Pagrindinis procesas, kuris, įsibėgėjant politiniam rudeniui, regis, gali stiprėti, – skaldymasis.
Kaktomušos svarbiais politiniais klausimais vis daugiau ir ji įsiplieskia tiek tarp politinių konkurentų, tiek tarp tų, kurie lyg ir turėtų būti bendraminčiai.
Savaip tai iliustruoja naujas absurdo viršūnes pasiekusi epopėja dėl buvusio nacių administracijos pareigūno ir antisovietinio rezistento J.Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos.
Kaip ir buvo galima tikėtis, vietoj paryčiais paslapčia Vilniaus mero nurodymu nukabintos lentos visos Lietuvos istorinės atminties gynėjais pasiskelbę asmenys pakabino savąją. Savivaldybė, policija, Kultūros paveldo departamentas kol kas nesugebėjo atsakyti, ar tai padaryta teisėtai, o jei ne – kas, kada ir ką turi daryti.
Konfliktą aukščiausiu lygiu ėmęs spręsti prezidentas G.Nausėda paskelbė, kad būtent nacionalinė valdžia turėtų savivaldybėms nustatyti vienodus kriterijus, kokius atminimo ženklus galima įteisinti.
Bet Savivaldybių asociacijos direktorė R.Žakaitienė iš karto pareiškė, kad tai kišimasis į savivaldos autonomiją. Šią savaitę tai buvo ne vienintelis atsikirtimas šalies vadovui.
Dar prieš tapdamas prezidentu ekonomistas G.Nausėda žadėjo itin reikštis ekonominės politikos srityje, o šį savo aktyvumą pirmiausia panaudoti gerovės valstybei kurti.
Norėdamas pademonstruoti, kad pažadus vykdo, prezidentas pateikė pluoštą mokesčių ir finansų politikos siūlymų, kurie, jo teigimu, turėtų mažinti skurdą bei socialinę atskirtį.
Kitąmet socialinei apsaugai, pirmiausia pensijoms, jis pasiūlė papildomai skirti ne tokią jau ir lemtingai didelę sumą – 100 mln. eurų.
Didžiąją dalį šių lėšų pasiūlyta surinkti lėtinant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimą, taip pat maždaug perpus mažinant lengvatą dyzeliniams degalams, kuri taikoma ūkininkams. Trečias šaltinis – didesnis pajamų, gaunamų iš ne darbo santykių (individualios veiklos, kapitalo prieaugio, dividendų), apmokestinimas.
Dar vienas G.Nausėdos siūlymas, akivaizdžiai skirtas pirmiausia politinei reklamai, – laisvadienius skirti tėvams, auginantiems ne tik du, bet ir vieną vaiką.
Ironiška, kad bene aršiausiai prezidentą suskubo pliekti buvę jo cecho kolegos – komercinių užsienio kapitalo bankų ekspertai. Jie konstatavo, kad norint žengti gerovės valstybės link reikia vykdyti pamatines reformas, o ne žaisti tėvadieniais ar tiesiog perdėti didelio makroekonominio svorio neturinčias sumas iš vienos kišenės į kitą.
Ūkininkai, aišku, stojo piestu prieš užmojus naikinti lengvatas jiems – esą ir be to jų konkurencinės pozicijos Europos Sąjungoje vis silpninamos.
Kai kurie žemdirbių lyderiai net išrėžė, kad G.Nausėda juos apgavo – žadėjo prieš rinkimus neskriausti, o dabar elgiasi priešingai, nors jie balsavo už šį prezidentą.
Valstiečių vedlys R.Karbauskis po siūlymo nurėžti lengvatas ūkininkams demonstratyviai patylėjo, bet nesunku nuspėti, ką apie tai mano šis žemvaldys.
Tuo metu premjeras S.Skvernelis šiuos G.Nausėdos siūlymus sutiko labiau skeptiškai nei palankiai. Anot jo, Vyriausybė ir taip jau esą nusprendusi didinti NPD mažiau, nei planuota anksčiau, tačiau vis viena daugiau, nei siūlo prezidentas, o štai ūkininkų lengvatos išliks.
Bene įdomiausia, kad itin kritiškai į G.Nausėdos užmojus sureagavo finansų ministras V.Šapoka – jis paragino prezidentą nusiimti rožinius akinius, nes esą kitų metų biudžetas privalo būti realistinis. Prezidentas savo ruožtu atrėžė, kad ministrui teks pasimokyti, kas yra gerovės valstybė.
Patys valdantieji irgi nėra vieningi dėl socialinių reikalų. Pavyzdžiui, jie vėl susikirto dėl išmokų šeimoms už vaikus. Finansų ministerija pasiūlė kitąmet padidinti šią išmoką iki 60 eurų, nors pasirašę naują koalicijos sutartį valdantieji buvo sutarę, kad ji sieks 70 eurų.
R.Karbauskis vėl kalbėjo apie tai, kad dėl to dar bus tariamasi, „socialdarbiečiai“, kurie visą laiką pretenduoja būti geriausiais mažųjų draugais, piktinosi ministerijos valdininkais, bet „tvarkiečiai“ stojo ne vaikų, o ministerijos pusėn.
Valstiečių atstovai susikibo net dėl alkoholio draudimų. Premjeras S.Skvernelis šią savaitę pareiškė, kad sveikatos apsaugos ministro A.Verygos planą nuo kitų metų uždrausti prekiauti alkoholiu lauko ir pajūrio kavinėse reikėtų atšaukti. Tačiau dar neaišku, kuo šis ginčas baigsis, nes A.Veryga neketina nusileisti, o jam pritaria ir R.Karbauskis.
Jeigu jau prasideda vidaus ginčai dėl, regis, pagrindinio valstiečių arkliuko – draudimų, apie kokią politinę darną ar valdžios nuspėjamumą galima kalbėti?
Bendrą karikatūriškos sumaišties vaizdą, kurio galima tikėtis naujame politiniame sezone, paryškino ir finišą pasiekusi Seimo pirmininko išėjimo iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos istorija.
V.Pranckietis pagaliau oficialiai atsisakė narystės partijoje, bet į kitų politinių jėgų gretas nepasuko. Priešingai, jis paskelbė, kad sugrįš pas valstiečius, kai tarp jų nebebus R.Karbauskio, nes laiko save S.Skvernelio bendražygiu.
Galima suprasti, kad V.Pranckietis remia S.Skvernelio ir jo aplinkos planus paveržti valstiečių vairą iš R.Karbauskio arba eiti į Seimo rinkimus sukūrus savo partiją. Bet kol kas abu scenarijai – šakėmis ant vandens rašyti.
Taigi bent artimiausioje apžvelgiamoje ateityje Seimui vadovaus niekam politiškai neatstovaujantis ir neįsipareigojęs žmogus.
Tai dar viena egzotiška naujovė Lietuvos politikos istorijoje, kurią piliečiams pateikė šios kadencijos parlamentas. Ir greičiausiai – ne paskutinė.