Geologijos instituto vadovas Valentinas Baltrūnas, į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą pakviestas paaiškinti, kokie pavojai tykotų, jei CO2 būtų leista laidoti po žeme, politikams pareiškė, kad tokie eksperimentai pasaulyje pradėti neseniai ir jų neigiamas poveikis aplinkai nėra išsamiai ištirtas.
Anot V.Baltrūno, dar prastesnė padėtis su tyrimais yra mūsų šalyje: „Man, kaip mokslo žmogui, net gėda pasakyti, kad Lietuvoje per visus nepriklausomybės metus nebuvo išgręžtas nė vienas gilesnis gręžinys.“
Tokie gręžiniai būtini ir norint nustatyti, iš kur ir kodėl kai kuriose šalies vandenvietėse pastaraisiais metais atsirado arseno.
Pajėgumai šlubuoja
„Situacija tokia, kad mes Lietuvoje šiuo metu neturime, kas padarytų tokius gręžinius“, – liūdnai konstatavo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Nors tokiems tyrimams iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos buvo numatyta skirti 100 tūkst. eurų, neatsirado įmonės, kuri galėtų išgręžti gilesnius nei 200 metrų gręžinius.
„Nustatyti arseno kilmę, iš kur šio sunkiojo metalo atsiranda geriamajame vandenyje, su šlubuojančiais mūsų mokslo pajėgumais labai sudėtinga“, – pripažino ministras.
Pirmą kartą arseno atsitiktinai, atliekant vandens tyrimus, prieš keletą metų buvo aptikta Raseinių vandenvietėje.
Vėliau šios žmogaus sveikatai pavojingos medžiagos rasta ir kitose vandenvietėse Jurbarko, Marijampolės, Lazdijų ir Vilkaviškio apylinkėse.
Šią vasarą pranešta, kad arseno aptikta ir Kauno rajono vandenvietėje.
Arsenas vandenyje gali būti gamtinės kilmės arba atsiradęs kaip teršalas, pavyzdžiui, dėl žemės ūkyje naudojamų pesticidų.
Nustačius, kad arseno norma vandenyje viršija leidžiamą, tokį vandenį draudžiama vartoti maistui gaminti.
Šis organizme linkęs kauptis metalas gali sukelti mažakraujystę, galvos skausmus, kvėpavimo takų ligas ir kitus negalavimus.
Skelbs tarptautinį konkursą
Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžios Geologijos tarnybos bandymai aiškintis, iš kur ir kaip šalies vandenvietėse atsiranda arseno, vis nepajuda iš mirties taško.
Tokiems tyrimams atlikti paprastų vandens gręžinių nepakanka, būtinas kernas – kai koloniniu gręžimu išgręžiamas cilindrinis uolienos stulpelis, iš kurio nustatomos jos fizinės ar mechaninės savybės.
Tik tokiu atveju mokslininkai galėtų matyti, kuriame žemės sluoksnyje yra arseno, ir spręsti, ar tai globali, ar vietinė problema. Bet Lietuvoje tokių gręžinių nėra kam išgręžti.
„Teks skelbti tarptautinį konkursą, dabar ieškome papildomų lėšų. Paslaugas siūlė tik viena įmonė, bet kilo abejonių dėl jos sąsajų su buvusia Geologijos tarnybos vadovybe“, – įtarimais su „Lietuvos rytu“ dalijosi aplinkos ministras.
Kol neišsprendžiamos, regis, paprastesnės problemos dėl arseno, K.Mažeika labai skeptiškai vertino ir galimybę, kad Lietuvoje artimiausiu metu pavyktų ištirti dar gilesnius žemės sluoksnius, kuriuose būtų galima laidoti CO2.
Šalies gelmės – paslaptis
„Iš tikrųjų mūsų žemės gelmės nėra ištirtos. Yra šiek tiek pribadyta gręžinių prie naftos telkinių ir verslovių Vakarų Lietuvoje, taip pat Pietų Lietuvoje, dar sovietiniais metais ieškant geležies rūdos.
Vidurio Lietuva ir šiaurinė bei rytinė jos dalys yra be gręžinių. Vienas nuo kito jie nutolę 50–80 kilometrų, o vienintelio daryto kerno jau nėra. Jis sutrupėjęs, išnešiotas po laboratorijas. Mes nepažįstame turbūt 75 proc. savo šalies teritorijos.
Net gėda kam pasakyti, bet mes remiamės gręžiniais, padarytais 1958 arba 1965 metais.
Geologijos tarnyba dabar atlieka skambiai pavadintą erdvinį geologinį kartografavimą, siekiantį vos keliolika metrų, o mums reikia bent pusės ar dviejų kilometro gylio gręžinių“, – kalbėjo V.Baltrūnas.
Geologo teigimu, tik turėdami duomenų iš tokių gręžinių mokslininkai galėtų pasakyti, kur Lietuvoje galbūt yra CO2 laidoti tinkamų vietų, jeigu tokių apskritai yra.
Pritarė draudimui
Seimo Aplinkos komitetas šią savaitę pritarė projektui, numatančiam uždrausti laidoti CO2 dujas natūraliose ir dirbtinėse žemės gelmėse, taip pat vandeninguose horizontuose.
Tokie draudimai atsirado Energetikos ministerijai paviešinus savo vadovo Ž.Vaičiūno pavasarį pasirašytą susitarimą su amerikiečių kompanijomis, kurios Lietuvoje norėtų statyti 300 MW dujų jėgainę, naudojančią naują nulinės emisijos technologiją, kai išmetamas CO2 būtų sugaunamas ir laidojamas po žeme.
Draudimams dėl CO2 laidojimo dar turi pritarti Seimas.
