Nors pareigos naujos, įpročiai seni. Išrinktasis Seimo narys į Vilnių atvyko ne nuosavu, o tarnybiniu automobiliu. Pusę dienos jo laukė asmeninis vairuotojas. Net benzino į Seimą išrinktas politikas iš savo kišenės neužpylė.
Nomenklatūrinės tradicijos
Liudas Jonaitis į Seimą atėjo iš Joniškio žemės ūkio mokyklos, kuri rengė žemės ūkio specialistus. Jau antradienį politikas iš Joniškio buvo pristatytas Seime. L.Jonaitis dabar socialdemokratas, tačiau per gyvenimą keitė pažiūras ir partijas. Jis yra buvęs ir valstiečių partijos narys.
„Grupė mūsų draugų buvo, sukūrėm Joniškio skyrių, tada mes 5 vietas laimėjom įkūrę naują partiją, o paskui truputį išsiskyrė mūsų su Ramūnu nuostatos. Nesusipykom, paprasčiausiai, žodžiu, kirvis koto neatitiko – ir taip galima pasakyti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė L.Jonaitis.
Seimo naujokui, atrodo, labai sunku atsisakyti senų privilegijų. Į Seimą naujai išrinktas parlamentaras atvyko valdišku automobiliu. Pusę dienos prie Seimo jo laukė asmeninis vairuotojas. Tačiau už kelionę į Seimą politikas nemokėjo. Sumokėjo rinkėjai, o tiksliau profesinė mokykla.
„Čia atvažiavau nei savo asmeniniais reikalais, o mokyklų reikalais, kaip asociacijos vadovas“, – sakė L.Jonaitis.
Pedagogai streikuoja dėl mažų algų, o profesinės direktorius nuomoja naujutėlaitį džipą ir turi asmeninį vairuotoją. Tačiau Lietuvos ir užsienio aukštosioms mokykloms abiturientus paruošiančios gimnazijų vadovai neturi nei tarnybinių automobilių, nei asmeninių vairuotojų.
„Profesinė mokymo įstaiga dar sudėtingesnė nei gimnazija, kaip nevažiuos parsivežti“, – sakė L.Jonaitis.
Tačiau Algirdo Monkevičiaus vadovaujama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nutarė nereaguoti į naujojo politiko keliones tarnybiniu transportu.
Galima suprasti, kodėl ministras A.Monkevičius nenori kibti Seimo naujokui į atlapus, nes naujokas pats žada kibti į atlapus dėl švietimo sistemos.
„Aš esu asociacijos viceprezidentas, visos Lietuvos švietimu turiu rūpintis, ne tik savo kėde“, – sakė L.Jonaitis.
Rinkiminė L.Jonaičio kampanija ypač pagarsėjo, kai paaiškėjo, kad už jį agitavo net mirusieji.
Algimantas Lopas jau devyneri metai kaip kapuose, tačiau laikraščio skelbime vis tiek kvietė balsuoti už profesinės mokyklos direktorių.
L.Jonaitis į parlamentą išrinktas tik metams, tačiau nusiteikęs pagerinti jo įvaizdį.
„Man kitą sykį gėda matant kas Seime vyksta“, – teigė L.Jonaitis.
Miesto valdžią iškeitė į Seimą
Ketvirtadienį prisiekė dar viena naujai išrinkta Seimo narė konservatorė Rasa Petrauskienė.
Ji buvo kandidatė į Klaipėdos rajono merus, tačiau rinkimus laimėjo valstiečių keltas Bronius Markauskas.
Po rinkimų Klaipėdos rajono konservatoriai rankomis sukirto su valstiečiais ir dirbo petys petin. Tačiau dabar politikės laukia dilema – valstiečiams Seime teks atsukti nugarą ir dirbti opozicijoje.
„Aš liksiu ištikima savo Klaipėdos rajono koalicijai, nestosiu, kad būti opozicijai ir kad konfrontuoti su valdžia rajone. Seime nebūtinai turėsiu pasiduoti kiekvienam klausimui sutarimui, Priklausysiu frakcijai, bet kiekvienu atskiru klausimu reikės žiūrėti. Valdžioje visada smagiau būti, bet opozicijoje lygiai taip pat įdomu“, – sakė R.Petrauskienė.
R.Petrauskienė dėl Seimo nario kėdės paliko Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vadovės pavaduotojos kėdę. Anot jos, Seime verta pabūti net ir metus.
„Žinoma, kad verta eiti dėl metų. Čia, teisybę pasakius, politinis azartas. Finansiškai mano alga bus žymiai mažesnė. Gyvensime“, – sakė R.Petrauskienė.
Pirmas bandymas sėkmingas
Vilniaus tarybos narė konservatorė Paulė Kuzmickienė į Seimą pateko pirmuoju bandymu. Iki šiol ji nė karto į parlamentą nekandidatavo.
41-erių politikė konservatore tapo dar būdama studente.
„Atsimenu, buvo 1996 metai, Tėvynės sąjungos pergalė, naktinėdama ir rašydama mokslo darbus žiūrėjau naktinę laidą. Matydama, kad ten daug jaunų žmonių – politika visada buvo įdomi, Sąjūdis, viskas iš tėvų, senelių atėję – tai pagalvojau, žiauriai įdomu, yra jaunųjų konservatorių.
Pagalvojau, kad būtų įdomu įsijungti į jų veiklą, taip ir atėjau į partiją. Gan įdomiai: telefonų knygos būdavo, atvažiavau iš Utenos, pasiimi telefonų knygą, susiradau Tėvynės sąjungos telefoną, paskambinau ir atėjau į partiją“, – sakė P.Kuzmickienė.
P.Kuzmickienė ilgą laiką buvo politikų šešėlyje, dirbo ir Andriaus Kubiliaus patarėja, kitų Seimo narių padėjėja. Pastaruoju metu dirbo konservatorių partijos sekretoriato vykdomosios sekretorės pavaduotoja.
Vilniaus Žirmūnų apygardoje ji nugalėjo patį socialdemokratų partijos pirmininką Gintautą Palucką.
„Mūsų konkuravimas buvo gan keistas. Manęs klausė, kaip vertinat konkurentą. Mes kurį laiką buvome ne konkurentai, o bendražygiai. Buvom jaunieji konservatoriai, aišku kažkada prieš gerus keliolika metų. Aš buvau Vilniaus skyriaus pirmininkė, o jis mano pavaduotoju ir mes organizavome veiklas.
Nesusipykom. Aš sukūriau šeimą, išėjau auginti dukros, o kai pasimatėm Jaunųjų konservatorių lygos karnavale, Gintas atėjo su Juru Požela, sako, pasikeitė požiūriai“, – pasakojo P.Kuzmickienė.
„Aš niekada nebuvau joks konservatorių partijos narys. Ir visos tos kalbos laužtos iš piršto. Mes galim šnekėti apie 20 metų senumo epizodą, kai vasaros metu Jaunųjų konservatorių lygoje su draugu mes ieškojome savęs.
Tai yra pačių konservatorių kuriama legenda, kurią aktyviai palaiko valstiečiai, siekdami mus suplakti su konservatoriais.
Aš tokių legendų nekomentuosiu, matau, kad konservatoriai suinteresuoti skleisti labai keistas pseudo informacijas su tikslu formuoti bendrą koaliciją po 2020 m. Bet kiek esu kalbėjęs su partiečiais, mes nesiruošiame formuoti koalicijų su dešiniaisiais, jokių vaivorykštinių, tas jų darbas formuoti „fake news“ ir legendas yra bergždžias.
Tegu tuo užsiima, nes aš nesiruošiu dėl nieko teisintis, apie nieką šnekėtis, tai jų primestas naratyvas, jie nori kad apie tai šnekėtume“, – sakė Socialdemokratų partijos pirmininkas G.Paluckas.
G.Paluckui pralaimėjus rinkimus eilinei konservatorių partijos narei pradėta šnabždėtis, kad partijos pirmininkas iš savo kėdės bus išverstas. Tačiau jis sako, kad laikosi tvirtai.
„Mums sekasi vis geriau. Turėtume lyginti palyginamus dydžius. Negaliu lygintis nė su vienu partijos pirmininku, nes nė vienas Vilniuje nedalyvavo ir nedalyvavo dėl savaime suprantamų priežasčių – Vilniuje pralaimėti yra labai didelė rizika, sprendimą dalyvauti Žirmūnuose darėme bendrai.
Pasvėrėme už, prieš, ar yra rizika pralaimėti, išnagrinėjome statistiką prieš tai rinkimų. Per 7 metus tai yra mūsų geriausias pasirodymas Vilniuje, pakliuvimas į antrą turą, to neturėjome 7 metus“, – sakė G.Paluckas.
Rinkimai į atsilaisvinusias vietas Seime vyko labai vangiai. Aktyvumas Vilniaus apygardoje, kur išrinkta P.Kuzmickienė siekė tik kiek daugiau nei 15 proc. Gargždų apygardoje, kur išrinkta R.Petrauskienė, atėjo tik 16 proc. rinkėjų. Daugiausia rinkėjų balsavo Žiemgalos rinkimų apygardoje – 25 proc. Šioje apygardoje buvo išrinktas L.Jonaitis.
24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
