Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, o paskui ir Lazdijų apylinkės teismas buvo kategoriškai nurodęs, jog būtina pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kelių buvusių Lazdijų ligoninės darbuotojų veiksmų, tačiau STT Kauno valdybos specialistas Tadas Baltuška užsispyręs tris kartus atsisakė tai daryti ir rėmėsi vien galimų įtariamųjų pateikta versija.
„Neatmetu, kad toks nenoras pradėti tyrimą yra dėl visą tą pragarą ligoninėje užkūrusio buvusio direktoriaus patarėjo Kęstučio Mazurkevičiaus ryšių.
Bent jis pats man gyrėsi, kad keliavo su STT vadovu Žydrūnu Bartkumi“, – sakė Lazdijų ligoninės vadovas Vitas Šimkonis, prašantis pradėti ikiteisminį tyrimą.
Grįžęs rado chaosą
Įtarimų, kad Lazdijų ligoninėje galėjo būti kuriama schema, kaip grobstyti pinigus, kilo, kai po ilgos ligos į vadovo kėdę grįžo ilgametis direktorius V.Šimkonis.
Be daugybės įvairių pažeidimų ir ligoninei nenaudingų sutarčių, buvo nustatyta, kad ligos metu laikinai direktorių pavadavęs K.Mazurkevičius į darbą buvo priėmęs kelis žmones, kurie, ko gero, nė karto nebuvo atvykę į ligoninę.
Vienam jų jau buvo sumokėtas atlyginimas, o kitam jį sustabdė pats V.Šimkonis.
Pažėrė neįtikėtinų idėjų
Anksčiau Kauno klinikinei ligoninei trumpai vadovavęs, tačiau su skandalais iš jos pasitraukęs K.Mazurkevičius į Lazdijų ligoninę koją įkėlė įgijęs tuomečio Lazdijų mero Artūro Margelio pasitikėjimą.
„Jis kažkaip sugebėjo įtikinti merą, kad Lazdijų ligoninė taps tikra aukso kasykla, o visas miestas – vos ne naujaisiais Vasiukais. Viena tokių fantastinių idėjų buvo ligoninę paversti turtingų Ukrainos verslininkų žmonų ir meilužių gimdymo įstaiga“, – pasakojo V.Šimkonis.
Tad po šių pokalbių meras pasikvietė V.Šimkonį ir primygtinai liepė į ligoninę priimti dirbti K.Mazurkevičių.
Nors buvo prašoma jį įdarbinti direktoriaus pavaduotoju, pats K.Mazurkevičius pasiprašė tapti patarėju, kad nereikėtų kas dieną būti darbe.
Patarėjas nieko nepatarė
Nors tokio etato ligoninėje visai nebuvo, mero nurodymu praėjusių metų gegužę K.Mazurkevičius oficialiai tapo direktoriaus patarėju.
„Tačiau man jis jokių patarimų ar pasiūlymų nepateikė, ligoninėje beveik nebūdavo, o jei užsukdavo, tai bendraudavo tiktai su mero pussesere – ligoninės personalo inspektore Asta Pilviniene“, – prisiminė V.Šimkonis.
Skrido su garsiais žmonėmis
Direktorius atsitiktinai sužinojo, kad Personalo skyrius ruošia įsakymą kelis tūkstančius eurų kainuojančiai K.Mazurkevičiaus komandiruotei į Ukrainą.
Nors komandiruotė buvo atšaukta, jis vis tiek išvyko.
Paprašytas paaiškinti, ką darbo metu ten veikė, K.Mazurkevičius tik atšovė: „Kad tu žinotum, kokie žmonės su manimi skrido. Ir farmacijos kompanijų vadovai, ir pats STT šefas Ž.Bartkus“, – esą aiškino K.Mazurkevičius.
Garsios pavardės V.Šimkoniui įtakos nepadarė ir jis apie savo pavaldinio pravaikštas pranešė tuomečiam merui A.Margeliui.
Tačiau vietoj pritarimo, kad reikia atleisti nieko neveikiantį K.Mazurkevičių, pats sulaukė savivaldybės vadovo rūstybės.
Nežinia, kuo būtų pasibaigęs šis konfliktas, jei ne staigi V.Šimkonio liga.
Vadovą paskyrė meras
Prieš atsiguldamas į ligos patalą V.Šimkonis laikina ligoninės vadove paskyrė savo pavaduotoją.
Bet meras A.Margelis šį sprendimą panaikino ir pats praėjusių metų lapkritį priėmė potvarkį laikinuoju direktoriumi paskirti K.Mazurkevičių. Vėliau šį sprendimą kaip neteisėtą panaikino Vyriausybės atstovė Alytaus apskrityje Ona Balevičiūtė.
Naujasis vadovas energingai ėmėsi darbo – nors nebuvo jokio reikalo saugoti ligoninės, jis pasamdė vieną brangiausių saugos tarnybų, daug metų gydymo įstaigos interesus gynusį advokatą pakeitė vienu brangiausių Vilniaus teisininkų, kuriam už vieną posėdį buvo mokama 3,5 tūkstančio eurų. O laikinojo vadovo išlaidos kelionėms po Lietuvą keliolika kartų viršijo buvusias.
Priėmė tik fiktyviai?
Įtariama, kad fiktyviai į darbą buvo priiminėjami nauji darbuotojai, kurie su medicina neturėjo nieko bendra.
Atsirado net du direktoriaus patarėjai – Arvydas Džiaugis ir Egidijus Drėzas.
„E.Drėzas bent retsykiais pasirodydavo ligoninėje, tačiau labiau rūpinosi A.Margelio rinkimų kampanijos reikalais. A.Džiaugis per visą savo darbo laiką ligoninėje taip ir nepasirodė“, – sakė V.Šimkonis.
Nė karto darbe nepasirodė ir ligoninės juristu dirbti priimtas Marius Lukošius, kuriam buvo paskirtas beveik 2 tūkstančių eurų atlyginimas.
Tyrėjas nusikaltimo nematė
Balandžio mėnesį po ligos į buvusias pareigas grįžęs ir tokią netvarką aptikęs V.Šimkonis kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą.
Prokurorai dalį medžiagos dėl galimo turto grobstymo perdavė tirti policijai, o epizodą, susijusį su fiktyviu įdarbinimu, pasiuntė įvertinti STT Kauno valdybai.
Tačiau tyrėjas T.Baltuška teoriškai pasamprotavo, kad galbūt čia yra civiliniai santykiai, ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Rėmėsi įtariamųjų versija?
Šį sprendimą panaikino Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Valentinas Alekna. Jis teigė, kad tyrėjas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą neatlikęs net minimalių privalomų veiksmų.
Tačiau ir po tokio prokuroro sprendimo tyrėjas nepersistengė – jis apklausė kelis potencialius įtariamuosius ir pasirėmęs jų pateikta versija vėl priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Rugpjūčio mėnesį šis nutarimas vėl buvo panaikintas. Tai padarė Lazdijų teisėjas Ramūnas Šarka, kuris pabrėžė, kad tokį sprendimą priėmęs STT pareigūnas pats galėjo pažeisti įstatymus.
Teisėjui ypač užkliuvo STT tyrėjo bandymas išimtinai remtis žmonėmis, kurie, iškėlus bylą, gali tapti įtariamaisiais.
„Buvo pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso bei generalinio prokuroro įsakymo nuostatos, kurios draudžia susisiekti su galimai nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu ir atskleisti jam informaciją apie galimą jo nusikalstamą veiką“, – teigiama teisėjo nutartyje.
Apgailestavo dėl įgaliojimų
Teisėjui kėlė abejonių STT tyrėjo sprendimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ypač dėl to, kad jie grindžiami tik tų asmenų, kurie ir yra suinteresuoti išvengti šio tyrimo, pateiktais duomenimis.
Visiškai nebuvo remiamasi kitais duomenimis, kurie pagrįstai leidžia daryti prielaidą, kad buvo organizuojamas fiktyvus darbas.
Teisėjo nuomone, nebuvo gauta jokių įrodymų, kad galimai fiktyviai įdarbinti žmonės būtų atlikę bent menkiausią darbą.
„Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pripažintina, kad jos neabejotinai sudaro pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą“, – teigiama teisėjo nutartyje.
Teisėjas, panaikinęs STT tyrėjo nutarimą, pasiūlė prokurorui iš naujo spręsti dėl to, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ir apgailestavo, kad jis pats neturi įgaliojimų tai padaryti.
Paneigti neįmanoma?
Bet ir trečią kartą tas pats STT tyrėjas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Faktiškai jokių papildomų veiksmų jis neatliko, tik apklausė dar du galimus įtariamuosius, kurių pateikta versija besąlygiškai patikėjo.
Galimai fiktyviai direktoriaus patarėju įdarbintas A.Džiaugis teigė, kad po jo oficialaus įdarbinimo jis grįžo į Kauną ir per internetą ieškojo informacijos apie Lazdijus, jų gyventojus.
Daugiau ligoninėje nebuvo ir nė su vienu jos darbuotoju nebendravo. Vyras piktinosi, kad iš patarėjo pareigų buvo atleistas nepagrįstai.
Tuo metu teisininku priimtas dirbti M.Lukošius tvirtino, kad namuose susipažino su ligoninės vidaus teisės aktais.
„Akivaizdu, jog paneigti tiek M.Lukošiaus, tiek A.Džiaugio parodymų nei kitų darbuotojų apklausomis, nei telefonų išklotinėmis ar kitais duomenimis negalima“, – padarė išvadą tyrėjas ir trečią kartą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
