Bet čia tik dalis nemokamą teisinę pagalbą nepasiturintiems klientams teikiančių advokatų problemų.
Pustrečio šimto valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių (VGTP) advokatų nusiteikę nebedirbti atlyginimams vėluojant po tris ar keturis mėnesius ir matydami prognozę, kad iki šių metų pabaigos skola jiems sieks milijoną eurų.
Pabandykite įsivaizduoti, su kokiu nusiteikimu jūsų bylos gali imtis valstybiniai advokatai.
Dalis apie streiką – atsisakymą teikti paslaugas – prakalbusių advokatų parengė viešą kreipimąsi į aukščiausius šalies vadovus. Jie ne tik reikalauja uždirbtų pinigų, algų pakėlimo nuo juokingo bent iki vidutinio, bet ir pertvarkyti sistemą.
Nori geresnių sąlygų
Advokato Mindaugo Paukštės teigimu, dar daugiau problemų valstybiniams advokatams kilo po šių metų liepos 10 d. priimto nutarimo.
Viešą kreipimąsi pasirašę 268 advokatai nėra sudarę sutarčių su valstybe, į juos kreipiamasi pagal poreikį. Iš viso tokių advokatų Lietuvoje yra 478, o pasirašiusiųjų sutartis ir gaunančių stabilų atlyginimą – vos 52.
Vis dėlto abiejų grupių advokatai yra nepatenkinti minėtu Teisingumo ministerijos parengtu ir Vyriausybės išleistu nutarimu. Juo buvo įvestos apmokėjimo lubos, sugriežtinti pagalbos teikimo reikalavimai, sumažintos transporto išlaidos.
Streikuoti ir nebeimti naujų bylų nusprendę advokatai pabrėžė, kad į skolą nebedirbs.
Paklaustas, kaip streikas sujaukė sistemą, M.Paukštė portalui lrytas.lt sakė žinąs, kiek tenka pavargti ieškant advokatų.
„Pavyzdžiui, tenka paskambinti bent trisdešimčiai, iš jų atsiranda vienas. Bet yra dar kita problema, apie kurią kalbamės su kolegomis.
Kitas pavyzdys: skambina kolegos iš Kupiškio, dirbantys su didelės apimties byla. Jau po dviejų posėdžių jie išeikvojo numatytas apmokėti valandas, tai ką tada jiems – dirbti už dyką?“ – svarstė M.Paukštė.
Jo teigimu, biurokratinis aparatas ir minėtas nutarimas gerokai pasunkino tiek advokatų darbą, tiek jų paslaugų laukiančių žmonių situaciją.
„Advokatų tiesiogiai ieškanti koordinatorė skundėsi, kad neįmanoma dirbti, advokatai atsisako imti bylas, ruošiasi pateikti prašymą dėl išėjimo iš darbo, bet išsakė dar vieną nusiskundimą – pačios koordinatorės nuo Naujųjų metų negauna darbo užmokesčio už pavadavimus ir viršvalandžius.
Jos valstybės tarnyboje dirba be atlygio, nes jų biudžetas yra tame pačiame krepšelyje kaip ir mūsų. Tai jau net ne advokatų, kurie, visų nuomone, aptekę pinigais, bet paprastų darbuotojų problemos“, – atskleidė dar vieną problemą pašnekovas.
M.Paukštės su grupe advokatų parengtas viešasis kreipimasis antradienį buvo įteiktas ir Lietuvos advokatūrai.
Kiek yra noro dirbti už dyką?
Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis portalui lrytas.lt sakė, kad atsiskaitymo su valstybiniais advokatais problema kartojasi metai iš metų, bet šiemet viskas kitaip.
„Šiemet visai bloga situacija – skola susidarė per didelė. Tada problemą pajunta klientas, valstybė garantuoja teisinę pagalbą, bet jeigu tos paslaugos teikėjas negauna atlygio ar juo nepatenkintas, kur kas labiau nukentės pagalbos prašantis žmogus.
Įsivaizduokit, gaunat advokatą, jis pasako, kad jam sumokėta už keturias valandas, o jis jau dirba šešioliktą valandą. Tai aišku, kad jis skaičiuoja ir nejaučia jokio stimulo, nes jam tai tik nuostolis“, – aiškino M.Kukaitis.
Prie skolos valstybiniams advokatams išaugimo prisidėjo ir 2019 m. skirtas mažesnis biudžetas, nors dėl to Advokatūra jokio paaiškinimo neturėjo.
Teisingumo ministerija pateikė duomenis, kad 2018 m. VGTP teikiančių advokatų biudžetas buvo 4,6 mln. eurų, 2017 m. – 4,6 mln. eurų, o 2019 m. – tik 3,8 mln., nors pastarieji metai buvo pradėti su didesne nei 400 tūkst. eurų skola.
Streikuojančių advokatų sprendimą Advokatų tarybos atstovas tikino žinąs, bet tai vadina jų asmeniniu sprendimu ir laisve rinktis.
„Taip jau sutapo, kad mums dirbant darbo grupėje pasirodė ir M.Paukštės iniciatyva. Kaip minėjau, advokatai yra laisvi elgtis ir spręsti, kaip nori dirbti“, – sakė M.Kukaitis.
Metus baigs su milijono skola
Vasaros viduryje neapsikentę advokatai viešai atskleidė skolos mastą. Nors dar rimtesniu sunkumu jau tada įvardytas anksčiau minėtas vasarą priimtas nutarimas.
„Problemas ir siūlomos reformos metmenis jau pateikėme ir ministerijai, ir Vyriausybei. Yra sudaryta darbo grupė, tikimės, kad jie iki biudžeto projekto teikimo ir priėmimo įvertins mūsų lūkesčius ir problemos mastą“, – sakė Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas.
Teisingumo ministerija portalui lrytas.lt nurodė, kad, spalio 2 d. duomenimis, skola advokatams siekė 623 tūkst. eurų. O per kelias praėjusias savaites sumokėta 465 tūkst. eurų, artimiausiomis savaitėmis bus sumokėta dar 300 tūkst. eurų.
Tačiau, M.Kukaičio skaičiavimais, iki metų pabaigos skola advokatams sieks milijoną eurų. Ir advokatai kiekvieną dieną pateikia vis naujų mokėjimo už darbą reikalavimų.
Vasarą priimto nutarimo pakeitimus siūlantys advokatai tikina, kad absurdiška į darbo su kliento byla laiką skaičiuoti ir važiavimo valandas. „Kelionės trukmė įskaičiuota į tą patį valandų limitą. Tai trečia ir ketvirta apklausa jau bus nemokama, dėl to yra didelis nepasitenkinimas“, – kalbėjo M.Kukaitis.
Proporcijos – ne Lietuvos labui
Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas pateikė duomenų apie Lietuvos ir kitų šalių VGTP advokatų turimus krūvius ir įkainius už darbo valandas.
Lietuvoje per metus VGTP advokatai turi per 45 tūkst. bylų, iki šių metų pabaigos jų gali būti 50 tūkst. Tuo metu Latvijoje tokie advokatai per metus vidutiniškai turi 11 tūkst., Estijoje – 13 tūkst., Švedijoje – 15 tūkst. bylų per metus.
Aišku, verta atsižvelgti į įkainius ir biudžetą. „Lietuvoje ypač daug teikiama tokių paslaugų, tačiau mūsų šalyje įkainis yra mažiausias – 13 eurų už valandą, tuo metu Latvijoje – nuo 30–40 eurų už valandą, Estijoje – 50 eurų už valandą, Švedijoje – 130 eurų už valandą.
Tai kai kalbama apie žemą teikiamų paslaugų kokybę, pirmiausia reikėtų žiūrėti į žemus įkainius. Kiekvieną mėnesį mūsų advokatai gauna po 30 naujų bylų. Logiška, kad turintis dešimt bylų advokatas į jas kur kas labiau įsigilins nei turintis 30.
Bet advokatas – kaip kunigas ar gydytojas – reikalingas tada, kai labai skauda. Žmogus ir kreipiasi tada, kai labai skauda ir pagalbos reikia iškart. Vadinasi, poreikis yra didelis, turi apsispręsti, kiek Lietuva tam gali skirti“, – pabrėžė M.Kukaitis.
Jo teigimu, Advokatūra reformos projektui siūlo, kad įkainis siektų bent Europos minimumą – 30 eurų už valandą. O ypatingais atvejais, dirbant su itin didelės apimties bylomis, galėtų būti pasitelkiami dubliuojantys advokatai.
Tūkstančius atvejų Lietuvoje per metus nagrinėjantys advokatai įsitikinę, kad šalies valdžiai turi rūpėti, kad bylos būtų nagrinėjamos kokybiškai ir kad teisinė sistema vyktų, o ne būtų imituojama.
Vis dėlto Teisingumo ministerija portalui lrytas.lt pranešė, kad per 2020 m. biudžeto derybas sutarta skirti papildomai 1 mln. eurų 2020 metams, todėl šiuo metu numatomi asignavimai advokatų paslaugoms apmokėti: 2020 m. – 4,8 mln. eurų.
