Istoriniai šaltiniai mena, kad tuometinių Šiaulių pakraštyje Rusijos caro budeliai pakorė 10 sukilimo dalyvių. Aukoms atminti netrukus iškilo kryžius, bet jį caro valdžia išsyk nugriovė.
Paminklas ant Sukilėlių kalnelio buvo pastatytas 1935 m. Projekto autorius – garsus architektas, inžinierius Karolis Reisonas. Ilgai statyto monumento šonuose buvo betoninės lentos su nužudytų sukilėlių vardais.
Rusijai okupavus Lietuvą, netrukus buvo nusitaikyta ir į šį paminklą. Pokaryje ant jo neliko lentų su užrašais, kryžiaus, Gediminaičių stulpų. Tiesa, nuplėštas originalias paminklo detales išsaugojo muziejininkai.
Sovietų valdžia pasikėsino ir istoriją – prie nužudytų sukilimo dalyvių buvo įrašytas ir slavas. Taip buvo kurtas įspūdis, kad lietuviams visada padėjo draugiški kaimynai. Tačiau istoriniai dokumentai liudija, kad vienuoliktoji budelių auka buvo ne sukilimo dalyvis, o caro armijos dezertyras.
Sovietmečiu pagamintos varinės lentos su aukų pavardėmis buvo pavogtos 2012 m. Atkurti išniekintą paminklą sumanė architektas Darius Jakubauskas, kuris ne tik parengė ir paveldosaugininkais suderino projektą, bet ir sumokėjo vienos akmeninės lentos pagaminimo kaštus.
Antrosios lentos pagaminimą finansavo šiaulietis verslininkas Arymantas Klapatauskas.
Į atidarymo ceremoniją pakvietęs „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza pasidžiaugė geranoriška iniciatyva ir atkurtu istoriniu teisingumu. Ši renginys buvo paskirtas Europos paveldo dienoms.
