Politologas Lauras Bielinis ir komunikacijos specialistas Aidas Puklevičius laidoje kalbėjo, kad emociškai labai stipriai skiriasi prezidentų pasisakymai. Įtampa abiejų politikų formuojama labai skirtingai.
„Pirmiausia, tai emocinis skirtumas. Čia (G.Nausėdos,- aut. past.) nėra grasinimų. Priešingai – čia pabrėžia, kad jokių politikos sankcijų nebus.
Tuo metu, D.Grybauskaitė jau pirmoje savo inauguracinėje kalboje, ypač Prezidentūros kieme, ten visuomenei buvo labai aiškiai pasakyta – tuoj tiems visiems, kurie blogi, bus blogai.
Įtampos formavimas, kuris buvo prieš dešimt metų, ir kas yra šiandien – labai skiriasi. Šiandien yra pozityvi įtampa ir tai džiugina. Tai yra atsivėrimo pradžia“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo politologas L.Bielinis.
Pasak politologo, viską lemia prezidento asmenybė ir jo raiška: „Politinė stilistika atsiskleidžia tokiame lygmenyje“.
Prezidentas „juodųjų sąrašų“ nesudarinės
Prezidento G.Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis anksčiau teigė, kad bus stebimas partijų elgesys parlamente, kuris susijęs su prezidento programos įgyvendinimu. Tačiau šie žodžiai buvo greitai „atsiimti“.
Antradienį prezidentas G.Nausėda savo kalboje paminėjo, kad niekas „juodųjų sąrašų“ nesudarinės. Ar nesusidaro įspūdis, kad prezidento komanda nesuspėja?
„Čia būdinga ne tik prezidento komandai. Lietuvos politikai, verslininkai ar visuomenės veikėjai lepteli tokius žodžius. Mes sakome, jei tave gali neteisingai suprasti – tai ir supras.
Ne visuomet eina iki galo apžiūrėti visus žodžius visais įmanomais kampais ir nesuklysti, kad tave suprastų taip, kaip tu nori. Visuomet išeina lepsusų. Viskas pažįstama.
Tai, ką dabar išdarinėja Donaldo Trumpo advokatas Rudy Giuliani (Rudis Džiulianis), po to, kai kaskart jis išeina į eterį, net ištikimiausiems prezidento atstovams norisi nusišauti tris kartus iš eilės.
Nebuvo tai „juodieji sąrašai“. Gal tiesiog norėjo pasakyti, kad stebėsime ir matysime. Jei mums nepritaria, tai kitą kartą, tarsimės su tais, kurie mums pritaria. Tai natūralu. Tu nekalbi su žmogumi, kuris sako balta, jei ten yra juoda. Šnekėsi su tuo, kuris taip pat mato tą pačią spalvą ir pažiūros panašios.
Vis dar matuojasi savo raumenis. Tu žinai, kiek teritorijos kitai institucijai atiduosi – tiek ir pasiims. Grybauskaitės laikais viskas buvo labai aišku. Ji pasiėmė tiek, kiek leido Seimas, o Seimas leido labai daug.
Jei Seimas ar Vyriausybė turi didesnį autoritetą, tai jie gali daugiau pasiimti iš Prezidentūros. Dabar vyksta tas stumdymasis“, – sakė A.Puklevičius.
Lakoniška prezidento kalba
Prezidento kalba 100 dienų sukakties proga buvo palyginti trumpa. Komunikacijos specialistas A.Puklevičius dėl to pagyrė prezidentą.
„Lakoniškumas – man visuomet yra talentų požymis. Jei gali išdėstyti savo mintį trumpai, tai niekuomet nedėstyk jos ilgai.
Pagrindiniai dalykai, kad buvo sudėlioti keli akcentai ant gerovės valstybės. Buvo paaiškintą, ne vieną kartą skambėjo žodis solidarumas, antras žodis – kompromisas. Abu žodžiai yra sveikintini. Prezidentas paminėjo, kad turime tartis ir derinti interesus.
Kalbėdamas apie Turkiją, jis pavartojo žodį „agresija“. Tai nenuskambėjo kaip galutinės Lietuvos pozicijos šiuo klausimu išsakymas, o daugiau kaip lepsusas. Tikėkimės, kad ambasada nepastebės“, – teigė A.Puklevičius.
Akcentavo vidaus politika – čia pagrindinės problemos
Politologas L.Bielinis mano, kad prezidentas pirmiausia pradėjo kalbėti apie vidaus politiką, nes čia yra daugiausia Lietuvos problemų.
„Jis čia mato savo pagrindinę paskirtį kaip prezidento jo pirmaisiais metais. Akivaizdu, kad čia daug problemų ir jo aktyvumas yra laukiamas. Tikėkimės, kad taip ir bus“, – sakė L.Bielinis.
Pasak A.Puklevičiaus, nėra išskirtinių nesutarimų tarp politikų, partijų, politologų dėl užsienio krypties. Užsienio politika – nėra esminiai dalykai.
„Pagrindiniai ginčai kyla dėl to, kur mes esame šalies viduje ir kaip turėtume judėti – ar labiau socialiai atsakingos ekonomikos kryptimi, ar labiau link liberaliosios“, – kalbėjo A.Puklevičius.
Kas ta gerovės valstybė?
Politologas L.Bielinis teigė, kad apie gerovės valstybės modelius dar per anksti kalbėti.
„Prezidentas, akivaizdžiai, nori mus visus priversti ir mes jau įtraukti į šią diskusiją. Prezidentas pasiekė pirmąjį rezultatą – mes visi apie tai galvojame ir diskutuojame.
Toliau turėtų sekti rimti forumai, diskusijos – kur konkretizuotume klausimus, kaip, kokia kryptimi tą gerovės valstybę formuosime. Yra įvairios konstrukcijos ir kalbėti vien apie ekonominį aspektą – per mažai.
Gerovės valstybė – tai nėra pinigų ar turto kiekis. Tai žmogaus vidinės būsenos klausimas. Viešųjų ryšių prasme, gerovės valstybės terminas yra geras, bet jis neatitinka to, ką žmogus turi savo viduje. Eilinis žmogus, kuris klauso prezidento kalbos, jis turi savo vidinę būseną – ar man bus gerai. Ar man bus gerai, ne visada reiškia, ar kišenėje turėsiu pinigų“, – sakė L.Bielinis.
A.Puklevičius pajuokavo, kad kartais žmonėms pakanka, kad ir kaimynas neturėtų pinigų.
Koks G.Nausėdos santykis su dabartiniu parlamentu?
„Santykių sudėtingumą lemia priešrinkiminis laikotarpis, todėl Seimo nariai gali elgtis dvejopai. Iš vienos pusės – jie gali kalbėti ir pritarti prezidentui. Tačiau, pirmiausia, jų interesas – rinkimai. Todėl jie sieks pakreipti savo kalbėjimą ne į tai, ko nori prezidentas, bet į tai – kaip jie mato savo pergalę“, – sakė L.Bielinis.
A.Puklevičius neatmetė, kad Seimo nariai taip pat gali pradėti naudotis gerovės valstybės platforma.
Komunikacijos specialistas priminė, kad susikūrė net nauja frakcija „Lietuvos gerovei“, kuri atskilo nuo Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“, kartu su Vyatutu Kamblevičiumi priešakyje.
„Nelabai žinau, kas turėtų būti šioje diskusijoje garvežiu, o kas – vagonais. Vis tiek viskas atsirems į tai, kad norint kurti kažkokią gerovės valstybę, tam reikia priimti įstatymus, o jie priiminėjami Seime. Mes esame daugiau Parlamentinė, o ne Prezidentinė Respublika.
Neišvengiama, kad partijos pačios turės išdiskutuoti – kokią jos nori matyti gerovės valstybę. Tuomet valdančiojoje koalicijoje reikės apsibrėžti tą gerovės valstybės planą. Kiek derės su prezidento vizija – čia klausimas. Be partnerių jokia gerovės valstybė neatsiras“, – sakė A.Puklevičius.
Pasak L.Bielinio, prezidentas šiuo metu inicijuoja susimąstymą ties gerovės valstybės problema.
„Tai, ką jis dabar padarė yra labai teisinga. Dabar visi galvojame, kad tai yra, kokia kryptimi eiti, kokį modelį priimti. Prie to prieis ir partijos. Rinkėjai partijas prieš rinkimus pradės kratyti už skverno“, – specialioje laidoje kalbėjo L.Bielinis.
