Šį plenerą, skirtą Žemaitijos metų minėjimui, surengė Šiaulių „Aušros“ muziejus.
Meistriškumą demonstruos aštuoni drožėjai
Plenero rengėjai pasistengė suburti geriausius Užgavėnių kaukių (žemaitiškai – ličynos) drožėjus ne tik iš Šiaulių miesto ir rajono, bet ir iš įvairių Žemaitijos vietovių (Mažeikių, Telšių, Kretingos, Platelių).
Į plenerą atvykę aštuoni drožėjai turi savo braižą, tačiau plenero metu stengsis išlaikyti tradicinę drožimo manierą.
Reikia ne tik meistriškumo, bet ir kantrybės
Vyriausiasis plenero dalyvis, iš Platelių atvykęs 80 metų Vytas Jaugėla sakė, kad kūryba jam yra hobis.
Vyras ne tik užsiimąs medžio drožyba, bet ir tapąs paveikslus.
Droždamas ličyną V.Jaugėla sakė stengiąsis perteikti kokią nors išraišką.
Už jo Užgavėnių kaukių išraiškingumą V.Jaugėla yra pelnęs apdovanojimų, o jo išdrožtas ličynas mielai perka ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai.
Norint pagaminti gerą Užgavėnių kaukę reikia ne tik meistriškumo, bet ir kantrybės – pasak V.Jaugėlos, prie ličynos dirbtuvėse gali tekti pasėdėti ir tris dienas.
Per metus išdrožė 50 kaukių
Plenere dalyvaujantis vienas žinomiausių Užgavėnių kaukių drožėjų šiaulietis Saulius Tamulis sakė, kad šis užsiėmimas pats maloniausias jo širdžiai: „Iš medžio drožiu ir šaukštus, ir žaislus, bet Užgavėnių kaukių drožyba man mieliausia“.
Paklaustas, kiek per metus išdrožia ličynų, S.Tamulis sakė tiksliai neskaičiavęs.
„Jei nesėdėčiau valtyje (S.Tamulis yra užkietėjęs žvejys – red.), tai gal išdrožčiau ir daugiau.
Šiaip Užgavėnių kaukes dažniausiai drožiu šaltuoju metų laiku. Vienais metais pamenu išdrožiau per penkiasdešimt kaukių“, – sakė S.Tamulis.
Surengs kaukių parodą
Per keturias plenero dienas nuo vidurdienio iki vakaro Žaliūkių malūnininko sodyboje veiks kūrybinės dirbtuvės visuomenei.
Kiekvienas meistras dalinsis savo patirtimi, o lankytojai ne tik galės patys paimti kaltą į rankas, bet ir gauti vertingų patarimų.
Plenero metu Žaliūkių malūnininko troboje veiks Šiaulių „Aušros“ muziejaus Užgavėnių kaukių paroda.
Muziejaus rinkinyje sukaupta daugiau nei 60 Užgavėnių kaukių. Parodoje bus galima pamatyti vertingiausią ir didžiausią šio rinkinio dalį – XIX a. pab. – XX a. pr. eksponatus, surinktus per įvairias muziejaus gyvavimo pradžioje rengtas kraštotyros ekspedicijas Žemaitijoje ir Šiaulių krašto apylinkėse.
Seniausia „Aušros“ muziejaus fonduose saugoma Užgavėnių kaukė yra išdrožta 1895 metais.
Per plenerą sukurtos kaukės atiteks „Aušros“ muziejui ir bus naudojamos įvairių renginių metu.
Ličynų drožyba – žemaitiška tradicija
Žemaitiškai ličyna vadinama Užgavėnių kaukė yra laikoma žemaitišku atributu.
Nors ličyna siejama su krikščioniškomis Užgavėnėmis, Žemaitijoje jos imtos gaminti gerokai anksčiau iki šio krašto krikšto – rašytiniuose šaltiniuose ličynos minimos prieš 800 metų.
Dar dvidešimtojo amžiaus pradžioje ličynų drožyba buvo laikoma žemaitiška tradicija ir tik vėliau išplito visoje Lietuvoje.
Anksčiau Žemaitijoje ličynas žmonės gamindavosi patys, kasmet išsidroždavo vis kitą – stengdavosi pasidaryti tokią ličyną, kad ją užsidėjus taptų neatpažįstami.
