JAV aukščiausiasis teismas suteikė mažytę viltį N.Venckienei įrodyti, kad ji iš Lietuvos pabėgo dėl politinių motyvų ir todėl pagal galiojančią JAV ir Lietuvos ekstradicijos sutartį negali būti grąžinta į tėvynę.
Nors N.Venckienės skundus nagrinėję du teismai neįžvelgė jokios politikos, metus ir septynis mėnesius už grotų dienas jau praleidusi buvusi teisėja savo skunde tvirtina atvirkščiai ir prašo teismo išaiškinti, kokia yra sąvokos „politinis nusikaltimas“ apimtis ir kaip ši sąvoka turi būti traktuojama.
N.Venckienė ir jos advokatas Michaelas Monico skunde teigia, kad „politinio nusikaltimo“ sąvoka JAV įstatymuose yra pasenusi ir ją reikėtų išaiškinti XXI amžiaus kontekste: „Kas tai yra: valstybės išdavimas, sukeltas maištas, karas, ar gali ši sąvoka būti traktuojama kitaip?“
Advokato teigimu, N.Venckienės veiksmai Lietuvoje turi būti traktuojami kaip perversmas ar Maidano sukėlimas, nes esą taip juos ne kartą yra įvertinusi ir pati Lietuvos Vyriausybė.
„N.Venckienė verbavo žmones ir organizavo jų grupę, kuri rinko ir viešino informaciją apie žmonių, ypač valdžios asmenų, kurie įtariami priklausę pedofilijos tinklui, privatų gyvenimą“, – rašoma skunde ir teigiama, esą didžiausias pasipriešinimas Lietuvos valdžiai įvyko 2012 metų gegužės 17 dieną, kai „pareigūnai užarė gatves, pastatė barikadas ir pasiruošė riaušėms bei didžiuliams neramumams“.
N.Venckienės skunde Aukščiausiajam teismui daug vietos skiriama Garliavoje sukurtai pedofilijos istorijai aprašyti.
Nors visi teismai yra konstatavę, kad Andrius Ūsas niekada neprievartavo Laimutės Stankūnaitės dukters, N.Venckienė jį ir toliau vadina pedofilu, kuris su Jonu Furmanavičiumi ir dar vienu nenustatytu asmeniu prievartavo mergaitę ir buvo tarpininkas tarp Lietuvos ir Latvijos pedofilų klano.
Bėglė taip pat teigia, kad L.Stankūnaitė pardavinėjo savo dukrą pedofilams, todėl mergaitė bijojo, jog atsidūrusi pas motiną bus toliau seksualiai išnaudojama ir net teismui nusprendus grąžinti ją motinai atsisakė pas ją eiti.
N.Venckienė taip pat skundžiasi, kad teisėsauga nekreipė dėmesio į jos ir brolio Drąsiaus Kedžio skundus, o Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius pavadino ją pūliniu teisėsaugos sistemoje ir šiais žodžiais nulėmė valdžios požiūrį į ją.
