Prieštaringai vertinamas Šabtajus Kalmanovičius kadaise išgelbėjo Kauno „Žalgirį“ nuo bankroto, bet po verslininko mirties paaiškėjo, kad jo palikimas nėra pasakiškas.
Po Vlado Bieliausko mirties ieškota didelės sumos grynųjų, kuriuos verslininkas gavo pardavęs pastatą sostinės centre, bet šie pinigai dingo lyg į vandenį.
Algirdas Brazauskas buvo surašęs testamentą, bet po pirmojo Lietuvos prezidento mirties dėl palikimo vis tiek užvirė teisinės kovos.
Didelis palikimas gali pavirsti ir lėtai veikiančia bomba
Neseniai dėl milijonieriaus Raimondo Karpavičiaus palikimo užvirusios aistros pranašauja ilgą ir atkaklią kovą teismuose. Dėl turto yra susigrūmę ir kitų garsių bei turtingų žmonių, kurių vieni buvo palikę testamentus, o kiti – ne, artimieji.
Verslininkas R.Karpavičius užgeso šių metų rugpjūčio 9-ąją, pralaimėjęs kovą su sunkia onkologine liga. Nors 61-erių vyras buvo sudaręs testamentą, pirmoji verslininko šeima siekia jį užginčyti.
Įvairių šaltinių duomenimis, „Marijampolės pieno grupės“ savininkas valdė daugiau kaip 100 mln. eurų vertinamą verslo imperiją. Testamentu savo turtą jis paliko antrajai žmonai Aistei Karpavičienei, kurią vedė likus keturiems mėnesiams iki mirties, ir broliui Henrikui Karpavičiui.
Šis testamentas pribloškė pirmąją R.Karpavičiaus žmoną Audronę Karpavičienę – nei ji, nei jųdviejų sūnus Rokas palikimo negavo.
2019 metų kovo 5 dieną R.Karpavičius pasirašė testamentą, kurio nuorašą A.Karpavičienė parodė „Lietuvos rytui“.
Testamentas skamba taip: „Aš, Raimondas Karpavičius, (...) darau tokį patvarkymą: pastatą, esantį Neringoje, (...) nekilnojamą turtą, esantį ... Tenerifėje, Ispanijos Karalystė, aš palieku Aistei Grybauskienei (šią moterį R.Karpavičius vedė kovo 28 dieną, tada ji tapo Aiste Karpavičiene. – Red.). Visą kitą turtą, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį, kuris mirties dieną man priklausys, įskaitant vertybinius popierius, akcijas, dividendus, pinigines lėšas, esančias Lietuvos ir užsienio bankuose ir / ar kredito įstaigose, lygiomis dalimis palieku Aistei Grybauskienei ir Henrikui Karpavičiui. Atimu paveldėjimo teisę iš sūnaus Roko Karpio, gimusio 1980 m. sausio 4 d.“
63-ejų A.Karpavičienė teigė, kad ją su R.Karpavičiumi iki mirties siejo bažnytinė santuoka, maždaug 40 metų jie tvarkė ir bendrą ūkį.
Moteris ir jųdviejų sūnus R.Karpis su tokiu testamentu neketina taikstytis ir žada kovoti dėl palikimo.
Dėl palikimo teismuose aiškinosi ne vieno turtingo ir garsaus Lietuvos vyro šeimos. „Lietuvos rytas“ prisiminė daug atgarsių visuomenėje sukėlusias turto dalybų istorijas.
Dokumentą pats sunaikino
Mįslės gaubia buvusio finansinės ir pramoninės grupės „Status“ vadovo ir pagrindinio akcininko Vlado Bieliausko palikimą.
39 metų V.Bieliauskas 2006 metų spalio 6-ąją buvo rastas negyvas su šautine žaizda kaktoje. Šalia rastas nelegalus pistoletas „Margolin“.
Likus kiek mažiau nei metams iki mirties verslininkas liudininkų akivaizdoje sunaikino testamentą – sukvietė giminaičius ir jiems matant sudegino dokumentą, pareiškęs, kad jie iš jo daugiau negaus nė cento, nes pinigai žmones gadina.
„Status“ vadovas paskelbė remsiąs tik vaikų namus, nes pats ten augo, kol buvo įvaikintas.
Vis dėlto V.Bieliausko palikimą dalijosi dvi jo atžalos iš pirmosios santuokos ir nesantuokinis vaikas. Jį augina buvusi verslininko sugyventinė Evelina, kurios tėvas – buvęs aukštas sostinės policijos pareigūnas.
„Pinigų rasta nedaug – apie pusantro milijono litų gavo nesantuokinis vaikas ir milijoną vaikai iš pirmosios santuokos“, – „Lietuvos rytui“ yra pasakojęs buvęs „Status“ prezidento V.Bieliausko patarėjas Vladas Bagdanavičius.
Pinigų taip ir nerado
Prieš mirtį V.Bieliauskas sudarė sandorį – gyrėsi, kad už 48 mln. litų (14 mln. eurų) pardavė didžiulį pastatą sostinės centre, vadintą „Vaikų pasauliu“.
Apie pusę sumos buvo pervesta į jo sąskaitą banke, o kita dalis sumokėta grynaisiais.
„Dalis tų pinigų buvo investuota į įmones. O kur dingo grynieji, niekas iki šiol nežino. Jis galėjo ką nors pasiųsti į banką išnuomoti seifo. Po jo mirties pasamdyti teisininkai ieškojo, bet tokio seifo nerado.
Įtarimai buvo kritę ir ant Vlado draugės. Tada ji su vienu apsaugininku vyko į banką. Teko girdėti, kad po to moteris lankydavosi lošimo namuose“, – kalbėjo V.Bagdanavičius.
V.Bieliausko gyvenimo kelyje buvo ne viena moteris. Po jo mirties jos pešėsi dėl palikimo. Buvusi verslininko sugyventinė Evelina kreipėsi į teisėsaugą, esą jo sužadėtinė Veronika Badaraitė pasisavino du milijonus litų.
V.Badaraitė tikino, kad pinigus sugrąžino, tai patvirtino ir V.Bieliausko ranka rašytas raštelis. Baudžiamoji byla buvo nutraukta.
Atsipirkti nepavyko
Kai 2009 metų lapkričio 2 dieną Maskvoje automobilyje „Mercedes-Benz“ žudikų kulkų suvarpytas mirė 61 metų Šabtajus Kalmanovičius, šalia jo rasta 1,5 milijono JAV dolerių.
Vėliau sklandė versija, kad ši suma buvo skirta atsipirkti nuo verslininką persekiojusių žudikų, nors tragiškos lemties Š.Kalmanovičiui vis dėlto nepavyko išvengti.
Lietuvoje gimęs verslininkas turėjo keturis vaikus ir tris oficialias žmonas.
Pirmoji verslininko žmona ginekologė Tatjana Jaroslavskaja jam pagimdė dukrą Liat.
Išsiskyręs su Tatjana Š.Kalmanovičius vedė Kėdainiuose gimusią Anastasiją Brilevą. Šioje santuokoje gimusi dukra Daniela po skyrybų liko gyventi su tėvu.
Trečioji milijonieriaus žmona buvo krepšininkė Ana Archipova. Su ja milijonierius susilaukė dvynių Aleksandro ir Grigorijaus.
Vyriausioji duktė – be nieko
Finansų analitikai negalėjo normaliai įvertinti Š.Kalmanovičiaus turtų, nes verslininkas sumaniai viską slėpė – apie didesnę dalį verslo žinojo tik jis pats.
Š.Kalmanovičius nebijojo rizikuoti ir dažniausiai laimėdavo: supirkinėjo juvelyrinius dirbinius, prekiavo vaistais ir elektronika, negailėjo pinigų sportui, investavo į statybas.
Vis dėlto, perskaičius tris verslininko paliktus testamentus ir pradėjus turto dalybas, paaiškėjo, kad to turto yra gerokai mažiau, nei tikėtasi.
Rusijos spauda rašė, kad rasta 7–10 milijonų dolerių vertės Š.Kalmanovičiaus turto, nors iš pradžių manyta, kad to turto yra ne mažiau kaip 100 mln. dolerių.
Aprašant turtą nerasta nei sąskaitų bankuose, nei Š.Kalmanovičiaus indėlio versle, apie kurį skelbta po jo nužudymo.
Aptikta 10 nenaujų automobilių, namai Vidnojėje, septyni butai Maskvoje ir trys Latvijoje, taip pat antikvarinė porceliano indų kolekcija, kurios vertė – apie 870 tūkst. eurų, dar keli meno dirbiniai, žydiškų Torų.
Pirmasis Š.Kalmanovičiaus testamentas parašytas po skyrybų su A.Brileva. Jame pagrindine turto paveldėtoja įvardijama duktė Daniela. 2007 metais, gimus dvyniams, buvo surašytas dar vienas testamentas, kuriame nurodyta, kas turėtų atitekti jo trečiajai žmonai A.Archipovai-fon Kalmanovič.
Jai jis paliko namą ir sklypą prestižinėje Vidnojės gyvenvietėje.
Vėliau milijonierius nusprendė, kad nereikėtų nuskriausti ir dukters iš pirmosios santuokos Liat. Jai jis paliko visą turtą, esantį Izraelyje.
Bet pasirodė, kad to turto kaip ir nėra, todėl palikimo faktiškai negavusi Liat buvo nelinkusi taikstytis.
Pusė Š.Kalmanovičiaus turto be jokio testamento atiteko paskutinei jo žmonai A.Archipovai.
Tačiau ir jai, ir Liat kilo įtarimų dėl palikimo Danielai. 2010 metais Liat kreipėsi į Maskvos Presnios rajono teismą ir paprašė testamentą, kuriuo turtas paliktas Danielai, pripažinti negaliojančiu.
Po dvejų bylinėjimosi metų teismas pripažino, kad testamentas teisėtas ir didžioji turto dalis priklauso Danielai. Liat liko be nieko.
Grumtynės dėl globos
Negana to, iškart po Š.Kalmanovičiaus mirties užvirė kova dėl Danielos globos. Buvo net pasirodę pranešimų, kad Daniela Izraelyje buvo pagrobta.
Pareiškimą dėl pagrobimo parašė buvusi verslininko žmona, Danielos motina A.Brileva, o mergaitę neva išsivežė jos globėja, vyriausioji Š.Kalmanovičiaus dukra Liat. Dėl teisės į nepilnametės Danielos globą moterys aiškinosi teisme.
Per pirmąjį posėdį teismas nutarė, kad Daniela laikinai turi gyventi su Liat Kalmanovič.
Mažoji Daniela pas seserį Izrelyje gyveno tol, kol teismas priėmė galutinį sprendimą. Šis buvo palankus Anastasijai. 2010 metų sausio 24-ąją Izraelio Ramato miesto šeimos teismas nusprendė, kad Liat, kol gyva Danielos motina, negali būti mergaitės globėja.
Turėjo atiduoti vyro skolas
Vis dėlto, kaip vėliau spaudai aiškino trečioji Š.Kalmanovičiaus žmona A.Archipova, pati Daniela panoro gyventi Izraelyje, o ne su motina.
Neva A.Brileva teismuose iš tiesų kovojo ne dėl dukters, o dėl buvusio vyro milijonų.
2017 metų pabaigoje A.Archipova davė interviu Rusijos spaudai, kuriame atskleidė, ką jai teko išgyventi po Š.Kalmanovičiaus mirties.
„Pirmasis mėnuo po tragedijos virto baisu košmaru. Užgriuvo daugybė problemų. Visos Šabtajaus sąskaitos buvo įšaldytos. Po savaitės jo biuro darbuotojai atėjo atlyginimo – beje, už du mėnesius.
Pasipylė nepažįstamų žmonių grasinimai: neatiduosite Šabtajaus skolų – kaltinkite save, nesiterliosime. Visai kaip filmuose apie mafiozus. Kartais norėjosi nušokti nuo tilto ir apie nieką nebegalvoti“, – tuomet pasakojo A.Archipova.
Moteris teigė, kad išsikapstyti šiaip taip pavyko, kai artimas Šabtajaus draugas paskolino solidžią pinigų sumą, o paskui dalį skolos nubraukė.
„Man teko pardavinėti nekilnojamąjį turtą, kurį uždirbau per savo sporto karjerą. Visų skolų atsikračiau tik praėjus trejiems metams po vyro mirties. Šabtajus kaip išmintingas žmogus daugelį savo aktyvų įformino kitų žmonių vardu.
Pavyzdžiui, namą Vidnojėje, kur dabar gyvenu su vaikais, užrašė mano vardu, o vieną butų Maskvoje – mano tėvui“, – spaudai yra kalbėjusi moteris.
Paklausta, ar antroji Š.Kalmanovičiaus žmona Anastasija vis dar ieško priekabių, nes, regis, ją labai domino palikimas dukteriai Danielai, kuris buvo įvardijamas kaip 25 mln. eurų, A.Archipova patikino, kad šie skaičiai laužti iš piršto.
„Kai Anastasija ir jos aplinka sužinojo tikrąjį palikimo dydį, greitai pasitraukė. Kai Danielai sukako 18 metų, jos mama visiškai dingo. Liovėsi apie save priminti. Danielą auklėjo tėvas.
Kai ištekėjau už Šabtajaus, ši mergaitė gyveno su mumis.
Paskui pradėjo mokytis Izraelyje, brangioje amerikiečių mokykloje. Taip nusprendė Šabtajus. O kai jo nebeliko, Daniela manęs paprašė: „Prašau, kad paliktum viską taip, kaip yra. Nenoriu išvykti iš Tel Avivo, nenoriu pas mamą“, – teigė buvusi Š.Kalmanovičiaus žmona.
Parengė Eglė Šilinskaitė-Puškorė
