Jis ir toliau tikina, kad komercinių bankų aktyvai privalo būti apmokestinti siekiant jau kitąmet didinti vaiko pinigus.
Tačiau pirmadienį jis pareiškė – Lenkų rinkimų akcija nepalaikys siūlomo automobilių taršos mokesčio bei žadėjo, kad jis nė nebus įvestas.
Vaiko pinigai – prioritetas
V.Tomaševskis pirmadienį Seime surengtoje konferencijoje aiškino, kad bankų aktyvų apmokestinimas yra reikalingas norint didinti vaiko pinigus.
„Noriu pabrėžti, kad šitas projektas yra būtent LLRA-KŠS projektas. Pasirašėm koalicijos susitarimą, jame numatėme, kad vaiko pinigai augs iki 70 eurų už kiekvieną vaiką ir net 100 eurų socialiai remtinoms šeimoms, daugiavaikėms ir auginančioms vaiką su negalia“, – vardijo jis.
V.Tomaševskis išsakė ir reikalavimą – susitarimas kelti vaiko pinigus galioja ir šie pinigai privalo būti numatyti kitų metų biudžete: „Finansų ministras (V.Šapoka, – aut.past.) kalba kiek kitaip, bet tai yra jo nuomonė. Koalicijos nuomonė nesikeičia.“
Lenkų rinkimų akcijos vedlys dar kartą paaiškino, iš kokio šaltinio turi būti imami pinigai vaiko pinigų didinimui.
„Viensa iš mūsų pasiūlymų yra bankų aktyvų apmokestinimas. Taip pat dar 2016 metais šį (pasiūlymą, – aut.past.) mes įtraukėme į savo rinkiminę programą, užregistravome įstatymą, šiandien lieka tik šitą įstatymą priimti“, – pabrėžė jis.
Vardijo turtus
LLRA-KŠS frakcijos narys Zbignevas Jedinskis išrėžė, kad Lietuvoje veikiantys bankai pernai esą uždirbo 358 mln. eurų grynojo pelno, o prie valstybės išlaikymo mokesčiais prisidėjo menkai.
„Bankų sistemos turtas siekia 28,6 mlrd. eurų. Bankai nuolat didina atliekamų operacijų įkainius savo klientams, didina paskolų palūkanas bei kainas, apriboja bei apmokestina Lietuvos žmonių priėjimą prie savo pinigų.
Bankai elgiasi pernelyg neatsakingai, siekdami didinti savo pelnus Lietuvos žmonių sąskaita ir neatsižvelgia į socialinį teisingumą bei visuomenės interesą. Būtina užtikrinti, kad bankai taptų rimtais mokesčių mokėtojais Lietuvoje“, – sakė jis.
Z.Jedinskis piktinosi ne tik bankų uždirbamais milijonais, bet ir klientų aptarnavimo tvarka, neva pokriziniu laikotarpiu vykdytu siekiu, kaip išvengti mokesčių.
„Kokia situacija yra dabar? 2019 metais rugpjūtį lrytas.lt portale pasirodė Akvilės Bružinskaitės straipsnis: „Lietuvoje veikiantys bankai žarsto tokį pelną, kad nušluostė nosį kone visai Europai“.
Pasak autorės, dviem rodikliais Lietuva išsiskiria iš visų valstybių: skurdo lygis ir bankų pelnai“, – kalbėjo lenkų rinkimų akcijos atstovas, cituodamas minėtąjį straipsnį.
Dar vienas pasiūlymas
Z.Jedinskis citavo ir ekonominto Romo Lazutkos teiginius, kad bankai Lietuvoje neturi konkurencijos ir esą veikia oligopolijos sąlygomis, dėl to papildomus mokesčius sutartinai ir gali permesti ant pečių vartotojams.
Jis užsiminė ir apie dar vieną Lenkų rinkimų akcijos pasiūlymą – valstybinio banko steigimą: „Šitas klausimas bręsta, mes šitą kelsime klausimą koalicijoje, kad atėjo laikas tokį banką įkurti.“
Prakalbo apie taršos mokestį
LLRA-KŠS pirmininkas V. Tomaševskis surengtoje konferencijoje taip pat pareiškė nepalaikysiantis siūlomo automobilių taršos mokesčio. Jis žadėjo, kad šis mokestis nebus įvestas.
„Noriu labai atsakingai pareikšti, kad LLRA-LŠS nepalaikys tokio mokesčio. Noriu nuraminti visus mūsų šalies gyventojus, kad šitas mokestis greičiausiai nebus priimtas (...) kadangi jis yra neparuoštas ir mokestinė našta mūsų gyventojams yra ir taip pernelyg didelė.
Reikia apmokestinti kapitalą, bankus, o ne tuos, kurie uždirba mažiausiai“, – poziciją išsakė V.Tomaševskis, pridurdamas, kad toks mokestis labiausiai paliestų mažiau pasiturinčius gyventojus.
„Mes jokiu būdu šito mokesčio nepalaikysime“, – pasisakymą užtvirtino LLRA-KŠS lyderis.
Primename, kad Aplinkos ministerija siūlo įvesti vienkartinį automobilių taršos mokestį ir jį tiesiogiai susieti su išmetamu anglies dvideginio kiekiu.
Ką siūlo?
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga siūlo 0,4 proc. metinį tarifą bankų aktyvams ir skaičiuoja, kad taip valstybės biudžetas papildomai gali gauti apie 100 mln. eurų per metus, o surinktas lėšas esą galima būtų panaudoti socialinėms reikmėms.
Partija komercinių bankų aktyvų apmokestinimo idėją kelia jau kelerius metus, tvirtindama, kad tokiu būdu būtų galima kelti pensijas, didinti vaiko pinigus, išmokas neįgaliesiems ir pan.
Tiesa, Lietuvos bankų asociacija perspėjo – Seime svarstomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas, o iš šalies ekonomikos esą būtų išimama iki pusės milijardo eurų.
Bankai taip pat gąsdina, kad papildomas mokestis bankams galiausiai vis tiek nusėstų ant pečių patiems vartotojams, nes kiltų paslaugų ar kiti mokesčiai.
Vilniaus universiteto profesorius R.Lazutka aiškino, jog bankų grasinimai naštą perkelti klientams tik įrodo, kad jie veikia oligopolijos sąlygomis ir konkurencijos šioje srityje nėra.
