Anot jo, ekonominėje padangėje šiuo metu – raudoni ženklai, reiškiantys sunkumus ateityje, o nei vienas ekonomistas taip pat nepiešia rožinio scenarijaus, tad naujas mokestis bankams šiuo metu esą būtų itin pavojingas.
Su tuo nenorėjo sutikti Vilniaus universiteto ekonomistas, profesorius Romas Lazutka, kuris pareiškė – jei visi bankai susimokę gali naują mokestį bankams permesti klientams, jie tik įrodo, kad veikia oligopolinės rinkos sąlygomis.
Bankų prašo dalytis gėrybėmis
Pasiūlymą apmokestinti komercinių bankų aktyvus pateikė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, tvirtindama, kad įvedus tokį mokestį, į biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų.
Premjeras Saulius Skvernelis teigiamai sutiko tokią iniciatyvą ir pareiškė, kad siūlymą Vyriausybė iš principo palaikytų.
Tiesa, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius į šią idėją reagavo griežtai. Jo įsitikinimu, svarstomas šalies bankų aktyvų apmokestinimas reikštų naują mokestį visiems Lietuvos žmonėms ir paskatintų bankų atsitraukimą iš šalies.
Viena iš pasiūlymo iniciatorių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok „Žinių radijuje“ pirmadienį aiškino, kad skurdas ir pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje, todėl bankai, jos teigimu, turėtų padėti valstybei ir pasidalyti turtus.
„Mes kalbame ne apie tai, kad kažkas turi daug ir dėl to turi atiduoti. Mes kviečiame verslininkus, šiuo atveju bankus, pasidalinti, padėti valstybei. (...) Čia reikėtų gero noro. Suprantu, kad verslas teikia pelną, bet netikiu, kad bet kokia sąskaita.
Norisi, kad būtų dialogas, o ne dvi barikadų pusės. Yra šalyje problema – skurdas. Sėdame ir galvojame, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti gero, kiek pasidalinti“, – savo pasiūlymus išsakė V.Kravčionok.
Problema – maža konkurencija
Savo ruožtu Seimo biudžeto ir finansų komiteto nariui Mykolui Majauskui pritrūko apibrėžtumo, kur tiksliai surinktos lėšos būtų panaudojamos. Pasak jo, socialinės atskirties mažinimas yra labai abstraktus dalykas, todėl pasiūlymo autoriai turėtų išsigryninti konkrečią sritį, kuriai ir panaudotų surinktus pinigus.
„Jų (pinigų, – aut.past.) surinkimas yra labai sudėtingas, nes Lietuvoje veikia vos 2,5 banko. Konkurencija yra labai ribota ir tikėtina, kad didžioji dalis tokio mokesčio bus perkelta tiems patiems vartotojams. Bankai, pasinaudodami nauju mokesčiu, tiesiog pakels savo įkainius.
Iš bankų asociacijos vadovo girdime, kad jie apie savo reputaciją kol kas negalvoja ir užsiima šantažu, kad, įvedus tokį mokestį, mes imsime ir įsteigsime filialus, iškeliausime kažkur kitur.
Tie pareiškimai labai nerimti, ypač žinant, kad bankai Lietuvoje turi ypatingai mažą konkurenciją, gali pelnytis pakankamai nesudėtingai keldami įkainius iš Lietuvos vartotojų“, – „Žinių radijuje“ svarstė parlamentaras.
Ar turi valdžia svertų, kad bankai nepadidintų palūkanų normos ar kitų savo paslaugų kainos?
„Tam tikrų svertų turi, tai yra apibrėžtas krepšelio įkainis, tai, ką kiekvienas vartotojas per metus suvartoja iš teikiamų bankų paslaugų, tai toks krepšelio įkainis yra apribotas ir apibrėžtas, reikėtų vėl žiūrėti, ar yra galimybės mažinti tuos įkainius.
Svertai tokie yra, svarbu, kad bankai negalėtų piktnaudžiauti tuo, ypač perkeliant vienas operacijas į kitą Baltijos šalį“, – poziciją išsakė Seimo narys.
Bankai ir taip moka visuomenei?
Lietuvos banko valdybos narys M.Jurgilas aiškino, kad bankų aktyvų apmokestinimas nieko gero neatneštų, nes bankai esą ir taip vienokia ar kitokia forma moka visuomenei.
„Jie moka pelno mokestį ir praėjusiais metais bankai sumokėjo 51 mln. eurų pelno mokesčio. Bankai moka ir už kitą savo balanso pusę, t.y. už įsipareigojimus, kurių didžiąją dalį sudaro indėliai.
Jie moka indėlio draudimo įmokas – bankinis sektorius sumokėjo 25 mln. nuo indėlių. Taip pat moka į kitus fondus, kurie yra susiję su bankų rizikos suvaldymu dar 12 mln.
Vienaip ar kitaip bankai moka. Aš manau, kad diskutuojantys žmonės nesupranta, kad tai yra ne pelno, o dar vienas naujas mokestis turtui“, – skaičiavo Lietuvos banko valdybos narys.
Jis tvirtino, kad, jei reikėtų rinktis, papildomai apmokestinti pelną ar turtą, jis rinktųsi pastarąjį variantą, nes jis bent garantuotų, kad bankai mokesčius sumokės Lietuvoje. To esą visiškai neužtikrina siūlomas komercinių bankų aktyvų apmokestinimas.
„Pelno mokestį tu moki ten, kur vykdai veiklą. Tai niekur nepabėgsi. Uždirbi pelną iš veiklos Lietuvoje – tai ten ir moki. Štai aktyvus tu gali turėti bet kur. Kaip, pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje veikiantis bankas „Luminor“, jo visas turtas ir įsipareigojimai yra Estijoje.
Šis bankas nemoka nei indėlio draudimo įmokų Lietuvoje, nes moka juos Estijoje, nei turto mokesčio jam nebus galima taikyti. Vėlgi, vadinasi, ta bazė, kurią norima apmokestinti, ji gali pabėgti“, – „Žinių radijuje“ grėsmes vardijo M.Jurgilas.
Parodė neigiamą įtaką
Jis pasakojo, kad bankų aktyvų apmokestinimas veikia Lenkijoje, tačiau, Lenkijos centriniam bankui atlikus jo vertinimą, esą paaiškėjo labai neigiami poveikiai bankų įsiskolinimui.
„Jie nori susimažinti mokestinę bazę ir ieško kitos veiklos, kuri generuoja grąžą, o ne tai, kas didina tavo mokestinę naštą. Buvo rasta, kad padidėja akreditavimo kaštai, o trečias dalykas – bankai, ypatingai tose šalyse, kur nėra labai sveikas finansinis sektorius, susidūrė su stabilumo problemomis, nes, vėlgi akcentuoju, kad tai yra turto mokestis.
Nors tu neuždirbi pelno, tu vis tiek turėsi jį mokėti. Tai yra iš rizikos valdymo perspektyvos labai pavojinga situacija. Įsivaizuokite, jei kitais metais turėsime kokią labai pavojingą krizę. Visi, kurie bus apmokestinti šiuo mokesčiu, vis tiek turės jį mokėti, nes tai nėra ekonominės veiklos rezultato pagrindu pagrįstas mokestis“, – „Žinių radijuje“ įspėjo M.Jurgilas.
Veikia oligopolinėmis sąlygomis
Vilniaus universiteto ekonomistas, profesorius Romas Lazutka šia tema taip pat turėjo aiškią nuomonę. Anot jo, bankų gąsdinimas perkelti naštą klientams tik parodo, kad šalyje nėra konkurencijos tarp bankų ir jie visi susimokę veikia oligopolinės rinkos sąlygomis.
„Mažose šalyse rinkos yra oligopolinės ir tose rinkose kainos yra sukeliamos. Tuomet pirma mintis ir ateina bankus apmokestinti, nes matomi dideli pelnai. Jeigu tie pelnai yra dideli dėl tokios padėties rinkoje, kur konkurencija yra nepakankama, dalimi tų pelnų reikia dalintis visiems gyventojams ir tą valstybė gali daryti per mokesčius.
(...) Seniai žinoma, kad pelno mokestis yra pagrindinis verslo mokestis, nesvarbu, koks tas verslas būtų – banko ar kitų paslaugų. Tikrai pelno mokestis galėtų būti didesnis, tik problema, ar tikrai jį galima diferencijuoti pagal skirtingas veiklos sritis.
Turbūt nelabai būtų protinga. Galėtų būti tiesiog diferencijuoti tarifai pagal pelno dydį“, – „Žinių radijuje“ situaciją komentavo ekonomistas.
