Paruošti pluoštą giminystės ryšius įrodančių dokumentų ir pasidomėti, koks žmogus laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašytas kaip už kapą atsakingas asmuo – tokius universalius patarimus, siekiant išvengti nesusipratimų ir netikėtumų, dalija už kapinių priežiūrą atsakingi specialistai.
Kape ilsisi tėvas ir brolis, bet už kapą atsako svetimi?
„14 metų šeimos kape buvo palaidotas brolis, kapą visą laiką prižiūrėjo šeimos nariai. 2017 m. mirė tėtis, kuris buvo palaidotas greta brolio.
O tada paaiškėjo, kad be šeimos narių žinios kapavietės priežiūra buvo perrašyta visiškai svetimam asmeniui – tėčio sugyventinės anūkei“, – tokią istoriją portalo lrytas.lt redakcijai papasakojo skaitytoja Edita (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Skaudžiausia, pasak skaitytojos, kad neaišku, ar šeimos kape bus galima palaidoti senyvo amžiaus, prastos sveikatos motiną – brolio mamą ir ilgametę tėčio žmoną, su kuria tėtis buvo išsiskyręs. Moters artimieji palaidoti Panevėžio miesto Šilaičių civilinėse kapinėse.
Skaitytoja atviravo, kad netikėtai sužinojusi apie kapavietės priežiūros perrašymą svetimam žmogui ji, visų pirma, kreipėsi į kapinių prižiūrėtoją ir Panevėžio miesto savivaldybę, kuri pasiūlė susitarti su naujuoju kapavietės priežiūrai paskirtu asmeniu arba kreiptis į teismą. Registruotu laišku kreipusis į mirusio tėčio sugyventinės anūkę, kuriai buvo paskirta kapų priežiūra, moteris atsakymo nesulaukė, todėl kreipėsi į teismą.
Įtarimų artimiesiems kelia ir tai, kad kapavietės priežiūros perrašymas žurnale užfiksuotas ne mirusio tėčio ranka, kaip kad turėtų būti, o tėtis padėjo tik parašą.
Anot moters, keista ir tai, kad žurnale taip pat pasirašė ne Panevėžio miesto Šilaičių kapinių, kuriose ir yra šeimos kapas, bet Kristaus Karaliaus katedros kapinių administratorius.
Atsakomybė priklauso savivaldybėms
Vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimu, numatytu Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punkte, ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas priklauso savarankiškoms savivaldybės funkcijoms. Todėl už laidojimą ir kitus su kapinėmis susijusius klausimus yra atsakinga savivaldybė, kurioje yra laidojamas asmuo.
Panevėžio Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Simona Mickutė portalui lrytas.lt sakė, kad situacija savivaldybei yra gerai žinoma.
„Leidimas laidoti esamoje kapavietėje išduodamas būtent kapavietę prižiūrinčiam asmeniui pateikus prašymą. O jeigu jo nėra, esant jo rašytiniam sutikimui. Šiuo atveju paskirtas atsakingas asmuo yra giminystės ryšiais nesusijęs asmuo.
Šią aplinkybę tiria teismas. Kol nebus teismo sprendimo, tame kape net ir norint nebus galima nieko laidoti – nebus išduodamas leidimas.
Šiuo atveju galėjo būti administratoriaus klaida, nes atsakingas asmuo buvo paskirtas be kitų giminaičių sutikimo“, – situaciją portalui lrytas.lt komentavo S.Mickutė.
Paklausta, kodėl kapinių žurnale pasirašė kitų kapinių administratorius, specialistė tikino, kad tokia praktika yra normali – administratorius galėjo sirgti arba atostogauti.
„Kai būna liga ar atostogos, kapinių administratoriai pavaduoja vieni kitus. Tai tikėtina, kad šiuo atveju taip ir buvo“, – teigė Panevėžio miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė.
Apie šią situacija pasikalbėti su Panevėžio Šilaičių kapinių administratore nepavyko – administratorė, žinanti situaciją ir galinti ją pakomentuoti, tuo metu atostogavo.
Žmonos nelaidoja greta vyro?
Skaitytojos Editos pasakojimas – nevienintelė istorija, susijusi su problemomis kapinėse. Rugsėjo pradžioje „LNK žinios“ papasakojo vilnietės Anos, kurią į paskutinę kelionę palydėjo tik kaimynai, istoriją.
Vilnietės vyras mirė prieš 13 metų. Vaikų pora neturėjo, apie gimines artimiausi kaimynai nieko nežinojo, todėl, mirus Anai, į paskutiniąją kelionę moterį palydėjo tik kaimynai. Tiesa, iš šarvojimo salės moters palaikai buvo gabenami ne į kapines, o į šaldytuvą.
„LNK žinios“ reportaže buvo teigiama, kad vilnietės laidoti greta vyro nebuvo galima – trūko giminystės ryšį įrodančių dokumentų, nes žmonos ir vyro pavardės skyrėsi.
Todėl laidotuvėmis besirūpinanti įmonė ketino kūną kremuoti ir palaidoti kapinėse, kur guli benamiai, neatpažinti bei artimųjų neturintys žmonės.
Toks sprendimas papiktino velionės kaimynus, tačiau jie, nebūdami giminės, teisiniu požiūriu, negalėjo imtis jokių veiksmų.
Velionės kaimynė Marija tikino, kad kaimynė Vilniaus Sudervės kapinėse buvo nusipirkusi kapavietę, kurioje amžino poilsio atgulė jos vyras. Kapai, kaimynės teigimu, buvo puikiai prižiūrėti, labai tvarkingi, pastatytas paminklas.
Žiniasklaidai ėmus aiškintis, kodėl moteris negali būti palaidota kape kartu su vyru, problemą išspręsti padėjo Vilniaus savivaldybė.
„Susiorganizavome dokumentus, įrodančius, kad miręs žmogus, palaidotas ten, ir šita mirusi moteris yra vyras ir žmona. Iš metrikacijos gausime pažymą, mirties liudiją jau irgi beveik turime.
Tai tiesiog bus palaidotas žmogus toje kapavietėje“, – televizijai teigė savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.
Skyriaus vedėjas taip pat įspėjo, kad, siekiant išvengti panašių problemų, giminių neturintiems žmonėms patartina iš anksto pasirašyti įgaliojimą laidoti asmeniui, kuriuo pasitiki – kaimynui arba draugui.
Įgaliojime rekomenduotina nurodyti, kur ir kaip asmuo pageidauja būti palaidotas.
