Labiausiai rūpinasi senjorais, dėl kurių jam smarkiausiai skauda širdį, dėl vienų mokesčių pakeitimų turi nuomonę, dėl kitų – ne, stengiasi, kad visuomenėje atsirastų daugiau solidarumo, remia Vyriausybę, bet kai kuriuos ministrus pliekia, nori kalbėtis su Lietuvos kaimynais.
Tokie svarbiausi antradienį vykusios G.Nausėdos spaudos konferencijos, skirtos jo šimto dienų prezidentavimui, akcentai.
Bene labiausiai nuo šalies vadovo kliuvo naujajam žemės ūkio ministrui „socialdarbiečiui“ Andriui Palioniui.
Šio politiko vadovaujama ministerija atsidūrė taikiklyje paaiškėjus, kad postai dalijami savo partijos nariams ar jų šeimų atstovams.
Pasak prezidento, ministrą turėtų griežtai įspėti ir sudrausminti premjeras Saulius Skvernelis. Tuo metu santykių su Vyriausybės vadovu padangė, anot G.Nausėdos, šviesi ir ne tokia miglota kaip su Seimu.
Pateikė klausimą pats sau
Klausimą apie padarytas klaidas G.Nausėda pateikė pats sau – ir tik pačioje spaudos konferencijos pabaigoje, kurią pratęsė net keletą kartų. Matyt, norėdamas dar kartą pademonstruoti, kad yra itin atviras ir draugiškas žiniasklaidai, kaip ir visuomenei.
Prezidentas juokdamasis paklausė žurnalistų, kodėl jie neklausė, ar jis nepripažįsta padaręs kokių nors klaidų.
„Kol kas matau vieną klaidą – nesklandžiai organizavome svečių kvietimą į inauguracijos iškilmes vakare.
Tą klaidą prisiimu mūsų komandai ir sau asmeniškai. Buvo šiokių tokių nesklandumų. Daugiau savo veikloje klaidų kol kas nematau.
Aišku, jūs turbūt padarysite istorinę aliuziją, jog kai kas iki manęs jau yra kalbėjęs, kad klaidų nedaro. Jeigu tiktai jausiu, kad padariau grubią klaidą, kurią turiu paskelbti Lietuvos visuomenei (kaip ir apie savo sveikatos problemas), nedelsiant jums pranešiu“, – kalbėjo G.Nausėda.
Taip jis įgėlė savo pirmtakei Daliai Grybauskaitei, kuri per visą valdymo dešimtmetį iš esmės nepripažino nė vienos savo klaidos ir itin nemėgo tokių klausimų. O pastaba apie sveikatos problemas, regis, buvo nutaikyta į S.Skvernelį, kuris delsė viešai pranešti, kad susirgo vėžiu.
Labiausiai rūpi senjorai
O spaudos konferenciją, salės pasieniuose išrikiavęs ir visą pagrindinių patarėjų komandą, prezidentas pradėjo liūdna prakalba apie šalies senjorų dalią.
„Ko aš šiandien vis dar pasigendu, tai tam tikro solidarumo jausmo mūsų visuomenėje, kurioje yra ir gerai besiverčiančių žmonių, ir vidutiniškai, ir, deja, žmonių, kuriems pasisekė mažiau.
Atkreipčiau dėmesį į vieną tikrai labai svarbią visuomenės grupę, tai yra mūsų senjorai.
Man, tiesą sakant, kartais gėda dėl to, kokias garantijas, socialines garantijas, Lietuvos valstybė, beveik pasiekusi savo 30-ąjį gimtadienį, suteikia savo žmonėms, kurie, be kita ko, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, kūrė valstybę ir, žinoma, siejo labai dideles viltis su valstybe, todėl valstybė privalo atiduoti jiems pagarbą, šiuo atveju, finansine to žodžio prasme, dar iki tol, kol jie galbūt kažkada atguls amžinojo poilsio“, – dėstė G.Nausėda.
Baiminosi dėl neturtingiausių
Šalies vadovas kalbėjo ir apie svarbiausią savo politinę idėją – gerovės valstybę.
Tačiau antradienį jis teigė jau norintis „pristabdyti arklius“ ir nebevartoti šio termino taip dažnai kaip anksčiau, nes esą jį ėmė kartoti visi politikai.
G.Nausėda priminė, kad tos gerovės valstybės pagrindas – ne tik atskiri ekonominės gerovės rodikliai ar mokesčių politikos pakeitimai, bet ir bendras visuomenės solidarumas.
Aptardamas naujų mokesčių projektus šalies vadovas pirmiausia pabrėžė, kad prieštarauja vadinamajam automobilių taršos mokesčiui, nuo kurio labiausiai nukentėtų senas mašinas turintys neturtingiausi visuomenės sluoksniai.
„Mes siūlėme derinti taršos apmokestinimą su galia, darbo tūriu arba automobilio verte, tai būtų jau labiau panašu į prabangos arba didesnės vertės apmokestinimą.
Dabar gali atsitikti taip, kad viena ranka mes ketiname siūlyti socialinės politikos priemones, kurios leis padidinti vargingai gyvenančių žmonių pajamas, kita ranka iš jų atimsime tai, ką davėme. Nematau čia labai didelės logikos“, – sakė G.Nausėda.
Žada surasti net milijardą
Siūlydamas, iš kur paimti papildomus keliasdešimt milijonų kitų metų biudžete socialinei atskirčiai mažinti, prezidentas yra nusitaikęs į šios valdžios pagrindinius rinkėjus žemdirbius.
Prezidentūra iš pradžių pasiūlė sumažinti ūkininkams šiuo metu taikomas mokesčių dyzelinui lengvatas 50 proc., po to po įtemptų derybų su Vyriausybe – 20 procentų.
Antradienį G.Nausėda sakė, kad jo požiūris į valdančiosios daugumos siūlomus naujus mokesčius bankams ir prekybos centrams priklausys nuo politikų požiūrio būtent į lengvatas žemdirbių dyzelinui.
Matyt, jausdamas, kad tokie stumdymaisi dėl keliasdešimties milijonų į vieną ar į kitą pusę ne itin aiškiai atspindi gerovės valstybės idėją ir kelio į ją politiką, antradienį prezidentas prabilo apie papildomą milijardą eurų, kuriuos tikisi iškasti pagaliau sutvarkęs korupcinę netvarką viešųjų pirkimų sistemoje. Kaip konkrečiai tai darys ir kokius įstatymų projektus teiks, G.Nausėda žadėjo paskelbti vėliau.
Vėl atmetė priekaištus
Kalbėdamas apie vidaus politikos padėtį ir savo santykius su kitomis valdžios šakomis G.Nausėda antradienį dar kartą atmetė kritiką, esą rodė per mažai pastangų pertvarkant Vyriausybę po prezidento rinkimų ir nepademonstravo jėgos.
Pasak politiko, jis manė ir tebemano, kad geriau turėti veikiančią Vyriausybę, o ne gyventi be jokios iki pat kitų metų spalio – naujų Seimo rinkimų.
Klausiamas, ar su Vyriausybe pavyko sutarti dėl jo siūlomų mokesčių projektų, esą leisiančių surasti papildomus 100 mln. eurų, G.Nausėda priminė, kad yra ir Seimo dauguma, kuri gali atmesti ir Vyriausybės siūlymus.
„Savos partijos“ kratosi
Politikos užkulisiuose sklando paties prezidento viešų pareiškimų pakurstomos kalbos, kad jis aktyviai ieško, kaip susikurti kokį nors politinį ir partinį pagrindą po kojomis.
Kaip galimi jo sąjungininkai įvardijami radikalią dešinę partiją kuriantys buvęs G.Nausėdos rinkimų kampanijos dalyvis filosofas Mindaugas Kubilius ir buvęs konservatorius Seimo narys Rimantas Dagys. Esą ši pora pastaruoju metu net lankosi Prezidentūroje.
Tačiau pats G.Nausėda antradienį atsižegnojo tiek nuo tos partijos, tiek nuo bet kokių panašių užmojų, patikinęs, kad pastaruoju metu visiškai nebendrauja nei su M.Kubiliumi, nei su R.Dagiu, o ką jie galėjo veikti Prezidentūroje, nežino.
Dar vienu šalies vadovo favoritu įvardijamas buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Bet antradienį G.Nausėda, patvirtinęs, kad norėtų matyti šį veikėją politikoje, vis dėlto svarstė, jog eksministras gali pasirinkti kelią ir į verslą.
Tęs dialogą su Minsku
Užsienio politikai, kuri prezidento kompetencijos srityje yra bene svarbesnė už vidaus politiką, spaudos konferencijoje liko ne per daugiausia laiko.
G.Nausėda kalbėjo, kad bus labai aktyvus užsienio politikoje, gyrėsi aktyviu keliavimu po užsienio šalis ir ekonomine diplomatija.
Tiesa, šalies vadovas labai miglotai dėstė savo požiūrį į JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmus atitraukiant pajėgas iš Sirijos ir taip atveriant kelią naujai karo toje valstybėje bangai.
Užtat G.Nausėda antradienį vėl gynė bene aiškiausią savo užmojį užsienio politikoje – atšildyti santykius ir politinį dialogą su Baltarusija, kuri baigia statyti naują atominę elektrinę Lietuvos pašonėje – Astrave.
„Visiško nesikalbėjimo su mūsų kaimynais politika nepadėjo užkirsti Astravo atominės elektrinės pastatymo. Vadinasi, ji nebuvo efektyvi.
Manau, mes turime gerokai platesnį klausimų lauką, kuris apima ekonominį bendradarbiavimą kitose, ne energetikos, srityse. Tai apima kultūrinius, mokslinius ryšius. Šia prasme, manau, dialogą tęsime. Tai yra mūsų principinė nuostata.
Kaip atsakys Baltarusijos pusė, juk gali atsitikti ir taip, kad Baltarusijos pusė atsakys – jeigu jūs neperkate elektros energijos iš Astravo, mes nematome prielaidų šiltesniam, atviresniam dialogui.
Jeigu jie taip nuspręs, tai bus jų pasirinkimas ir tą pasirinkimą gerbsime“, – sakė G.Nausėda.
