Teisingos, skaidrios ir neklystančios šalies vadovės įvaizdį daugiau kaip 10 metų skrupulingai kūrę D.Grybauskaitės talkininkai pradėjo klupinėti vos užvėrę Prezidentūros rūmų duris.
Tiesa, dalį šių rūmų paslapčių atskleidęs buvęs prezidentės patarėjas L.Zakarevičius turbūt nesitikėjo, kad jo lūpomis nuskambėjusios pagyros esą taupiai viršininkei gali būti įvertintos itin prieštaringai.
Pasakodamas apie buvusį darbą D.Grybauskaitės komandoje buvęs prezidentės talkininkas, be kita ko, atkreipė dėmesį ir į begalinį buvusios šalies vadovės taupumą.
L.Zakarevičiui ypač didelį įspūdį padarė prieš dešimtmetį nutikusi istorija, kai ką tik prezidente išrinkta D.Grybauskaitė kūrėsi darbo kabinete Prezidentūroje ir ieškojo kilimo.
Anot patarėjo, Prezidentūros kanceliarijos darbuotojų įvardyta kilimo kaina prezidentei pasirodė pernelyg didelė.
„Negaliu tiek skirti kilimui iš Lietuvos biudžeto, tai yra išlaidavimas“, – esą pareiškė D.Grybauskaitė ir pati puolė skambinti parduotuvės savininkui.
„Laba diena, čia Dalia skambina, ta, kuri neseniai tapo prezidente“, – aplinkinius tąkart sugluminusį buvusios šalies vadovės pokalbį su prekybininkais prisiminė LNK laidos „Bus visko“ kalbintas L.Zakarevičius.
Buvusio patarėjo teigimu, už savikainą parduoti kilimą jo pardavėjus D.Grybauskaitė įtikino nesunkiai: „Klausykite, jūs man kilimą labai brangiai parduodate, negaliu tiek mokėti.
Bet labai gražus tas jūsų kilimas. Parduokite 80 procentų pigiau ir aš jums pasirašau nuotrauką.“
Girdėjo panašių pokalbių
Tuometis prezidentės atstovas spaudai, dabartinis parlamentaras Linas Balsys tvirtino negirdėjęs derybų dėl kilimo, bet pripažino, kad jo ausis buvo pasiekę kitų panašių pokalbių atgarsiai.
L.Balsio tvirtinimu, D.Grybauskaitė taip pat yra nurodžiusi Prezidentūros kanceliarijai paspausti įmones, kad jos už dyką ar pigiau pasiūtų užuolaidas.
„Tokių dalykų buvo, bet aš nemanau, kad tai gera praktika ir nevertėtų tuo girtis.
Žinoma, taupyti biudžeto pinigus reikia, bet tai turi būti daroma rengiant viešųjų pirkimų procedūras, o ne reketuojant telefonu“, – buvusio Prezidentūros darbuotojo atviravimas nustebino Seimo narį.
Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ L.Balsys svarstė, kaip turėjo jaustis prezidentės skambučio sulaukę verslininkai: „Įsivaizduoju, kad jie galėjo pagalvoti, o kas būtų, jei jie atsisakytų padovanoti tą kilimą?
Ar nesulauktų svečių iš Mokesčių inspekcijos, STT ar kitų tarnybų? Tai pavadinčiau verslininkų reketavimu.“
Teko parodyti kvitus
Šiuo metu atnaujinamas ir premjero Sauliaus Skvernelio darbo kabinetas.
Bet „Lietuvos ryto“ pakalbintas patarėjas kovai su korupcija Skirmantas Malinauskas, per televiziją pamatęs L.Zakarevičiaus pasakojimą, tik nusijuokė – esą Vyriausybėje niekam nekilo minčių panašiu būdu pigiai įsigyti baldų ar kitų daiktų.
Anot S.Malinausko, skambučiai, apie kuriuos papasakojo L.Zakarevičius, gali būti laikomi spaudimu verslininkams: „Tikrai netoleruotina, kai politikai – ypač patys aukščiausi – skambina verslininkams ir prašo nuolaidų.
Reikia pabandyti įsivaizduoti verslininką, kuris jam skambinančiam prezidentui galėtų pasakyti „ne“.“
Premjero patarėjas mano, kad prašymas beveik už dyką gauti kažkokį daiktą turbūt būtų sunkiai pateisinamas bet kurioje demokratinėje valstybėje.
„Buvęs patarėjas bandė žaismingai papasakoti, kokia taupi buvo šalies vadovė, bet sukėlė įtarimų, ar panašūs metodai negalėjo būti taikomi ne tik perkant kilimą, bet ir kitokiose situacijose“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo premjero patarėjas.
Beje, buvusio prezidentės patarėjo atskleista istorija apie kilimą S.Malinauskui priminė kitą įvykį, liečiantį S.Skvernelį: „Prisimenu, kiek buvo eskaluojama istorija, susijusi su premjero namo statybomis.
Nors S.Skvernelis jį statėsi dar net nebūdamas politikas, jam teko aiškintis, ar nepasinaudojo vieno statybinių medžiagų prekybos tinklo nuolaidomis.
Buvo tiek spekuliacijų šia tema, kad turėjome rengti atskirą spaudos konferenciją, į kurią premjeras atsinešė pluoštą kvitų už pirktas įvairias prekes.“
Bet, anot S.Malinausko, net ir vėliau kai kurie politikai premjerui primindavo šią istoriją, nors esą puikiai žinojo, kad jokių nuolaidų S.Skverneliui nebuvo daryta.
„O štai istorijos apie buvusią prezidentę pasakojamos atlaidžiai ir su šypsena, nors visi supranta, kad tokių dalykų neturėtų būti.
Neabejoju, kad jeigu jos vietoje būtų bet kuris kitas politikas, šiandien kiltų didžiulis skandalas“, – svarstė premjero patarėjas.
Prezidentūra ar turgus?
Premjero patarėjui paantrino ir Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas teisininkas Julius Sabatauskas, prisiminęs, kaip buvo skalpuojami politikai, susigundę nuolaidomis pigiau įsigyti automobilius.
„Tačiau tokio atvejo, kai pats politikas skambina verslininkams ir prašo nuolaidų, dar neteko girdėti. Tai panašu į piktnaudžiavimą tarnyba.
Nors pas mus ir turguje dabar nelabai pasiderėsi, nuolaidos kaulijimas bent nesukeltų didelės nuostabos.
Bet juk čia kalbama ne apie turgų. Be to, verslininkus spaudė ne kokie nors kanceliarijos darbuotojai, o pati prezidentė.
Tačiau šis atvejis buvusios šalies vadovės tikrai nepuošia ir sugrąžina į labai senus laikus, kai klestėjo reketas ir panašūs dalykai. Bet kad tuo užsiimtų ne kriminalinio pasaulio, o valdžios atstovai, dar neteko girdėti“, – kalbėjo J.Sabatauskas.
Kitiems jau būtų riesta
Dėl kilimo, pigiai įsigyto už parašą, antradienį D.Grybauskaitei įgėlė buvęs Seimo vadovas Arūnas Valinskas.
„Žinote, kaip vadinamos moterys, kurios pasirašo už finansinę naudą?“ – tokiu klausimu „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje situaciją įvertino buvęs politikas, o dabar laidų vedėjas ir čia pat atsakė: – Geros derybininkės.“
Tačiau buvusio Seimo pirmininko tokie buvusios prezidentės veiksmai visiškai nenustebino, nes „telefoninės teisės“ principu šalis esą buvo valdoma visą dešimtmetį.
A.Valinsko teigimu, skambučių iš Prezidentūros sulaukdavo Seimo nariai, komitetų vadovai.
„Jeigu prezidentė skambina kilimų krautuvės vadovui ir sako, kad aš tau numesiu autografą, o tu man numesk 80 procentų, tai įsivaizduokite, kiek kainuoja prezidentės parašas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo buvęs politikas.
Jis neabejojo, kad jeigu į panašią istoriją būtų įsipainiojusi ne D.Grybauskaitė, bet A.Valinskas, skandalas būtų garantuotas: „Apkalta – iš karto, visas teisinis vežimas būtų paleistas.“
Teisininkas svarstė atsargiai
Tuo metu „Lietuvos rytui“ komentuodamas buvusio prezidentės patarėjo atskleistą istoriją Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas advokatas Remigijus Merkevičius svarstė, kad kalbėti apie reketą ar kokią kitą kriminalinę veiką šiuo atveju esą būtų pernelyg drąsu.
„Reketas yra valios palaužimas naudojant psichologinį ar kitokį smurtą.
Panašu, kad nuolaidą verslininkas suteikė laisva valia. Jis galėjo ir nesutikti.
Bet šiuo atveju labai svarbu prezidentės retorika, tonas, kaip tai buvo pasakyta – ar verslininkui buvo paliktas pasirinkimas.
Jeigu žmogus buvo priverstas parduoti, tai tokį elgesį galima vertinti kaip neteisėtą. Bet jeigu apsisprendimas buvo laisvas – kriminalo nėra“, – svarstė baudžiamosios teisės specialistas.
Jis neprisiminė pavyzdžių iš teismų praktikos, kad tokia situacija galėtų būti kvalifikuojama kaip galimas poveikis ar piktnaudžiavimas.
„Šis atvejis balansuoja ant tokios labai slidžios ribos, bet jį reikėtų vertinti ne teisiškai, o labiau iš politinės ar etinės pusės.
Vertinant šį atvejį moralės požiūriu, akivaizdu, kad atsakymas būtų aiškesnis: šalies vadovas taip elgtis neturi“, – „Lietuvos rytui“ sakė R.Merkevičius.
Lyderiams – kitos taisyklės
Kad politikai turėtų vengti panašių dviprasmiškų situacijų, mano ir organizacijos „Transparency Lietuva“ atstovė Ieva Dunčikaitė.
„Suprantu, kad gyventojams galėtų kilti klausimas, ar prezidentė, skambindama parduotuvės savininkui ir prašydama nuolaidos, nesinaudojo savo padėtimi.
Norėtųsi manyti, kad šis skambutis, ypač jei vienintelis, buvo tiesiog žmogiškas derybų veiksmas.
Juk verslininkas su jos siūlymu galėjo nesutikti, be to, ir kilimą ji pirko ne sau, o Prezidentūrai.
Vis dėlto politikos lyderiai, kuriais rinkėjai pasitiki ir kurie prisideda prie sprendimų priėmimo valstybėje, turėtų vengti dviprasmiškų situacijų.
Verslo ir politikos santykiams Lietuvoje apskritai trūksta skaidrumo.
Todėl norėtųsi, jog politikai tai prisimintų, apsvarstytų, kaip jų kasdienius sprendimus gali suvokti gyventojai ir kokią riziką tai sukurs“, – dėstė I.Dunčikaitė.
Viskas atrodė kitaip?
Apie darbą prezidentės komandoje atviravęs L.Zakarevičius antradienį „Lietuvos rytui“ nebandė teisintis, kad galėjo būti neteisingas pacituotas, ir dar kartą pakartojo istoriją apie kilimą.
Bet buvęs prezidentės patarėjas nemano, kad dėl šios istorijos D.Grybauskaitei reikėtų raudonuoti: „Jokiu reketu net nekvepėjo. Prezidentė paskambino, verslininkai sutiko padaryti nuolaidą ir gavo autografą su nuotrauka. Daugiau nieko.“
Vis dėlto ar buvęs prezidentės patarėjas nemano D.Grybauskaitei galėjęs iškrėsti kiaulystę? Ar buvusi šalies vadovė nebūtų buvusi pirmoji, kuri iš kitų politikų už tokius veiksmus pareikalautų atsakomybės?
„Nenoriu komentuoti hipotetinių dalykų – juolab kad tai vyko seniai. Tuomet viskas atrodė kaip elementarios derybos ir jos neturėjo jokios potekstės, nebuvo bandymų kažką šantažuoti ar paveikti. Bet aš viską jau papasakojau“, – tiesioginių atsakymų vengė buvęs prezidentės talkininkas.
