Abu pagrindiniai valstybės vyrai skelbė ranka rankon dirbsiantys dėl Lietuvos taip, kad priėmus kitų metų biudžetą visiems būtų kuo geriau. S.Skvernelis, įkvėptas tokios bendrystės, net pareiškė, kad galima sujungti G.Nausėdos ir jo prezidento rinkimų šūkius į vieną – „Gerovės valstybė – Tėvynės labui“.
Išties tie, kurie kelia valstybės gerovę, kartu veikia ir Tėvynės labui. Ir atvirkščiai. Tai rodo ir ankstesni politiniai šūkiai: visi nusipelnėme gyventi geriau, esame verti tvarkos visi kartu ir teisingumo kiekvienas atskirai, politikai turi ne savintis valstybę, bet ją valdyti taip, kad joje svarbiausias būtų žmogus, be to, svarbiausia – išdrįsti ir eiti tuo drąsos keliu!
Bet kaip dažna medaus statinė neapsieina be deguto šaukšto, taip ir į šį duetą įsiterpė triukšmadariai. Ir ne bet kas, o Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, vadovaujamas S.Skvernelio komandos žmogumi laikomo V.Banelio. Įsiterpė taip, kad net aršiausia Seimo opozicija turėtų slėptis, – išvadino valdžią „Naisių gubernija“, o valstiečiams vadovaujantį naisietį – „gubernatoriumi“, kuriam valdant teisėsaugos institucijos vėl buvo apgautos ir joms net „nelieka vietos“ valstybėje.
„Kai kas neturi sąžinės, o ne pinigų“, – taip V.Banelis įvertino visus politikų esą užmirštus pažadus pagaliau pakelti algas teisėsaugai.
Politiškai simboliška, kad šiame triuškinančiame pareiškime daugiausia kliuvo būtent „gubernatoriui“, o premjeras paminėtas tik tarp kitko.
Prisiminus, kaip valstiečius, atsisakiusius Žemės ūkio ministerijos, neseniai su žemėmis ir natūraliomis trąšomis maišė pagrindinės žemdirbių organizacijos, dabartiniai policininkų šūviai į valdžią, kurioje prie vairo sėdi buvęs jų vadas, yra ne mažiau iškalbingi.
Darna ir gerovė, ne kitaip!
