Pastebėta, kad tokių, kaip R.Šimašius, slapta nukabinėjančių atminimo lentas, yra ir daugiau.
Patyliukais nuimta nuo nepriklausomybės pradžios niekam neužkliuvusi atminimo lenta kitam antisovietinio pasipriešinimo organizatoriui.
O kol meras Rusijos šlovinamas, Lietuvos genocido centro istorikai mina teismų slenksčius. Jie priversti aiškintis ir teisintis, kad gerai išmano Lietuvos istoriją.
Dingo dar viena atminimo lenta
Rusų liaupsių R.Šimašius sulaukė už tai, kad įsakė slapčia paryčiais nukabinti atminimo lentą
tarpukariu antisovietine veikla užsiėmusiam karininkui J.Noreikai-Generolui Vėtrai.
Lietuvoje yra ir daugiau didvyrių, kurių Rusijos žurnalistai kol kas nesurado. Gedimino pilies bokšte slapta nukabinta atminimo lenta, sukilimo prieš sovietus organizatoriui Kaziui Škirpai. Nuo 1995 m. Gedimino pilyje kabėjusi lenta dabar saugiai paslėpta nuo prašalaičių akių. Aiškinama, esą tai buvo tik ekspozicijos dalis.
„Idėja buvo ta, kad ekspozicija turi pasakoti istoriją chronologiškai. Buvo nuspręsta, kad chronologiškai pasakojimas tęsis nuo pirmo aukšto ir liko tas paminėjimas, kad 1919 m. sausio 1 d. ta trispalvė buvo iškelta“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovas Arminas Šileikis.
Keldami Lietuvos trispalvę Lietuvos vyrai rizikavo savo laisve ar net gyvybe. Tačiau Kultūros ministerijai pavaldi įstaiga jų pavardes nutyli, tarsi šis faktas būtų visai nereikšmingas. Tarsi žygdarbio net nebūtų buvę.
„Buvo dvi lentos. Viena nuo senų laikų, 2007 m. nuimta, nes buvo susibraižiusi ir kita kalbėjo iki 2017 m.“, – sakė A.Šileikis.
O 2017 m. Rūta Vanagaitė pradėjo šmeižti kampaniją prieš partizaną Adolfą Ramanauską Vanagą ir kitus kovotojus už nepriklausomybę – K.Škirpą ir J.Noreiką-Generolą Vėtrą .
„Aš konstatuoju faktą, kad mes nukabinome 2017 m. Aplinkybės paprastos – keičiame ekspoziciją“, – sakė A.Šileikis.
Kai R.Vanagaitės kampanija prieš A.Ramanauską-Vanagą susilaukė kritikos Lietuvoje, ją užstojo Europos žydų kongreso vadovas Rusijos milijardierius Mošė Kantūras, kurio išklauso pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Ir kaip tik tuo metu, kai R.Vanagaitė Lietuvoje ir pasaulyje skleidė savo versiją apie pasipriešinimo Rusijos agresijai dalyvius, anoniminis didvyris patyliukais nukabino atminimo lentą Gedimino bokšte.
Lygiai toks pats anonimas iš Kultūros ministerijos išplatino pranešimą, kad Kultūros ministerija nieko blogo dėl to nemato. Esą tai nebuvusi atminimo lenta, o viso labo pasenusi ekspozicija.
Rusijos televizija kalba tai, ką priešų porą metų kalbėti pradėjo R.Vanagaitė ir kuo pabaigė sostinės meras R.Šimašius.
„Politikai turi svertų, motyvų. Matyt tie svertai įjungti. Tai, kad R.Vanagaitė aktyviai reiškėsi, tai nėra talento ar gebėjimo rezultatas – tai platesnis interesų Lietuvos atžvilgiu įgarsinimo būdas. Ji toje srityje pionierė.
Jeigu plačiau žiūrint, tai yra Lietuvos okupacijos nepripažinimas. Jie skaito, kad mes nebuvome okupuoti ir pasiprašėme į Sovietų Sąjungą, kad mus sunaikintų, represuotų žmones. Tai absurdas.
Jie bando per K.Škirpą, J.Noreiką, A.Ramanauską įrodyti, kad čia nebuvo laisvės kova, o tik nusikaltusių Sovietų Sąjungai kažkokių marginalų veiklos“, – sakė publicistas, istorijos tyrinėtojas Vidmantas Valiušaitis.
R.Vanagaitės viešoje erdvėje nebegirdėti, bet estafetę perėmė kiti.
Istorikai mina teismų slenksčius
Lietuvos genocido centro istorikai teisme turi aiškintis, kad jie tinkamai atlieka valstybės suteiktą funkciją ir tinkamai interpretuoja skaudų istorijos laikotarpį.
„Amerikoje gyvenantis litvakas Grantas Arthuras Gochinas nepatenkintas mūsų išvadomis dėl K.Škirpos ir J.Noreikos. Jie nutarė, kad galima išsireikalauti jiems tinkamas išvadas teisminiu keliu.
Dėl J.Noreikos mes paaiškinome, padavėme centro išvadas į teismą ir atsakėme korektiškai, kodėl mes nesutinkame su išvadomis, kurias yra parengę mūsų oponentai“, – sakė Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento istorikas Alfredas Rukšėnas.
Į teismą Lietuvos instituciją padavęs asmuo Grantas Arthuras Gochinas neseniai gavo Lietuvos pilietybę. Gavęs pilietybę jis pradėjo kovą su Lietuvos istorikais.
„Jis pasamdė savo tyrėjus, jie perskaitė archyvus ir parašė užklausą Genocido centrui. Pateikė daugybę klausimų, paprašė atsižvelgti, kad centras selektyviai renka dokumentus, stengiantis padaryti teigiamą vaizdą.
Klientas yra nusiteikęs eiti, kiek reikės, kol bus atkurtas istorinis teisingumas ir tiesa pagal daugybės žmonių ir organizacijos nuomonę“, – sakė A.G.Gochino advokatas Rokas Rudzinkis.
„Ieškinys atmestas, pasakyta, kad centras yra paskirta valstybės institucija, kuriai suteikė funkcijas vertinti istoriją. Dabar apskųsta aukštesnės institucijos teismui, laukiame išvados. Europos parlamento rezoliucija aiškiai sako, kad niekas neturi istorijos monopolio.
Mes sakėme, kad jie gali traktuoti, kaip nori, bet negali priversti centro“, – sakė Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento atstovas Darius Stancikas.
Tik sutapimas, kad kaip ir sostinės merą R.Šimašių, taip ir A.G.Guchiną liaupsina Rusijos žiniasklaida.
Kilus skandalui dėl atminimo lentų aistras malšinti pasišovė prezidentas Gitanas Nausėda. Praeitą savaitę Prezidentūroje vyko istorikų forumas, kuriame svarstyta, ar verta įamžinti prieštaringai vertinamas istorines asmenybes.
Tačiau Prezidentūra Genocido centro istorikų į diskusiją nepakvietė. Kodėl, Prezidentūra neatsakė.
O rietenos dėl atminimų lentos nusirito net iki pramogų pasaulio. Atlikėjas Vaidas Baumila nutarė palaikyti sostinės merą ir pareiškė, kad naujai užkabintą lentą Generolui Vėtrai pats nuplėš ir ir duos į snukį jos gynėjams. Netrukus jis sulaukė atsako. Socialiniuose tinkluose ėmė plisti nuotraukos su prierašais. Dainininkas pagrasino, kad ginčas socialiniuose teismuose persiskels į prokuratūrą.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
