Po sekmadienį pasibaigusių rinkimų pagausės opozicinės Seimo frakcijos.
Konservatorių kandidatės 41-erių Paulė Kuzmickienė ir 43-ejų Rasa Petrauskienė laimėjo rinkimus sostinės Žirmūnų ir Garždų apygardose, įveikusios atitinkamai socialdemokratų lyderį Gintautą Palucką ir žurnalistą Kristupą Krivicką.
O prie Socialdemokratų frakcijos prisijungs Žiemgalos apygardoje laimėjęs 65-erių Liudas Jonaitis, nugalėjęs žurnalistę Rūtą Janutienę.
Tačiau ar dėl to jau verta itin džiūgauti opozicijai, žvelgiant į kitų metų Seimo rinkimus?
– Šiuose rinkimuose balsavus mažiau nei penktadaliui rinkėjų pasipylė įvairių siūlymų. Pavyzdžiui, tokius rinkimus tiesiog atšaukti.
Ar jums neatrodo, kad toks kelias gali būti pavojingas? – „Lietuvos rytas“ paklausė V.Dumbliausko.
– Situacija labai subtili ir jos jokiu būdu nereikia spręsti kaip nors tiesmukai. Juk rinkėjų apatija – sena Lietuvos demokratijos liga.
Menkas rinkėjų aktyvumas pakartotiniuose rinkimuose vienmandatėse apygardose – tik šios ligos simptomas, nors ir ryškiausias.
Vis dėlto naikinti šiuos rinkimus vien todėl, kad per juos rinkėjai būna dar pasyvesni negu visada, gali būti pavojinga pačiai demokratijai.
Kita vertus, be abejo, sutinku, kad toks rinkėjų pasyvumas, kokį regėjome dabar, yra dar vienas signalas, kad reikia kažkaip spręsti problemą. Kaip paskatinti visuomenę labiau domėtis politika ir suprasti, kad net vieni rinkimai vienoje apygardoje yra svarbūs? Štai taip reikėtų formuluoti svarbiausią klausimą.
– Jūsų nuomone, dauguma žmonių nėjo į balsuoti dėl to, kad manė, jog tai beprasmiška, trys nauji žmonės kadenciją baigiančiame ir nuolatinėse rietenose paskendusiame Seime nieko nepakeis? Bet gal taip manę žmonės neklysta?
– Taip, dauguma neatėjusių balsuoti žmonių greičiausiai manė, jog jiems neverta gaišti laiko, nes Seimas gali egzistuoti ir be tų trijų žmonių, teisingiau – su bet kokiais trimis.
Bet, kaip sakiau, didelė dalis rinkėjų taip vertina visą Seimą ir jo visuotinius rinkimus.
Mane labiausiai stebino vilniečių pasyvumas, nors rinkimų kampanija Žirmūnų apygardoje, kiek supratau, buvo gana aktyvi, regima net nacionaliniu lygmeniu.
– Kas gali labiausiai džiaugtis po šių rinkimų ir kodėl? Ar iš šių rinkimų galima daryti kokias nors išvadas ar prielaidas, žvelgiant į 2020-ųjų Seimo rinkimus?
– Labiausiai gali džiaugtis ir džiaugiasi konservatoriai, laimėję du mandatus iš trijų. Tačiau jų kandidatės laimėjo būtent dėl to, kad buvo mažas rinkėjų aktyvumas. Juk dešiniųjų elektoratas pasižymi ištikimybe ir uolumu.
Taigi, konservatorių vadovai, viešai liūdėję dėl rinkėjų pasyvumo, manau, veidmainiauja.
Manau, jei balsuotojų aktyvumas būtų buvęs bent 30 proc., abi dešiniųjų kandidatės vargu ar būtų laimėjusios.
– Bet kai kurie konservatoriai jau trimituoja apie kylančią dešiniųjų bangą, kuri parodys savo jėgą per Seimo rinkimus.
– Nemanau. Tokios bangos bent kol kas neleidžia tikėtis ir minimalios pergalės, ir tai, kad šie rinkimai apskritai nelaikytini bent kiek patikimesniu bendrų nacionalinių tendencijų ženklu.
Kalbant apie būsimus Seimo rinkimus, kur kas patikimesniu rodikliu galima laikyti visuomenės nuomonės apklausas. O jos konservatorių proveržio nerodo.
Be to, šįkart abiejų konservatorių pergales lėmė ne tik menkas rinkėjų aktyvumas, bet ir tai, kad Vilnius pastaruoju metu apskritai yra labiau dešiniųjų miestas, o Gargžduose prieš atvykėlį K.Krivicką laimėjusi R.Petrauskienė yra vietinė.
Žmonės vienmandatėse apygardose vis dažniau nori savų.
Tai parodė ir vietos socialdemokrato L.Jonaičio pergalė prieš nepartinę ir atvykėlę, nors ir valstiečių remtą R.Janutienę.
Taigi net valstiečiams, kurie dabar pralaimėjo visas kovas dėl trijų mandatų, dar nevertėtų rautis plaukų.
– O kaip su socialdemokratais, kurių lyderis G.Paluckas vėl pasirodė nekaip ir neįstengė įveikti net ne pirmojo konservatorių ešelono atstovės?
– Šis ženklas jiems – išties negeras. Tai dar kartą patvirtina, kokia sunki yra jų lyderių padėtis.
Aišku, G.Paluckas per Seimo rinkimus greičiausiai bus pirmasis sąraše, taigi bet kokiu atveju pateks į parlamentą. Bet pastarasis pasirodymas vėl paliudijo, kad jis neturi nacionalinio masto lyderiui reikalingo potencialo.
Bet ar jie turi kitą? Nebent Vytenį Andriukaitį, kuris paskelbė grįžtantis į nacionalinę politiką.
– Gal kairiųjų taktika nieko nekeisti iki Seimo rinkimų, o vadovybėje santykius aiškintis jau po jų – teisinga?
Juk ši partija, regis, atsigauna ir be aiškios lyderystės, o pradėjus keisti vadovus prieš pat rinkimus galima viską sugadinti?
– Gal iš tiesų jiems taip geriau. Todėl galima pranašauti, kad po kitų metų Seimo rinkimų jie turėtų suburti didesnę frakciją Seime nei dabar.
Permaininga kova
Pakartotiniai Seimo narių rinkimų antro turo rezultatai (balsavusių rinkėjų procentas, skliaustuose – balsuotojų skaičius).
Žirmūnų apygarda
P.Kuzmickienė 51,94 (2798)
G.Paluckas 47,08 (2536)
Gargždų apygarda
R.Petrauskienė 50,53 (3246)
K.Krivickas 47,31 (3039)
Žiemgalos apygarda
L.Jonaitis 56,16 (5074)
R.Janutienė 42,25 (3817)
