Posūkis į nemokamas studijas?
Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad tai būtų „posūkis į nemokamas bakalauro studijas“.
Išimtis skiriant valstybės finansuojamą vietą būtų daroma tik tais atvejais, kai dėl riboto specialistų poreikio, aukštos studijų kainos ar kitų aplinkybių visų įstojusiųjų studijas finansuoti valstybės lėšomis būtų neracionalu. Tai galiotų, pavyzdžiui, kai kurioms medikų specialybėms ar rengiant orlaivių pilotus.
Ministerijos duomenimis, įgyvendinus šias nuostatas priimtųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas santykis turėtų pasiekti 80 ir 20 procentų. Šiuo metu šis santykis siekia 40 ir 60 procentų.
Skaičiuojama, kad šiems pakeitimams 2020-aisiais reikėtų beveik 6 mln. eurų, o 2021–2024 metais – kasmet papildomai po 17,9 mln. eurų.
Įves naują finansavimo elementą
Siūloma valstybinių aukštųjų mokyklų finansavimo sistemą papildyti nauju elementu – finansavimu, skirtu veiklos pažangai skatinti. Jis būtų skiriamas atsižvelgiant į veiklos rezultatus ir sudarytų iki 5 proc. bazinio finansavimo.
Tuo siekiama sukurti finansines paskatas valstybinių aukštųjų mokyklų veiklos kokybei gerinti, skatinti studentų rengimą darbo rinkai, didinti studijų tarptautiškumą.
Skaičiuojama, kad pasirašius naujas sutartis kitąmet, 2022-aisiais šiam tikslui prireiktų iki 12 mln. eurų.
Taip pat siūloma leisti lėšas studijoms skaičiuoti pagal priėmimo metais užfiksuotą valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių, jei „nubyrėjusių“ studentų skaičius neviršytų 25 procentų.
Šiuo metu finansavimas mažinamas atitinkamai nuo kiekvieno studijas palikusio asmens, o tai, pasak ministerijos atstovų, kai kuriais atvejais dėstytojams neleidžia objektyviai įvertinti studentų žinių, nes siekiama išsaugoti kiekvieną studijuojantį.
Ministerija tikisi visais šiais pakeitimais pagerinti studijų prieinamumą, pertvarkius finansavimą paskatinti aukštojo mokslo kokybės augimą.
