Prieštaringai vertinamas Šabtajus Kalmanovičius kadaise išgelbėjo Kauno „Žalgirį“ nuo bankroto, bet po verslininko mirties paaiškėjo, kad jo palikimas nėra pasakiškas.
Po Vlado Bieliausko mirties ieškota didelės sumos grynųjų, kuriuos verslininkas gavo pardavęs pastatą sostinės centre, bet šie pinigai dingo lyg į vandenį.
Algirdas Brazauskas buvo surašęs testamentą, bet po pirmojo Lietuvos prezidento mirties dėl palikimo vis tiek užvirė teisinės kovos.
Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia: Milžiniškas palikimas išdraskė ne vieną turtingiausių Lietuvos žmonių šeimą: kovai nesidrovi įrankių
Susikirto dukros ir pamotė
Po to, kai 2010 metų birželio 26 dieną sunkią kovą su limfmazgių vėžiu pralaimėjo Algirdas Brazauskas, į viešumą prasiveržė tarp našlės Kristinos ir jo dukterų tvyrojusi įtampa.
Artimieji susikirto ir dėl buvusio šalies vadovo palikimo, ir dėl jo atminimo. K.Brazauskienę užrūstino sumanymas aukcione parduoti dukrai Laimai Mertinienei tėvo paliktą automobilį ir už gautus pinigus išleisti atsiminimų knygą apie A.Brazauską.
Išgirdusi apie rengiamą aukcioną prezidento našlė ėmė viešai priekaištauti, kad L.Mertinienė siekia tik pasipelnyti: „Dukroms rūpi ne prezidento atminimas, o tik jo pinigai.“
K.Brazauskienė tąsyk teigė, kad tą „Toyota Camry“ parduoti sumaniusios A.Brazausko dukros pirmiausia turėjo jį pasiūlyti jai.
Bandymu pasipinigauti apkaltinta L.Mertinienė tąkart neliko skolinga.
Ji atkirto, kad K.Brazauskienės godumą mirusio prezidento artimieji jau patyrė derindami testamentą, be to, našlė nepanoro su visuomene dalytis A.Brazausko palikta medžioklės trofėjų ir unikalia gintaro kolekcijomis. Pastaroji buvo palikta našlei.
Dėl palikimo – lenktynės
Daug dalykų, dėl kurių vėliau įsiplieskė aistros, turėjo išspręsti A.Brazausko surašytas testamentas. Jame, be kita ko, buvo numatyta, kad prezidento sukauptą medžioklės trofėjų kolekciją paveldi dukros Audronės Usonienės šeima.
Bet L.Mertinienė teigė, kad ir šią kolekciją atgauti iš Kristinos nebuvo paprasta. Paklausta, ar teisingos kalbos, kad A.Usonienė tėvo ginklus iš K.Brazauskienės atgavo be brangiai kainuojančios optikos, L.Mertinienė be užuolankų patvirtino: „Taip, tai tiesa.“
Pagal testamentą A.Brazausko anūkai turėjo paveldėti jachtą „Tina“. „Tėvas šia jachta plaukiojo pagal panaudos sutartį, todėl ponia Kristina, su mumis nepasitarusi ir nepranešusi, pirmoji suskubo susitvarkyti dokumentų. Jachta tapo ponios Kristinos nuosavybe.
Tada ji mums pasiūlė iš jos laivą nuomotis ir juo rūpintis. Nesutikome, nes manome, kad buvo pasielgta ne itin gražiai“, – atviravo L.Mertinienė.
Tapo didžiausia akcininke
Daug gandais apipintų kalbų buvo ir dėl vieno įtakingiausių Lietuvos verslininkų Bronislovo Lubio paskutinės valios.
Didžiausios azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintojos Baltijos šalyse bendrovės „Achema“ pagrindinis akcininkas netikėtai mirė 2011 metų spalio 24 dieną Druskininkuose važinėdamas dviračiu. B.Lubiui tuomet buvo 73-eji.
Pagrindine jo imperijos paveldėtoja tapo žmona Lyda Lubienė – dabar viena turtingiausių moterų Lietuvoje.
L.Lubienei ir jos dukteriai Viktorijai Lubytei drauge priklauso kontrolinis „Achemos grupės“ akcijų paketas. O L.Lubienė yra didžiausia akcininkė.
Ilgai netilo kalbos, kad L.Lubienė didžiausia „Achemos grupės“, kurioje dirbti pradėjo laborante, akcininke esą tapo nuslėpusi vyro testamentą.
Garsusis verslininkas neva buvo surašęs ir viename savo tarnybinių seifų laikė testamentą, kuriuo didelę dalį akcijų paliko ne tik žmonai, bet ir vyriausiai dukteriai Jūratei Žadeikienei bei mylimiausiam anūkui Adomui Žadeikai. Jam B.Lubys ne kartą viešai buvo pažadėjęs perleisti koncerno vairą.
Į Klaipėdą išvyko naktį
Iškart po B.Lubio mirties, apie 16 valandą, į Druskininkus atvyko koncerno „Achema“ atstovai. L.Lubienė Druskininkuose pasirodė gerokai vėliau – apie 22 valandą.
Mirusio pramonininko duktė J.Žadeikienė tuo metu su vyru poilsiavo užsienyje. Kūno atpažinimo ir kitos procedūros Druskininkų morge užtruko. Nors jau buvo vėlu, L.Lubienė nepasiliko ir Druskininkuose, kur sutuoktiniai turėjo namą.
Naktį našlė su atlydėjusiu draugu Juozu Milteniu jo automobiliu išvažiavo į Klaipėdą – į „Achemai“ priklausančios bendrovės „Klasco“ būstinę.
Ten buvo skubiai iškviestas bendrovės generalinis direktorius Audrius Pauža bei „Achemos“ koncerno saugos tarnybos „Budrus sakalas“ Klaipėdos skyriaus vadovas generolas Saulius Stripeika.
Šiems vyrams buvo nurodyta iš B.Lubio tarnybinio kabineto paimti seifą ir nunešti į bendrovės mikroautobusą.
Vaizdo kameros yra užfiksavusios, kaip L.Lubienė neramiai vaikšto iš kampo į kampą, o keturi tvirti apsaugininkai vos pavelka didžiulį seifą.
Į Vilnių grįžo paryčiais
Automobilis su seifu iš Klaipėdos išvyko į Jonavą – „Achemos“ gamyklos biurą. Ten iš mirusio pramonininko tarnybinio automobilio buvo paimtas kitas seifas ir įkrautas į mikroautobusą. Abu seifai į koncerno „Achemos grupė“ būstinę Vilniuje buvo atvežti apie 6 val. ryto.
Grįžtančios dukros nesulaukė
Apie vidurdienį L.Lubienė tuomečiam „Achemos grupės“ viceprezidentui Arūnui Laurinaičiui nurodė abu seifus nuvežti į Birutės gatvėje esančius jos namus.
Nei koncerno vadovo pareigas perėmęs A.Laurinaitis, nei kiti grupės vadovai tokiam našlės įsakymui neprieštaravo. Vaizdo kameros užfiksavo, kaip 13 valandą seifai kraunami į automobilį ir jis po to nuo koncerno būstinės nuvažiuoja Birutės gatvės link, kur gyvena L.Lubienė.
Praėjus pusvalandžiui po to, kai seifai buvo išvežti, iš užsienio su savo vyru grįžo vyriausioji B.Lubio duktė J.Žadeikienė. Tačiau nei jos, nei kitų pirmosios B.Lubio šeimos narių L.Lubienė nepakvietė dalyvauti atidarant seifus.
Kas buvo paslėpta seifuose?
Manoma, kad tuo metu, kai visi giminaičiai gedėjo prie karsto, L.Lubienė su savo apsaugininku Vladimiru Ščiupakovu nuvažiavo namo ir atidarė seifus.
Apie tai, kas ten buvo rasta, iki šiol sklinda įvairių gandų. Kalbama, kad seifus atidaryti padėjęs V.Ščiupakovas savo pažįstamiems prasitarė, kad ten įvairia valiuta buvo beveik milijonas litų ir šūsnis dokumentų.
Esą L.Lubienė skubiai įsimetė į savo rankinę pinigus, o dokumentus sukrovė į maišą ir kažkur išnešė. Ar tarp krūvos dokumentų buvo testamentas, be L.Lubienės, galėjo žinoti tik V.Ščiupakovas.
Šį buvusį KGB Kauno padalinio karininką, sovietams tarnavusį ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, L.Lubienė netrukus pakylėjo į karjeros aukštumas – iš paprasto apsaugininko jis tapo didžiulio Druskininkų sveikatingumo centro „Grand SPA Lietuva“ generaliniu direktoriumi.
Įpėdiniu įvardijo anūką
Po B.Lubio laidotuvių imta spėlioti, kas perims jo imperiją. Dažniausiai buvo minimas velionio anūkas A.Žadeika. Šį jaunuolį pramonininkas po truputį tam rengė – buvo išsiuntęs studijuoti į prestižinį universitetą Anglijoje, vėliau įdarbino bendrovėje „Klasco“, vieninteliam iš giminaičių padovanojo koncerno akcijų.
„Jis visą laiką savo įpėdiniu matė tiktai anūką. Pamenu, iškvietė mane, pristatė savo anūką ir paprašė, kad aprodyčiau jam įmonę. Supratau, kad tai ir yra B.Lubio įpėdinis“, – yra sakęs buvęs „Achemos“ technikos direktorius Vytautas Venckūnas.
Kad A.Žadeika taps paveldėtoju, neabejojo ir iki mirties su B.Lubiu artimai bendravusi jo vaikystės draugė Nijolė Lenktaitienė: „Jis sakydavo – aš viską paliksiu anūkui.“
„Bronius į anūką dėjo labai dideles viltis. Savo pamaina jis tikrai pasirūpino. Tik palaukime ir patys viską pamatysime“, – po B.Lubio mirties kalbėjo daugiau kaip 50 metų su B.Lubiu draugavusi chemijos mokslų daktarė Domicelė Kitrienė.
Bet greitai paaiškėjo, kad testamento nėra.
Oficialaus, notaro patvirtinto, testamento iš tiesų nebuvo, o vadinamojo naminio testamento, teisiškai turinčio beveik tokias pat galias, niekas nerado.
Taip L.Lubienė su savo dukra Viktorija tapo kontrolinio „Achemos grupės“ paketo savininke.
Pramonininko dukrai J.Žadeikienei atiteko 11 procentų akcijų, o anūkai negavo nieko.
Galioja ir notaro patvirtintas, ir asmeninis dokumentas
Marius Stračkaitis, Lietuvos notarų rūmų prezidentas:
„Tvirtindamas testamentą notaras išsiaiškina tikrąją asmens valią, paaiškina jam atliekamo veiksmo prasmę ir teisines pasekmes bei užtikrina testamento teisėtumą.
Notaro patvirtintas testamentas gali būti ginčijamas tik teisme. Jis negali būti nuginčijamas remiantis liudytojų parodymais.
Teisę ginčyti testamentą turi tik kiti įpėdiniai, kurie paveldėtų, jeigu testamentas būtų pripažintas negaliojančiu.
Jeigu asmuo nepatenkintas, kad testatorius jam testamentu jokio turto nepaliko, tai nėra priežastis testamentą pripažinti negaliojančiu.
Testatorius savo laisva valia pasirenka, kam palikti turtą, ir jo valia turi būti gerbiama ir vykdoma.
Testamentas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu įrodoma, kad jis sudarytas neveiksnaus ar ribotai veiksnaus šioje srityje asmens, jeigu jo turinys neteisėtas, jeigu testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti ir pan.
Siekiant užtikrinti, kad testamento turinys būtų teisėtas, jį sudarytų veiksnūs ir savo veiksmų reikšmę suprantantys asmenys, Civiliniame kodekse nustatyta, kad oficialiuosius testamentus tvirtina notaras.
Kodekse numatyta ir galimybė sudaryti asmeninį testamentą, kurį asmuo surašo ranka ir kuriame privalo būti nurodyti įstatyme išvardyti duomenys.
Jeigu asmuo testamento nebuvo perdavęs saugoti notarui, testamentas po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienus metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas.
Testatorius laisva valia pasirenka, kam jis nori palikti turtą testamentu.
Siekiant apsaugoti artimiausių testatoriaus giminaičių interesus, Civiliniame kodekse yra nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, privalomąją palikimo dalį – pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą.
Nuo 2001 m. liepos 1 d. visi notaro patvirtinti ir notarui perduoti saugoti asmeniniai testamentai yra registruojami Testamentų registre, todėl notaras, vesdamas paveldėjimo bylą, gauna informaciją apie visus nuo tada patvirtintus ir perduotus saugoti testamentus.
Jeigu buvo sudarytas asmeninis testamentas, bet nebuvo perduotas saugoti notarui, jis turi būti pateiktas teismui patvirtinti ne vėliau kaip per vienus metus nuo testatoriaus mirties.
Jeigu per šį terminą testamentas nebuvo pateiktas teismui, jis netenka teisinės reikšmės ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Jeigu asmuo nesudaro testamento, po jo mirties turtas paveldimas taip, kaip nustatyta įstatymu.
Taigi, jeigu asmuo pageidauja, kad paveldėtų kiti asmenys ar kitomis dalimis, negu numato įstatymas, jei jis norėtų, kad konkrečius daiktus paveldėtų konkretūs įpėdiniai, jis turėtų sudaryti testamentą.
Suėjus įstatymo nustatytam terminui notaras išduoda palikimą priėmusiems įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimą.
Šis dokumentas patvirtina, kad asmuo priėmė palikimą ir tapo paveldėto turto savininkas. Būdamas savininkas jis turi teisę ginti savo nuosavybės teisę. Jei reikia, gali kreiptis į teismą ir reikalauti, kad turtas, kurio savininku jis tapo, būtų jam perduotas iš kitų asmenų.“
Parengė Eglė Šilinskaitė-Puškorė
