46 Seimo nariai prašo ištirti, ar 2014 metais įteisinti tiesioginiai merų rinkimai neprieštarauja Konstitucijai. Pirmą kartą merai tiesiogiai renkami buvo per 2015 metų savivaldos rinkimus.
Kreipimąsi į KT pasirašė parlamentarai iš konservatorių, liberalų, socialdemokratų frakcijų, Seimo narių mišrios grupės, yra ir keletas valdančiųjų frakcijų atstovų parašų: valstiečių frakcijos atstovo Valerijaus Simuliko, „socialdarbiečių“ frakcijos atstovo Petro Čimbaro, frakcijos „Lietuvos gerovei“ narių Algirdo Butkevičiaus, Algimanto Dumbravos.
Anot kreipimosi autorių, Konstitucija kaip atstovaujamąją instituciją savivaldoje įvardija savivaldybės tarybą, tuo tarpu pakeisti įstatymai rodo „tiesiogiai išrinkto mero ypatingą padėtį, išskiriantį jį iš kitų tarybos narių“.
Parlamentarai teigia, kad Konstitucijoje vietos gyventojų savivaldą simbolizuoja savivaldybių tarybą sudarantys tarybos nariai ir neišskiriamas joks vienasmenis subjektas, o „tiesiogiai išrinkto mero rinkimo būdas ir atskaitingumas gyventojams jam suteikia skirtingą statusą ir skirtingą „svorį“ savivaldybės taryboje, lyginant su kitais tarybos nariais, kurie yra išrinkti pagal proporcinę rinkimų sistemą“.
„Kyla pagrįstų abejonių, ar mero ir savivaldybės tarybos narių skirtingas rinkimo būdas ir iš to sekantis skirtingas jų atskaitingumas rinkėjams, taip pat išskirtinė ir labai išplėsta tiesiogiai išrinkto mero kompetencija neprieštarauja Konstitucijos normoms“, – konservatorių pranešime cituojamas vienas iš kreipimosi autorių Andrius Kupčinskas.
Anot jo, Konstitucinio Teismo prašoma pasisakyti, ar „2014 metais paskubomis keičiant savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą nebuvo sumenkinta Savivaldybių tarybų reikšmė“.
Kreipimosi autoriai taip pat remiasi 2002 metų KT nutarimu, argumentuodami, kad niekas kitas kaip tik savivaldybių tarybos gali sudaryti kitas savivaldybės institucijas, todėl „kyla pagrįsta abejonė, ar nepakeitus Konstitucijos gali savivaldos sistemoje atsirasti dar viena pakankamai savarankiška institucija“, kurią renkant taryba nedalyvauja.
