Antradienį EHU studentų atstovybės studentai įteikė rektoratui protesto laišką, kuriame reiškia nepasitenkinimą, kad nuo šių metų jiems nebedėstys kai kurie universiteto senbuviai, kad studijos gali pabrangti 400 eurų už semestrą ir kad dabar jau nebepakaks 9,21 vidurkio, norint gauti visišką kompensavimą už studijų mokestį. Reikės jau – 9,61.
Rektorius – už didesnius reikalavimus
S. Ignatovas studentams atsakė, kad studijų kaina 2018 m. ir anksčiau į universitetą įstojusiems studentams nesikeitė. Baltarusijos piliečiai ir nuolatiniai rezidentai gali pretenduoti į 100 proc. ir dalinę nuolaidą mokesčiui už mokslą atsižvelgiant į jų akademinius pasiekimus.
Šiais metais buvo pakeistas tik reitingas arba praeinamas balas, nuo kurio skaičiuojamas mokestis už mokslą. Jei anksčiau reikėjo turėti 9,21 vidurkį, kad galima būtų pretenduoti į 100 proc. nuolaidą, tai nuo šių mokslo metų studentai turės turėti jau 9,61 vidurkį, rodantį jų išskirtinį pažangumą.
„Šiuo sprendimu Visuotinis dalininkų susirinkimas siekia sustiprinti mokymosi ir studijų kokybę EHU. Suprantama, tai nėra populiarus sprendimas, tačiau, sutikite, kad privačiame universitete, juolab išlaikomame tarptautinės bendruomenės donorų finansavimo dėka, mokymosi kokybė turėtų būti labai aukšta ir nemokamas mokslas garantuojamas tik išskirtinę akademinę pažangą demonstruojantiems studentams.
Šis sprendimas taip pat buvo sąlygotas 2018 m. patvirtintos naujos EHU strategijos 2019-2024 m., orientuotos į finansinės universiteto nepriklausomybės nuo donorų didinimą“, – portalui lrytas.lt tvirtino rektorius.
Nė vienas dėstytojas nebuvo atleistas
Kalbėdamas apie situaciją, susijusią su nepratęstomis dėstytojų darbo sutartimis, S. Ignatovas pabrėžė, kad nė vienas dėstytojas nebuvo atleistas. Nuo spalio 1 d. baigėsi penkerių metų sutarčių galiojimas su dauguma EHU dėstytojų.
„Kaip žinia, kiekvienas universitetas – tiek valstybinis, tiek privatus – pats sprendžia, su kuo sudaryti darbo sutartis. Šiais metais, siekdami gilesnės integracijos į Lietuvos aukštojo mokslo erdvę, mes norėjome įtraukti į dėstytojų sudėtį ir dėstytojų iš Lietuvos.
Taigi mūsų dėstytojų gretas, kurių daugumą sudaro dėstytojai iš Baltarusijos, papildė puikūs dizaino, teisės ir politologijos mokslų specialistai lietuviai. Vienas mūsų pasididžiavimų yra – nacionalinės premijos laureatas menų srityje prof. Artūras Raila“, – kalbėjo S. Ignatovas.
Jis patikino nejaučiąs jokio pavojaus dėl EHU ateities ir regi jį tarp pačių stipriausių Europos universitetų.
S. Ignatovas taip pat EHU planuoja panaudoti savo patirtį, sukauptą 2009-2013 m. dirbant Bulgarijos švietimo, jaunimo ir mokslo ministru
– Ką Bulgarijos švietimo sistemoje jums tada pavyko reformuoti? - lrytas.lt paklausė S.Ignatovo.
– Viską. Pirmiausia, panaikinome sovietinio režimo laikų vadinamąją atestacinę komisiją, kurios rankose ilgus dešimtmečius buvo visų mokslininkų disertacijos ir vardai. Dėl to net masiniai protestai vyko. Ir tie protestai tęsėsi tol kol, dirbau ministru.
Nepasitenkinimo susilaukiau ir dėl to, kad ženkliai sumažinau universitetų ir Mokslų akademijos biudžetus ir tuos pinigus atidaviau privalomojo ugdymo mokykloms, nes situacija jose buvo tragiška – pedagogų atlyginimai buvo apgalėtini ir niekas nenorėjo rinktis mokytojo profesijos.
Prasidėjus finansinei krizei 2008-2009 m., Bulgarijoje kilo tik mokytojų atlyginimai. Todėl Mokslų akademija manęs iki šiol nekenčia. Bet aš ir šiandien manau, kad ji, pirmiausia privalo nusipelnyti Mokslų akademijos vardo.
– Ar nėra taip Bulgarijoje, kaip ir Lietuvoje, kad universitetų rektoriai jaučiasi, kaip savo dvarų karaliukai, o veiklos rezultatai neretai – apverktini?
– Viską reguliuoja rinka ir studijų bei mokslo pasiekimai. Tai, kad šiemet seniausiame Sofijos universitete liko 1400 laisvų studentų vietų, įrodo, kaip dirba jo rektorius. Kitaip tariant, kaip sugeba naudotis visiška autonomija, kuri, man dirbant ministru, buvo suteikta visiems Bulgarijos universitetams.
Mano galva, administracinėmis priemonėmis švietimo pertvarkyti neįmanoma. Šiam tikslui pasiekti reikia sukurti tokią kriterijų sistemą, kuri leistų įsitvirtinti stiprioms švietimo įstaigoms, o silpnas priverstų užsidaryti.
Stebėdamas, kaip vystosi švietimas Bulgarijoje per pastaruosius trisdešimt metų, galėčiau drąsiai teigti, kad humanitarinės disciplinos ir jų studijos aiškiai pirmauja, nes joms dažniausiai reikia tik lapo popieriaus ir rašiklio. Tačiau juk humanitarai yra tie žmonės, kurie domisi, gilinasi į pasaulio suvokimą. Todėl šioje srityje ir Bulgarijoje, ir kitose postsovietinės erdvės valstybėms dar daug reikės padirbėti.
– Kokia EHU ateitis? Ar tikitės, kad jis veiks ir po dešimties, ir po dvidešimties metų, ar jį galima būtų pavadinti trumpalaikiu projektu?
– Jokiu būdu – ne. Šis universitetas tikrai turi galimybių veikti ilgai. Mano galva, jis ir ateityje Europos universitetų žemėlapyje bus, kaip humanitarinis universitetas. Tokia jo misija buvo numatyta dar tada, kai apie 1990 m. imta diskutuoti, kad Europa turėtų grįžti prie savo ištakų, o Baltarusija – neabejotinai Europos dalis.
Nors didžioji studentų dalis EHU – iš Baltarusijos, šiuo metu svarstome, kad vis dėlto universitetą reikėtų internacionalizuoti, nes universitetas negali būti tarsi koks etninis getas.
– Kaip vertinate EHU gaunamus diplomus? Ar jie gali atverti duris perspektyviai ateičiai?
– Gali. Tačiau šiuo metu jaučiamas šioks toks konfliktas su studentų tėvais, kuriems atrodo, kad jų vaikai turėtų mokytis tik tai, kas susiję su pasirinkta specialybe. Bet juk šiais laikais pažangiuose viso pasaulio universitetuose stengiamasi atsisakyti mono disciplininių studijų. EHU taip pat stiprus tuo, kad jis yra interdisciplininis universitetas. Svarbiausias mūsų tikslas išugdyti išsilavinusius žmones. Aš taip pat laikausi nuostatos, kad reikia būti ne tik savo srities profesionalu, bet pirmiausia – žmogumi.
EHU ne tik suteikia galimybes, bet ir skatina prisiliesti ne tik prie žmogaus proto galių, bet ir prie žmogiškųjų vertybių. Todėl universitete ne tik kalbų mokoma, bet ir dėstoma tokia disciplina, kaip kalba ir mąstymas. Kitaip tariant, ugdomas studentų kūrybiškumas, plečiama pasaulėžiūra.
Aš taip pat vadovaujuosi nuostatais, kad universitetas – ne tik vieta paskaitoms, čia svarbu ir tai, kokia jo bendruomenė, koks studentų tarpusavio bendravimas, kokie santykiai su dėstytojais.
Ne kartą esu pastebėjęs, kad geri pasaulio universitetai vieni nuo kitų skiriasi ir savu alaus gėrimu. EHU, pakaktų pasivaikščioti jo koridoriais, pasižiūrėti pro langus į nuostabius Vilniaus Senamiesčio vaizdus ir iš karto pradėtų formuoti savita pasaulio, aplinkos suvokimo estetika.
Kai girdžiu kalbas, kad mūsų universitetas ruošia specialistus tik Baltarusijai, su tuo kategoriškai nesutinku – mūsų tikslas, kad baigę EHU, žmonės galėtų dirbti bet kurioje pasaulio šalyje.
Stengiamės, kad ir mūsų dėstytojai būtų plataus akiračio, kūrybingi ir savo srities profesionalai. Man džiugu, kad universitete dirba patys geriausi Lietuvos animacijos specialistai, o prieš šiuos mokslo metus nutraukėme sutartis su čia kone ne nuo universiteto įsteigimo dirbusiais kai kuriais dėstytojais iš Baltarusijos ir pakvietėme dėstyti lietuvius. Juk EHU įsteigtas, vadovaujantis Lietuvos įstatymais.
***
S. Ignatovas yra tarptautiniu mastu pripažintas egiptologas, parašęs tokias knygas kaip „Klasikinio Egipto morfologija“, „Senovės egiptiečių išmintis“, „Faraonų Egiptas“, „Papirusas neauga ant akmens“, „Dievo kūnas“ bei daugiau nei 40 mokslinių straipsnių, skirtų Senovės Egipto lingvistikos, istorijos ir religijos problematikai.
2009-2013 metais S.Ignatovas ėjo Bulgarijos Švietimo, jaunimo ir mokslo ministro pareigas Boyko Borisovo vyriausybėje. Teigiama, kad būnant švietimo ministru jis įgyvendino reikšmingas reformas, siekiant padidinti universitetų autonomiją ir diversifikuoti aukštojo mokslo finansavimą.
2002-2009 m. S. Ignatovas buvo žymiausio privataus Bulgarijos universiteto – Naujasis Bulgarijos universitetas – rektorius. Jo akademinė karjera prasidėjo nuo Sofijos universiteto lektoriaus pareigų. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje jis prisijungė prie Naujojo Bulgarijos universiteto vadovybės ir tapo Bakalaurų mokyklos dekanu.
Prieš ateinant į EHU S. Ignatovas vadovavo Bulgarijos egiptologijos institutui. S. Ignatovas yra apgynęs egiptologijos mokslų daktaro laipsnį Sankt Peterburgo valstybiniame universitete.
Jis taip pat buvo Oksfordo universiteto stipendiantas. Be gimtosios bulgarų kalbos, EHU rektorius laisvai kalba rusų, anglų ir prancūzų kalbomis bei dėsto senovės egiptiečių (koptų), asirų babiloniečių (akadų) ir senovės graikų kalbas.
