Bet advokatai toliau siekia apginti žmogaus teises, nes žinoti apie galimą sekimą ir pokalbių klausymąsi svarbu visiems piliečiams.
LAT siekis leisti tik mažai grupei pateikti kasacinius skundus – irgi ne tik advokatų, bet ir jų ginamųjų problema.
Teisingumo paieškos teismų labirintuose neretai primena kryžiaus kelią. Kai kurios didelės apimties bylos būna 100 tomų ir per procesą į salę vežamos karučiais. Bylinėjimasis kainuoja daug laiko, pastangų, sveikatos, o kur dar išlaidos už teisines paslaugas, žyminiai mokesčiai.
Prieš kreipdamiesi į advokatus žmonės įvertina savo galimybes ir svarsto, ar nori ieškoti teisybės. Tačiau nueiti iki galutinio taško ir pasiekti, kad bylą nagrinėtų aukščiausia instancija, pavyksta retai.
LAT per metus priima nagrinėti vos 0,25 proc. visų civilinių ir 2,25 proc. visų baudžiamųjų bylų.
Pernai pirmosios instancijos teismai gavo 175 tūkst. civilinių bylų, iš kurių apeliacinę instanciją pasiekė tik 15,5 tūkst., o iš jų vos 1940 kasacinių skundų buvo pateikta LAT. Tai sudaro 1 proc. visų bylų.
Bet ne visi skundai nagrinėjami. LAT atrankos kolegija pernai priėmė tik 451 skundą.
Baudžiamųjų bylų pernai pirmoji instancija nagrinėjo 20 tūkst., o kasacinių skundų LAT priėmė tik 451.
Šitokie skundai priimami tik tuomet, kai norima suformuoti naują praktiką arba kai nukrypta nuo praktikos.
Tai, kad kasacinių skundų priimama nagrinėti itin mažai, stebina didelę patirtį turinčius teisininkus, nes keičiasi gyvenimas, požiūris, o praktika beveik stovi vietoje.
Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojo M.Kukaičio teigimu, teisė – gyva, ji turėtų judėti: „Gal priėmus nagrinėti daugiau kasacinių skundų teisėjams ir kiltų noras keisti normą arba aiškinti ją kitaip?“
Bet, užuot judėjus į priekį, kuriami nauji apribojimai – siekiama dar labiau susiaurinti galimybes siekti teisingumo.
Kai kuriose didelėse valstybėse advokatai yra pasirinkę teritorijas arba specializuojasi.
Pavyzdžiui, Vokietijos federaliniam aukščiausiajam teismui skundus gali rašyti mažiau nei 100 advokatų, tačiau toje šalyje ir gyventojų – apie 83 milijonus.
LAT pirmininko R.Norkaus įsitikinimu, kasacinis procesas reikalauja specialių žinių, o jų mūsų įprastiniai advokatai esą gali neturėti, dažnam reikėtų pasigilinti į kasacijos specifiką.
Tačiau juk kasacinius skundus gali surašyti ne tik advokatai, bet ir prokurorai, kiti proceso dalyviai. Kažkodėl jų nesiekiama apriboti.
Svarbu ir tai, kaip ribojimai finansiškai atsilieps ginamiesiems.
Tarkime, advokatas dalyvaus pirmosios ir antrosios instancijos teisme, o trečiosios jau negalės. Klientui teks ieškoti kito gynėjo, o jis turės iš naujo gilintis į bylą. Tai gerokai užtruks.
Advokatas, kuris į teismus keliavo su byla nuo pradžios, žino ir tai, kas neparašyta nuosprendyje. Tad kodėl jis to negalėtų daryti ir toliau, kuo netinkamas?
Leidus skundus rašyti tik grupei išrinktųjų ginamiesiems kasacija taps dar labiau neprieinama, o bylinėjimosi išlaidos padidės.
Jau daug metų siekiama skaidrinti teismų darbą, tobulinti skundų atranką, kuri, nors ir turėtų būti automatinė, kai kur dar tvarkoma rankiniu būdu. Tai sukelia abejonių dėl nešališkumo.
Pasitikėjimo teisingumu nestiprina ir triukšmingai pradedami tyrimai, kai informacija apie sulaikymus nutekinama, o specialiosios tarnybos puola viešai girtis. Valstybėje, kuri gerbia žmogaus teises, to neturėtų būti.
Ne veltui iš pradžių prokurorai, o dabar ir advokatai prabilo apie specialiųjų tarnybų nekontroliuojamas galias, slapto klausymosi mastą, be rimtų įrodymų laužomus žmonių likimus.
Juk net tiems asmenims, kurių veiksmuose nebūna nustatyta nusikaltimo sudėties, atsisakoma pasakyti, ar jų pokalbių buvo klausomasi ir ar surinkta medžiaga sunaikinta.
Vadinamųjų blakių randama net advokatų portfeliuose.
Tokiais veiksmais pažeidžiami ir įrodymų rinkimo principai, ir nekaltumo prezumpcija.
Todėl panašios bylos turėtų baigtis išteisinamuoju nuosprendžiu, o atsakomybė tekti tarnybai, kuri pradėjo rinkti įrodymus negavusi sankcijos arba sugalvojo tokią, kokios nebuvo.
Kartais įrodymai tiesiog atsijojami – ištraukiamos frazės „galbūt aš padarysiu“, „aha“, „gerai“, o konteksto byloje nėra.
Gal žmogus mintyse turėjo ką kita? Iš frazių kurpiamos ir bylos, ir pažymos. Jos gali būti panaudojamos, tarkime, tada, kai žmogus sieks svarbių pareigų.
Ir advokatams kurpiami apribojimai, ir ribas peržengiantys žvalgybos veiksmai nekuria pasitikėjimo teisine valstybe.
Atvirkščiai, jie riboja galimybę žmogui apsiginti, atkurti gerą vardą, kuris būna ir nepagrįstai suterštas.
