatves. Bet jei gyventojai per savo atstovus aktyviau reikalautų tvarkyti jų gyvenamosios vietos infrastruktūrą, situacija keistųsi sparčiau“, – įsitikinęs A.Kalvėnas.
Nutinka visokių kuriozų
Kaunietis pateikė ir konkrečių pavyzdžių, kaip gyventojams sekasi bendrauti su savivaldybe.
Jaunųjų Talkininkų gatvėje yra vadinamasis barakų kvartalas. Tarpukariu tai buvo pigių butų kolonija – 30 vieno aukšto medinių namų. Vėliau jie buvo apmūryti ir dabar paversti daugiabučiais. Kiekviename name yra po 4 butus.
„Savivaldybės atstovai skatina kauniečius formuoti sklypus aplink savo namus. Vieninteliai mes, vieno iš barakų kolonijos namo gyventojai, tai panorome padaryti. Bet paaiškėjo, kad greta yra senas pastatas, kuriame yra socialiniai būstai. Jų gyventojai tam prieštarauja. Savivaldybėje girdžiu atsakymus, kad padėti mums nieko negali. Keista, kad gyventojai lyg ir raginami tvarkytis, bet to daryti niekas nepadeda, nors svertai – valdžios rankose“, – tvirtino A.Kalvėnas.
Pasak kauniečio, tenka susidurti ir su dar absurdiškesne tikrove.
„Barakai yra daugiabučiai namai, bet savivaldybės įmonėje „Kauno švara“ jie įforminti kaip privačios valdos. Todėl kiekvieno buto gyventojas kieme turi po tris šiukšlių konteinerius. Iš viso jų kieme dabar stovi 12. Tai irgi keista situacija“, – pasakojo vyras.
A.Kalvėnas įsitikinęs, kad visose seniūnaitijose pilna tokių kuriozų ir nesusipratimų ir juos padėtų spręsti aktyvūs visuomenininkai.
Norėtų ir kitokio parko
Dar sunkiau gyventi šioje teritorijoje neįgaliems žmonėms, kurie neretai jaučiasi įkalinti namuose.
„Matau, kad nemažai jų stengiasi riedėti ratukais gatvėmis, bet labai vargsta. Kiti, nesugebėdami įveikti slenksčių, duobių, šaligatvių bortelių, tiesiog lieka namuose“, – sakė A.Kalvėnas.
Jis pastebėjo, kad kalbant apie neįgaliuosius visi galvoja tik apie vežimėliuose sėdinčius žmones.
„Bet juk yra ir aklų, kurčių, kitokią negalią turinčių žmonių. Jie dar labiau pamiršti“, – apgailestavo vyras.
A.Kalvėnas pasakojo, kad artėja Aukštųjų Šančių ąžuolyno atnaujinimo darbai. Jis domėjosi kuriamu projektu ir yra įsitikinęs, kad į šią, kaip ir kitas žaliąsias seniūnaitijos zonas, neįgaliesiems ar motinoms su vežimėliais patekti bus sunku.
„Savivaldybei, taip pat „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ atstovams siūliau šiame ąžuolyne įrengti tokį parką, kuriame ne tik galėtų lankytis neįgalūs žmonės, bet ir sumontuoti specialią įrangą, kad sveikieji galėtų pasijusti mūsų kailyje. Tokį parką lankiau Olandijoje, jis labai populiarius. Deja, susidomėjimo nesulaukiau“, – apgailestavo A.Kalvėnas.
Seniūnaitijų buvo ir aktyvių, ir labai pasyvių
Kaune yra 11 seniūnijų, jose – 60 seniūnaitijų. Didžiojoje dalyje seniūnijų yra po 5 seniūnaitijas. Daugiausia – 8 – Dainavos seniūnijoje.
Į seniūnaičius dažniausiai kandidatavo po 2 kauniečius. Bet, pavyzdžiui, net 5 Šilainių seniūnaitijose iš 7 seniūnaičiais siekė būti tik po 1 pretendentą. Panemunės seniūnijos Vaišvydavos seniūnaitijoje dėl seniūnaičių darbo varžėsi 3 pretendentai.
Aktyviausiai balsavo Šančiuose, Vaišvydavoje, Šilainiuose gyvenantys žmonės. Vaišvydavos seniūnaitijoje savo balsus už kandidatus atidavė 157 gyventojai, Aukštųjų Šančių – 137, Romainių – 136 gyventojai. Kitose miesto teritorijose balsavo po kelis ar po kelias dešimtis rinkėjų.
Seniūnaičiai nebuvo išrinkti Vilijampolės vakarinėje, Naujasodžio, Vičiūnų, K.Baršausko gatvės seniūnaitijose, nes tiesiog nebuvo kandidatų.
Rinkėjų aktyvumas buvo mažas – apie 0,5 procento.
Aktyvių gyventojų Kaune dar per mažai
Bronius Girdauskas
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos atstovas Kaune, Žaliakalnio seniūnas
„Gaila, bet ir gyventojų, norinčių būti seniūnaičiais, ir juos renkančių kauniečių aktyvumas mažas. Žmonės vis dar labai užsisklendę, labiau domisi šalies politikų veiksmais nei savo gerove.
Neretai būna, kad aktyvūs, tačiau dirbantys žmonės, pabuvę mūsų pagalbininkais kelerius metus, savo pareigų atsisako, nes tiesiog nespėja dalyvauti su seniūnijų reikalais susijusiuose pasitarimuose, posėdžiuose. Kiti, išbandę šią veiklą, pavargsta, nebenori jos tęsti.
Rinkėjai dažnai renka tuos kaimynus, kuriuos pažįsta, kurių veiklą pastebi. Naujų aktyvių gyventojų nėra tiek daug, kad juos būtų galima rinkti visose seniūnaitijose.
Mums, seniūnams, seniūnaičiai yra geri pagalbininkai. Jų dėka greičiau sužinome apie gyventojų problemas. Seniūnai turėtų tik džiaugtis tokiais padėjėjais, bet galbūt, kaip ir visose srityse, kartais kyla nesusipratimų, nesusikalbėjimo. Nemanau, kad seniūnai sąmoningai vengtų bendrauti su aktyviais žmonėmis ir kratytųsi savo darbo.“
