„Niujorke susitikau su laisvės kovotojo, Lietuvos patrioto Juozo Lukšos-Daumanto našle. Tokių žmonių, iš visos širdies mylinčių savo Tėvynę, yra kur kas daugiau.
Būtų nusikaltimas šių žmonių neiškelti aukštai ir neparodyti jų savo jaunimui, kad šis galėtų į juos lygiuotis“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį rašė G.Nausėda.
Inicijuos palaikų paieškas
Prezidentas po susitikimo su Niujorke gyvenančia partizano našle Nijole Bražėnaite-Lukšiene-Paronetto ketvirtadienį pažadėjo inicijuoti jo palaikų paieškas, skelbia naujienų agentūra BNS.
„Pasiaiškinus įvairias peripetijas, susijusias ne tik su jos vyro žūties aplinkybėmis, bet ir su jo palaikų paieška, atsirado motyvacijas ieškoti tų palaikų, atrasti juos“, – telefonu iš Niujorko BNS sakė prezidentas.
G.Nausėda sakė iš J.Lukšos giminaičių išgirdęs prielaidą, kad palaikai gali būti užkasti Kauno Marvelės priemiestyje, nors esama ir priešingų duomenų – sovietų agentas, partizanų išdavikas Juozas Markulis, yra liudijęs, esą palaikai galėjo būti atiduoti studentams anatominiams tikslams.
„Kadangi tikrumo, užtikrintumo nėra, pirmiausia reikėtų ištirti tą plotą, kuriame galėtų būti palaikai, bet tai daryti kompetentingai su istorikų pagalba. Aš tikrai nepatingėsiu grįžęs namo šį mechanizmą užvesti,“, – BNS sakė prezidentas.
J.Lukša pokariu tapo vienu iš Lietuvos partizanų vadų, aktyviai telkė laisvės kovotojus vienytis. Partizanaudamas jis keletą kartų buvo prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.
Pavadino pavyzdžiu tėvynei
J.Lukša ir N.Bražėnaitė susituokė Paryžiuje 1950 metais, kai partizanas slapta mokėsi prancūzų žvalgyboje. Po poros mėnesių J.Lukša grįžo į okupuotą Lietuvą tęsti kovą už šalies laisvę.
J.Lukša žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno. N.Bražėnaitė vėliau šeštajame dešimtmetyje išvyko į JAV, kur dirbo įvairiose ligoninėse, dalyvavo lietuvių išeivių veikloje.
Prezidentas G.Nausėda legendinį partizaną J. Lukšą pavadino pasišventimo tėvynei pavyzdžiu.
„J.Lukša yra be galo pasišventęs savo šaliai žmogus, grįžęs į Lietuvą iš Europos, kur pakėlė visą Lietuvos bylą ir paaiškino, kas vyksta Lietuvoje už geležinės uždangos“, – kalbėjo prezidentas.
„Jis turėjo vyriškos drąsos ir begalinio pasiryžimo grįžti į Lietuvą, ko gero, nujausdamas, kad kitą kartą iš jos gali neišvažiuoti, nors ir turėjo planų dar sykį apsilankyti Europoje“, – teigė G.Nausėda.
„Nesižavėti šito žmogaus patriotizmu tiesiog neįmanoma. Galbūt lengva jam būtų buvę pasilikti su jauna žmona Vakaruose ir gyventi savo gyvenimą, bet jis to nepadarė“, – sakė prezidentas.
Partizaninis karas Lietuvoje vyko 1944-1953 metais.
