Nors Seimo narys Valerijus Simulikas bei uostamiesčio gyventojai anksčiau ne kartą dėl galimų pažeidimų kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau ilgai jokio rezultato nepasiekė, o Klaipėdos apygardos prokuratūra visai atsisakė ginti viešą interesą.
Neseniai generalinės prokuratūros prokurorė Violeta Šulčytė, kaip aukštesnysis prokuroras, priėmė sprendimą panaikinti Klaipėdos prokurorų nutarimą.
Tyrimas bus tęsiamas generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje.
Pradžioje buvo kambarys
Seimo narys V.Simulikas istorija, kaip I.Šakalienės šeima įsigijo brangų beveik 13 arų sklypą uostamiesčio Kristijono Donelaičio gatvėje, susidomėjo dar praėjusiais metais.
Parlamentarui pasirodė, kad planas kaip užvaldyti sklypą galėjo būti iš anksto gerai apgalvotas ir per kelerius metus įgyvendintas.
Į dviejų aukštų šešiabutį namą K.Donelaičio gatvėje, kuriam dabar priskirtas ypač vertingas sklypas, I.Šakalienė, būdama Klaipėdos savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vedėja, koją įkėlė dar 2006 metais, kai šiame pastate nusipirko vieną 17 kvadratinių metrų ploto kambarį.
Sklypas – be aukciono
Tais pačiais metais buvo suformuotas 12,7 aro sklypas, priskirtas trims pastatams – gyvenamajam namui, kuriame valdininkė turėjo kambarį, ir savivaldybei priklausiusiai šalia esančiai apgriuvusiai skalbyklai bei sandėliui. Kiekvienai jų teko maždaug po 4 arus.
Jau po metų I.Šakalienei, kaip pastate esančio kambario savininkei, buvo leista be aukciono už simbolinę kainą nusipirkti trečdalį neseniai suformuoto sklypo.
Prokuratūra sustabdė leidimą
Po pirmojo žingsnio buvo žengtas antras – 2009 metais Klaipėdos savivaldybės administracija priėmė sprendimą privatizuoti ir skalbyklą.
Tačiau tuomet kilo didelis visuomenės sujudimas – klaipėdiečiai įtarė, kad tokiu būdu I.Šakalienė įsigys ir skalbyklai priklausančią sklypo dalį.
Kilus šaršalui, savivaldybės sprendimą kaip neteisėtą užginčijo generalinė prokuratūrą, pareiškusi, kad taip daroma žala valstybei.
Prokurorai teigė, kad privatizavęs skalbyklą žmogus galės vėliau lengvatinėmis sąlygomis įsigyti ir jai priskirtą brangų sklypą.
Po tokio pareiškimo pati administracija savo sprendimą atšaukė.
Sprendimas – nugriauti
Tuomet buvo nutarta eiti kitu keliu – savivaldybė priėmė sprendimą nugriauti skalbyklą ir malkinę, o jiems priklausančias sklypo dalis prijungti prie gyvenamojo namo.
Taip ir buvo padaryta. 2011 metais buvo nugriauta malkinė, o vėliau skalbykla.
Kol vyko diskusijos dėl apleistų statinių griovimo, I.Šakalienė su dukterimis įsigijo visus 6 gyvenamojo namo butus.
Iš pradžių valdininkei buvo leista be konkurso nusipirkti du savivaldybei priklausiusius 44 kv. metrų ploto kambarius.
Valdininkė juos nusipirko už 24 tūkst. litų, nors „Registrų centro“ vertinimu šie kambariai kainavo 93 tūkst. litų.
Vėliau I.Šakalienė nusipirko likusius pastato butus. Dalį įsigyto turto moteris padovanojo savo dukroms Irmantei ir Mažvydei. Taip jos trys tapo viso namo savininkėmis.
Kaina siekė milijoną
2014 metais joms buvo leista už lengvatinę kainą ne aukciono tvarka nusipirkti likusią savivaldybei priklausančią sklypo dalį, priskirtą jau neegzistuojantiems pastatams – malkinei ir skalbyklai.
Nors pagal teisės aktus savivaldybė privalėjo šią sklypo dalį performuoti atskiriant gyvenamajam namui nepriklausančią sklypo dalį arba parduoti aukcione už rinkos kainą.
Bendrovėje – visa šeima
Praėjusiais metais I.Šakalienė įsteigė bendrovę „Donelaičio namai“ ir tapo jos direktore.
Įmonėje buvo įdarbintas ir savivaldybės tarnautojos sutuoktinis Egidijus – dabartinis Neringos savivaldybės administracijos direktorius, buvęs ilgametis Valstybinės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialo vadovas.
Lengvatine tvarka įsigytas sklypas kaip turtinis įnašas buvo įtrauktas į bendrovės įstatinį kapitalą, kuris dabar viršija 300 tūkstančių eurų.
Vien tik sklypas buvo įvertintas 250 tūkst. eurų. Savo turto dalį į įmonę įnešė ir jos akcininkėmis, be I.Šakalienės, tapo ir jos dukros.
Paveldas niekam nerūpi
Buvusios skalbyklos vietoje šiuo metu sparčiai vyksta statybos. Naujas namas statomas remiantis leidimu rekonstruoti į kultūros paveldo sąrašą įtrauktą gyvenamąjį namą.
Tuo tarpu rekonstrukcijos ir didelių investicijų reikalaujanti ši miesto tvarkymo skyriaus vedėjai ir jos dukroms priklausanti neoklasicistinio stiliaus architektūros vertybė toliau šiursta.
Vienu metu šį unikalų dar 19 amžiuje statytą pastatą buvo pamėgę benamiai, kurie buvo sukėlę ir gaisrą.
Klaipėdos savivaldybės administracija gaudavo skundus, kad nuo apleistos architektūros vertybės fasado krenta apdailos detalės ir kelia pavojų praeiviams.
Įžvelgė korupcijos požymius
Visą šią istoriją, įžvelgęs akivaizdžius korupcijos požymius, praėjusių metų lapkritį Seimo narys V.Simulikas išdėstė savo skunde generalinei prokuratūrai.
„Visiškai tikėtina, kad I.Šakalienė ir E.Šakalys yra galimai kalti dėl kurstymo piktnaudžiauti, kad galėtų neteisėtai užvaldyti žemės sklypą ir vykdyti jame neteisėtą statybą, galimai neteisėtus veiksmus vykdė ir kiti valstybės tarnautojai, kurie dėl savo kompetencijos turėjo tokių veiksmų atlikimo galimybę“, – teigiama pareiškime prokuratūrai.
Seimo nario nuomone, prie plano užvaldyti brangų sklypą galėjo prisidėti ne tik Klaipėdos savivaldybės administracija, bet ir Nacionalinė žemės tarnyba, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcija bei kitos institucijos.
Nusikaltimo požymių nematė
Prokurorai skundą persiuntė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybai, kuri po mėnesio atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Tačiau V.Simulikas toliau skundais atakavo generalinį prokurorą. Šis persiuntė Seimo nario pareiškimą Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Uostamiesčio prokurorai neįprastai ilgai – net 4 mėnesius tyrė nurodytas aplinkybes ir galiausiai nusprendė viešojo intereso neginti.
Šis sprendimas buvo apskųstas generaliniam prokurorui. Atskirą analogiško turinio skundą grupė Klaipėdos gyventojų įteikė Seimo antikorupcijos komisijai, o ši persiuntė generalinei prokuratūrai.
Ten visi skundai buvo sujungti į vieną. Tik visai neseniai – rugpjūčio pabaigoje, buvo priimtas sprendimas tyrimą dėl sklypo įsigijimo ir statybos leidimo išdavimo tęsti generalinėje prokuratūroje.
Pati I.Šakalienė įsitikinusi, kad jokių įstatymų nei ji, nei jos šeimos nariai nepažeidė, o Seimo nario V.Simuliko veiksmus įvardijo kaip tam tikrų žmonių užsakymų vykdymą.
„Manau, kad V.Simulikas ne tik pažeidė etiką. Jo elgesys galėtų būtų traktuojamas ir kaip prekyba poveikiu“, – prieš kurį laiką „Lietuvos rytui“ sakė I.Šakalienė.
Reikia rimto tyrimo?
Tuo tarpu V.Simulikas jam pareikštus priekaištus kategoriškai atmeta.
„Yra neaiškumų ir dėl naujo pastato statybos, ir dėl dalies sklypo leidimo išsipirkti ne už rinkos kainą.
Gal aš ir neteisus, bet tam reikia, kad kompetentingos institucijos patikrintų ir gautų nepriklausomų ekspertų išvadas.
Esu tikras, kad tam reikalingas tyrimas. Esu tikras, kad žmogus „iš gatvės“ tikrai negalėtų pretenduoti į tokį objektą“, – sakė V.Simulikas.
